- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- 1-126-1095/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- K. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis R. Š. įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., nebaustas administracine tvarka, teistas:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose;
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 1 metų laisvės apribojimas, įpareigojant dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas;
3) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams,
kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. J. 2019 m. liepos 21 d. apie 11.00 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, tyčia sudavė nukentėjusiajam S. Š. kumščiu vieną smūgį į veido sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, tokiu būdu nežymiai sutrikdė S. Š. sveikatą.
Be to, K. J. 2019 m. liepos 21 d. apie 14.00 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, tyčia sudavė nukentėjusiajam A. T. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą, veidą ir įvairias kūno vietas, padarydamas jam odos nubrozdinimą dešiniame smilkinyje, poodines kraujosruvas smakre, krūtinėje, nugaroje, dešiniame žaste, t. y. nežymiai sutrikdė A. T. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis K. J. teismo posėdyje dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog viskas vyko liepos 21 d. 3 namo aukšte. S. Š. ir A. T. yra jo kaimynai. Prieš pietus vartojo alkoholį pas S. Š. virtuvėje kartu su juo. Neatsimena dėl ko, bet susipyko su S., sudavė jam 1 smūgį nestipriai į galvą (į veidą) ir išsiskirstė, žaizda nebuvo padaryta. Smūgį sudavė koridoriuje pas S., šio įvykio niekas daugiau nematė. S. buvo iškvietęs policiją, bet su S. susitaikė, viskas tuo ir baigėsi. Tada su S. nebebendravo, apie 2 val. buvo namie, vartojo alkoholį (gal pusę litro išgėrė), vėliau su žmona ir kaimynu D. rūkė koridoriuje, o S. su T. gėrė. A. T. ėjo iš S. namo, norėjo su A. pašnekėti, dėl ko S. iškvietė policiją, kad sudavė 1 smūgį, bet nespėjo, nes A. T. pirmas jam sudavė į dešinį šoną (nesuprato, dėl ko T. pirmas sudavė), o jis iš pykčio sudavė atgal. Nepamena, ar A. jam dar sudavė daugiau smūgių, turėjo gintis, gal ir sudavė, gal jam buvo kilęs realus pavojus nukentėti. Įvykį su T. matė žmona ir kaimynas D. P.. Neatsimena, į kurias vietas trenkė T., bet galėjo suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, ir padaryti nuodytus sužalojimus. Prieš konfliktą neatkreipė dėmesio, ar buvo sužalojimų ant T., „fanarų“ nebuvo. T. vyresnis už jį, bet nežino, ar jis stipresnis. Vėliau buvo iškviesta policija, kurios ir laukė, alkoholio nebevartojo. Skaudėjo truputį, bet negalvojo, kad galėjo lūžti, todėl kitą dieną dirbo, tačiau kadangi skaudėjo, nuvažiavo į priimamąjį ir sužinojo, kad lūžęs šonkaulis. Anksčiau nėra turėjęs konfliktų nei su vienu iš nukentėjusiųjų, mažai su jais bendraudavo, konflikto su T. metu buvo gal šiek tiek girtesnis nei konflikto su S. metu. Neatsimena, koks girtumas buvo nustatytas atvykus policijai, gali būti, kad 2,61 prom., nes iš vakaro buvo dar vartojęs alkoholio. Kai įvyko šis įvykis, jam jau buvo skirta intensyvi priežiūra, įpareigojimas dirbti, nevartoti alkoholio, nebendrauti su S. Š.. Vartojo alkoholį 19–21 d., nes buvo vestuvės (su žmona pažįstamas 4 m.) ir į darbą nereikėjo. Alkoholis turėjo įtakos tam, kas atsitiko. Žino, kad blogai padarė, savo elgesį vertina blogai, gailisi, po to, kai grįžo iš policijos, atsiprašė nukentėjusiųjų. Darbo grafikas buvo nuo 4 iki 15 val., bet būdavo, kad nedirbdavo dėl prastų oro sąlygų. Iki savo vestuvių nevartojo alkoholio. Sūnus gyvendavo tai pas motiną, tai pas jį. Šiuo metu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Padarė išvadas po visų šitų dalykų, pažada atlikęs bausmę keisti gyvenimo būdą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamajam K. J. pripažinus kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo K. J. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusysis S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. liepos 21 d. nuo 10.00 val. jis savo namuose girtavo kartu su K. J.. Apie 11.00 val. pasigėręs K. J. pradėjo jį keikti ir kolioti, todėl tarp jų įvyko konfliktas. Konflikto priežasties nežino, praktiškai pradėjo konfliktuoti be priežasties. Supratęs, kad K. J. gali prieš jį pradėti naudoti fizinį smurtą, jis išstūmė šį asmenį iš savo bendrabučio kambario. Jau jiems išėjus į bendrabučio koridorių K. J. kumščiu jam sudavė vieną kartą į veidą. Pataikė į kairį skruostą, pajuto fizinį skausmą. Tuomet dar kartą nustūmė K. J. tolyn nuo savęs, įbėgo į savo bendrabučio kambarį, kuriame užsirakino. Po to atėjo kaimynas A. T., su kuriuo toliau girtavo. Panašiai nuo 11.30 iki 12.30 val. K. J. pradėjo daužyti kambario duris. Kadangi nebebuvo įmanoma būti namuose, A. T. dėl tokio šio asmens elgesio informavo Bendrąjį pagalbos centrą. Civilinio ieškinio dėl sumušimo K. J. nereiškia. K. J. jo atsiprašė, jam atleido, pretenzijų nebeturi. Tačiau toks K. J. elgesys jį papiktino. K. J. suduodamas jam smūgį ranka į kairį skruostą sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 49–56).
