- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-30
- Bylos Nr.
- 2S-675-159/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kreditorius
- AB SEB banko
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-675-159/2011
122.4; 128.17.
2011 m. kovo 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-11 nutarties Nr. 460-1N/2010 civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiškimus skolininkei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Propeta“, įkeisto turto savininkui A. M. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2009-05-20 nutartimi UAB „Propeta“ iškelta bankroto byla (b. l. 77–78).
2010-10-06 Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo gautas kreditoriaus AB SEB banko pareiškimas dėl skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto su vėlesniais pakeitimais (b. l. 29–30, 79).
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-11 nutartimi Nr. 460-1N/2010, areštuotas įkeistas daiktas: butas, (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis A. M. (b. l. 84–85).
2010-11-30 Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo gautas įkeistų daiktų savininko A. M. atskirasis skundas dėl 2010-10-11 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarčių Nr. 459-1N/2010 ir Nr. 460-1N/2010 (b. l. 95–97).
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nutartimi Nr. 459/460-2N/2010 nustatė įkeistų daiktų savininkui A. M. terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus (b. l. 115–116).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. 2010-12-29 pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti skundžiamą 2010-10-11 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 460-1N/2010. Nurodo, kad pateikdamas pareiškimą teismui, kreditorius AB SEB bankas nenurodė, kad 2008-12-08 sudarytu sutartinės hipotekos Nr. 03120070005260 pakeitimu šalys susitarė dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos iš varžytynių. Šis sutartinės hipotekos pakeitimas nebuvo vykdomas, kadangi pirma eile nebuvo parduodamas skolininkui priklausantis turtas – žemės sklypas su ant jo esančiais pastatais (statiniais), žemės sklypo kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), todėl kreditorius neturėjo teisės pateikti pareiškimo dėl kitų dviejų įkeistų objektų pardavimo (b. l. 121–123).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius prašo atskirąjį skundą atmesti bei palikti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-11 nutartį Nr. 460-1N/2010 nepakeistą. Nurodo, kad egzistavo visos prielaidos leidžiančios kreiptis į hipotekos teismą, dėl savo kaip įkaito gavėjo teisių įgyvendinimo. Skundžiama nutartis nėra vykdomasis dokumentas ir joje numatomas ne priverstinis turto realizavimas, taikomas ribojimas disponuoti įkeistu turtu ir taip nepažeidžiama hipotekos lakšte numatyta turto realizavimo tvarka. Turto realizavimo varžytynėse eilės nustatymas hipotekos lakšte neatima kreditoriui teisės kreiptis dėl procedūrų, numatytų CPK 558 str. 1 d. įgyvendinimo. Pareiga perkelti hipotekos lakštu numatytą turto realizavimo eilę kyla tik priimant nutartį CPK 558 str. 2 d. nustatyta tvarka. Vykstant bankroto procedūrai kreditorius nuo kredito sumos negaus pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti, bei neapibrėžtam terminui bus užtęstas pagrindinės sumos ir kitų įsiskolinimų pagal kreditavimo sutartį atgavimas, todėl bankas pareikšdamas pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš įkeistų daiktų ypatingosios teisenos tvarka, įgyvendina savo teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų ir teisinių argumentų, kodėl skundžiama nutartis turėtų būti pripažinta neteisėta ar nepagrįsta (b. l. 138–141).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinama prievolė, ši daiktinė teisė taikoma ne konkretaus asmens, kaip daikto savininko, bet paties daikto, kaip civilinių teisių objekto, atžvilgiu (CK 4.170 str.). Viena iš sutartinės hipotekos rūšių yra svetimo turto hipoteka. Svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 str.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto.
Bylos duomenimis nustatyta, kad AB SEB bankas ir UAB „Propeta“ 2007-04-06 sudarė kreditavimo sutartį su vėlesniais jos pakeitimais. Pagal sutartinės hipotekos lakštą Nr. 03/2008/14245, 2008-12-05 įregistruotą Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, užtikrinant UAB „Propeta“ suteiktos 6 791 000 Lt paskolos grąžinimą AB SEB bankui, buvo įkeistas nekilnojamasis daiktas, nuosavybės teise priklausantis įkeičiamo daikto savininkui A. M.. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2009-05-20 nutartimi skolininkei UAB „Propeta“ iškėlė bankroto bylą Nr. B2-256-125/2011 (Nr. B2-1443-125/2009), todėl kreditoriui atsirado teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Suėjus prievolių pagal kreditavimo sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus įvykdymo terminui UAB „Propeta“ savo įsipareigojimų bankui nevykdė. Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja kreditorės prašymu, užtikrindama skolinio reikalavimo įvykdymą, 2010-10-11 nutartimi areštavo įkeistą turtą, įspėjo skolininkę UAB „Propeta“ ir įkeisto turto savininką A. M., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Pareiškėjas A. M. įkeitė bankui nuosavybės teise jam priklausantį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), užtikrindamas UAB „Propeta“ prievolės įvykdymą bankui. Įkeitimas butui nėra panaikintas, byloje nėra duomenų, kad įsipareigojimai kreditorei būtų įvykdyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorė, turėdama reikalavimo teisę skolininkei, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto savininko ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.195 str., 4.196 str. 1 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija sutinka su kreditorės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais ir konstatuoja, jog LR CPK 558 straipsnis nustato pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką bei sąlygas, kai daiktas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu ir įforminamas dviem pareiškimais. CPK 558 str. 1 d. numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti. CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skundžiama nutartimi numatomas ne priverstinis turto realizavimas, o taikomas ribojimas disponuoti įkeistu turtu (CPK 558 str. 1 d.). Turto realizavimo varžytynėse eilės nustatymas hipotekos lakšte neatima kreditoriui teisės kreiptis dėl procedūrų, numatytų CPK 558 str. 1 d. įgyvendinimo. Pareiga perkelti hipotekos lakštu numatytą turto realizavimo eilę kyla tik priimant nutartį CPK 558 str. 2 d. nustatyta tvarka.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.), todėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-11 nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.