Nukentėjusysis A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. liepos 21 d. apie 12.00 val. paskambino draugas S. Š., pranešė, kad jo buto duris daužo kaimynas K. J.. Jis dėl šio įvykio iškvietė policiją. Kas ten vyko, nežino, tik girdėjo triukšmą, kad spardė, rėkavo. S. Š. paaiškino, kad K. J. jį ir sumušė, sudavė į veidą. Atvažiavo policija, juos sutaikė, K. J. nuėjo į savo butą, o S. Š. pretenzijų dėl įvykio nereiškė. Su S. Š. nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Grįžo į S. Š. butą, o apie 13.10 val. K. J. vėl pradėjo daužyti, spardyti duris, jie policijos nekvietė, galvojo, kad nustos. Po kurio laiko nustojo daužytis. Apie 13.50 val. su S. Š. baigė gerti alų, apie 13.54 val. einant koridoriumi pamatė K. J. ateinantį nuo savo buto agresyviai nusiteikusį ir ties jo buto durimis jis jį užpuolė, t. y. ne mažiau kaip 10 kartų trenkė rankos kumščiu ir spardė kojomis į galvos sritį (į galvą, į veidą), dėl smūgių buvo kelis kartus nukritęs ant žemės. Dėl šių K. J. veiksmų pajuto stiprų fizinį skausmą. K. J. savo įžūliais veiksmais jam rodė nepagarbą. Įvykį turėjo matyti K. J. žmona G. J. ir dukra K. R.. K. J. yra labai agresyvus, ypač kai pavartoja alkoholio, pradeda ant visų pulti, mušti, daužyti duris, blaivus dar visai normalus. Civilinio ieškinio nereiškia. Taip pat nereiškia K. J. jokių pretenzijų, nes jis jo atsiprašė, jam atleido (1 t., b. l. 27–38).
Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog įvykis buvo 2019 metų vasarą. Sėdėjo bendrabutyje, bendrojo naudojimo patalpose. Buvo jis, K. J. ir J.. Jie rūkė, o pats palaikė jiems kompaniją. Pamatė, kad A. T. išėjo iš S. buto ir ėjo link savo namų toje pačioje laiptinėje. K. J. pasakė, kad eina pakalbėti su A.. Jie kalbėjo gal 5 minutes ir bekalbant A. trenkė dešinės rankos kumščiu į kairį K. petį. Trenkė vieną kartą. K. trenkė atgal, atrodo dešine ranka. Trenkė vieną ar du kartus. Jie stovėjo vienas prieš kitą. K. matė iš nugaros, o A. iš priekio. Nematė, kur tiksliai A. K. pataikė. Po to jis parėjo namo. Ir K., ir jis buvo išgėrę. A. buvo visiškai girtas, nes ėjo svyruodamas. Kai K. būna išgėręs, su juo elgiasi normaliai, o kaip su kitais, nežino. A. būna agresyvus, pats yra nuo jo gavęs. J. visą laiką sėdėjo fotelyje bendrame koridoriuje, jis sėdėjo ant tokios dėžutės šalia fotelių. Papiktino A. smūgis K., o K. smūgis atgal ne, nes jis gynėsi. Jokių mėlynių ar smūgio žymių nesimatė nei pas A., nei pas K.. A. nebuvo nukritęs ant žemės po K. smūgio. K. nespardė A.. Jie nuo jo stovėjo gal per 10 metrų. K. ir A. stovėjo vienas prie pat kito. Po to su J. apie įvykį nekalbėjo. Prieš įvykį buvo atvykusi policija. Policija liepė K. nusiraminti ir išvažiavo. K. jam sakė, kad buvo kažkoks konfliktas su S. (1 t., b. l. 72–75, 83–84).
Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog įvykis buvo 2019 m. liepos 21 d. po pietų. Prie savo buto išėjo parūkyti į koridorių. Ten sėdėjo sutuoktinis K. J. ir kaimynas D.. Matė, kad atėjo kaimynas A. T., ėjo namo iš priekio girtas. Pamatęs, kad ateina K. J., nuėjo išsiaiškinti įvykių, kas ten buvo. Pradėjo žodžiu kažką aiškintis, atstumas buvo per du butus nuo jų, kokie 5 metrai. O pati su kaimynu D. liko sėdėti ten pat. A. T. pradėjo rėkti ant K., kad įleistų namo. Neįleido ir A. trenkė K. į kairės pusės ar į dešinės pusės šonkaulius su ranka. Paskui nuo smūgio gavimo J. pastūmė A. ir jis pargriuvo ant žemės. K. du kartus trenkė iš kojos jam gulint. Ji priėjo prie K. J. ir ragino, kad nebesimuštų, pasiėmė ir nuėjo namo. K. buvo neblaivus, pagėręs. Pati alkoholio nebuvo vartojusi. A. buvo vartojęs alkoholio, nes pas S. Š. gėrė. Kaimynas A. gėrė kartu su jos vyru K.. A. ėjo svyruodamas, matėsi iš eisenos. Visus tuos veiksmus matė kaimynas D.. Juos su D. sieja draugiški santykiai, taip pat ir su A.. Visi gyveno draugiškai, jokių pykčių nebuvo. Apie tos pačios dienos kitus įvykius nieko nežino. Vyras pasakė, kad iki to gėrė. Įvykio metu matė K. nugarą, o A. stovėjo prieš K., visai prie pat vienas kito buvo. Matė, kaip trenkė ir kad K. susilenkė (1 t., b. l. 87–93, 97–98).
Šalies argumentai
Iš protokolų-pareiškimų matyti, kad nukentėjusieji S. Š. ir A. T. kreipėsi į policiją, nurodydami, jog juos sužalojo K. J. (1 t., b. l. 13, 59).
Iš kitų objektų ir įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio miesto pietinėje dalyje, blokiniame, 4 aukštų bendrabutyje. Apžiūrėtas koridorius yra bendrabučio 3 aukšte, įėjus pro laiptinės, esančios į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, duris. Bendrabučio koridorius bendrojo naudojimo, einantis nuo bendrabučio šiaurinės pusės į pietinę pusę. Koridorius seniai remontuotas, jame jokių baldų nėra, sienos nusilupę, grindys išklotos minkštu tamsios spalvos linoleumu. Kambario Nr. (duomenys neskelbtini) durys smulkinto medžio, šviesiai rudos spalvos, su vienu įleidžiamu užraktu, su akute. Ties durų rankena yra išlupto medžio skylė 4 cm pločio, 4 cm ilgio bei 2 cm gylio. Prie durų koridoriuje jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nėra. Bendrabučio kambario Nr. (duomenys neskelbtini) durys plastikinės, šviesiai rudos spalvos, rakinamos vienu užraktu, su akute jose. Durys nepažeistos, koridoriuje prie durų jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nėra. Išoriškai apžiūrėtas nukentėjusysis S. Š., apsirengęs geltonos spalvos trumpomis rankovėmis marškiniais su mėlynais skersiniais dryžiais bei mėlynos spalvos džinsiniais bridžiais. Ant S. Š. veido jo kairiame skruoste matyti nuo kairės akies iki nosies apačios besitęsiantis 4,5 cm pločio sumušimas. Toje vietoje veidas stipriai patinęs bei daug mažų žaizdelių. Išoriškai apžiūrėtas nukentėjusysis A. T., apsirengęs juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais su pilkos spalvos ereliu ant krūtinės bei ant krūtinės rudos spalvos raidėmis „AJ“, juodos spalvos džinsais. Nukentėjusiojo kairiajame skruoste yra žaizda 1 cm ilgio, 2 cm pločio. Iš žaizdos išbėgęs kraujas, kuris pridžiūvęs prie kairiojo skruosto. Taip pat ant apatinės nukentėjusiojo lūpos yra nedidelės žaizdelės (1 t., b. l. 16–24).
Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu tarp liudytojo D. P. ir nukentėjusiojo A. T., nukentėjusysis patvirtino savo parodymus (1 t., b. l. 76–79).
Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu tarp liudytojos G. J. ir nukentėjusiojo A. T., nukentėjusysis patvirtino savo parodymus (1 t., b. l. 99–102).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 854 /2019 (05) nurodyta, kad S. Š. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, paveikus kietu buku daiktu, vieno smūgio pasekoje, prieš 1–2 savaites iki apžiūros. Sužalojime nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 124).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 852/2019 (05) nurodyta, kad A. T. padarytas odos nubrozdinimas dešiniame smilkinyje, poodinės kraujosruvos smakre, krūtinėje, nugaroje, dešiniame žaste, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), penkių smūgių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 128).
Paties kaltinamojo K. J., nukentėjusiųjų A. T. ir S. Š. parodymai, apžiūros protokolas, protokolai-pareiškimai, specialistų išvados patvirtina, kad K. J. 2019 m. liepos 21 d. kaltinime nurodytomis valandomis ir vietose smurtavo prieš nukentėjusiuosius S. Š. bei A. T., sukeldamas jiems fizinį skausmą ir nežymiai juos sužalodamas. Faktą, kad kaltinamasis smurtavo prieš A. T., patvirtina ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo A. T., tačiau ir liudytojų D. P. bei G. J. parodymai. Teismo posėdyje K. J. smurto prieš S. Š. priežasties įvardyti negalėjo, o dėl smurto prieš A. T. nurodė, kad smurtavo iš pykčio. Dėl kaltinamojo nurodyto šonkaulio lūžio pažymėtina, kad 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl K. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. l. 144–146). Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiuosius smurtavo tyčia. K. J. smurtavimą prieš kiekvieną iš nukentėjusiųjų skiria kelių valandų laiko tarpas, taigi K. J. veiksmai, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų sveikatai sukeltas pasekmes, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip du atskiri nusikaltimai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi naujus tyčinius nusikaltimus K. J. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2017 m. vasario 20 d. baudžiamieji įsakymai), laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, be to jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas neblaivus (nustatytas 2,61 prom. girtumas (2 t., b. l. 59)), ir teismo posėdyje pripažino, jog tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam K. J. skirtinų bausmių rūšių ir jų dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę – nuo 2016 metų nebaustas administracine tvarka, tačiau nuo 2015 metų kaltinamasis jau ketvirtą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo (2 t., b. l. 4–6), darbdavio buvo charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 52), tačiau šiuo metu atlieka Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, be to, 2019 m. spalio 2 d. yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo (2 t., b. l. 134–139). Byloje, kurioje priimtas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis, nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. K. J. buvo sulaikytas, o vėliau suimtas, nuo 2019 m. balandžio 25 d. jam 6 mėnesiams buvo skirta intensyvi priežiūra, be kita ko, įpareigojant nevartoti alkoholinių gėrimų, nebendrauti su S. Š. (2 t., b. l. 26–38, 134–139). Iš bylos duomenų matyti, kad K. J. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 46).
Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe, atsižvelgęs į tai, kad anksčiau už padarytas nusikalstamas veikas skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų, t. y. nesulaikė asmens nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, kurias jis padarė tuo metu, kai jam buvo taikoma intensyvi priežiūra, bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už abi padarytas nusikalstamas veikas skiriant griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į prieš kiekvieną iš nukentėjusiųjų pavartoto smurto intensyvumą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą (S. Š. sveikatos sutrikdymas) kaltinamajam skirtinas 6 mėnesių laisvės atėmimas, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą (A. T. sveikatos sutrikdymas) kaltinamajam skirtinas 9 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios paskirtos bausmės subendrintinos, jas sudedant iš dalies, ir paskiriant subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės atėmimo (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus K. J. padarė iki Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kadangi Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu K. J. nuteistas už sunkų nusikaltimą, o šiuo atveju padaryti du nesunkūs nusikaltimai, yra pagrindas bausmes bendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas, 9 dalis). Taigi K. J. skiriama galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 21 d. 14.15 val. iki 2019 m. liepos 22 d. 16.34 val. (2 paros), 1 sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai (2 t. b. l. 60–61, 79–80). Į bausmės laiką taip pat įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b. l. 112–114). Kadangi K. J. šiuo metu jau atlikinėja Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, šioje byloje jam skirta kardomoji priemonė panaikinama nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iš K. J. valstybei priteistina 5,70 Eur proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas) (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (S. Š. sveikatos sutrikdymas), ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (A. T. sveikatos sutrikdymas), ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir K. J. paskirti subendrintą 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant K. J. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir K. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti K. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 2 (dviem) laisvės atėmimo dienom, ir bausmės dalį, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį.
K. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Priteisti iš K. J. 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) valstybei proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.