Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-397-737/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-16
Bylos Nr.
1-397-737/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58780-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Kaltinamasis
A. D.
Nukentėjusysis
J. J., V. Š., K. Š., R. D.
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Raimundas Gargasas
Baudžiamoji byla Nr. 1-397-737/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58780-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 16 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,dalyvaujant prokurorams Stasei Svetickienei, Arvydui Bernotavičiui,kaltinamajam A. D., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,nukentėjusiesiems J. J., V. Š., K. Š., R. D.,nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą (nustatytas 30 % darbingumas), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyboje) neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str., 284 str., 138 str. 2 d. 3 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. gruodžio 12 d. apie 16.30 val., viešoje vietoje – Kėdainių ligoninės psichiatrijos – narkologijos skyriaus poilsio kambaryje, esančiame Kėdainiuose, Budrio g. 5, kitų pacientų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia rankomis ir kojomis sudavė 5 kartus psichiatrijos skyriaus pacientui J. J. į galvą, pilvą, kojas, o nukentėjusiajam nubėgus į savo palatą Nr. 419, jis nukentėjusįjį pasivijo ir kumščiu 5 kartus sudavė J. J. į galvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Be to, A. D. 2019 m. vasario 14 d. apie 18.00 val. viešoje vietoje – Kėdainiuose, Liaudies g. 11 namo laiptinėje, prie 19 buto durų, įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, plūdosi necenzūriniais žodžiais, rankoje laikydamas peilį grasino K. Š. įdurti, žodžiu jį įžeidinėjo, po to nusimovęs kelnes demonstravo K. Š. ir V. Š. savo lytinius organus, tuo šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. D. 2019 m. gegužės 25 d. apie 13.15 val., R. D. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia nuo dujinės viryklės ranka nustūmė virdulį ir taip apipylė verdančiu vandeniu savo šeimos narį - motiną R. D., tuo padarydamas jai dešinės šlaunies terminį II A – II B laipsnio nudegimą, kurio plotas apima 3 % bendro kūno paviršiaus, taip nesunkiai sutrikdė R. D. sveikatą.

Viešosios tvarkos pažeidimas J. J. atžvilgiu

Kaltinamasis A. D. dėl jam inkriminuoto J. J. atžvilgiu įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo (284 str.) kaltu prisipažino, ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku, Kėdainių ligoninės Psichiatrijos skyrių aplankyti pažįstamos. Buvo išgėręs vieną skardinę alaus, apgirtęs nesijautė. Psichiatrijos skyriaus patalpose nukentėjusysis jį pavadino gaidžiu, todėl jis rankomis ir kojomis kelis kartus į įvairias kūno vietas sudavė jam. Ar buvo nusivijęs iki palatos jį, neprisimena. Gailisi dėl savo poelgio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. D. padaryta nusikalstama veika įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis J. J. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad kaltinime nurodytu metu ligoninės svečių priėmimo kambaryje pas pacientę G. buvo atėjęs kaltinamasis puolė jį mušti. Svečių priėmimo kambaryje buvo daugiau žmonių. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis jį nusivijo į palatą ir toliau mušė. Paskui jis pradėjo koliotis su seselėmis, reikalavo vežti jį į Žiegždrius. Atvažiavo pareigūnai, jis jiems priešinosi ir tada jį suėmė. Poilsio kambaryje jis sudavė apie penkis smūgius rankomis ir kojomis, ir palatoje panašiai. Smūgiai buvo suduoti į veidą ir į krūtinę, į lytinius organus. Skaudėjo.

Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu apklausiama parodė, kad dirba psichiatrijos – narkologijos skyriuje. Kaltinamąjį žino jį kaip pacientą. Liudytoja patvirtino, kad kaltinime nurodytu metu A. D. atėjęs lankyti savo draugės, buvo ligonių poilsio kambaryje. Vėliau ji pati matė kaip jis 19-oje palatoje, už kalnieriaus tampė J. ir sudavė jam vieną kartą į nugarą. J. sakė, kad A. D. kabinėjosi prie jo ir poilsio kambaryje. Liudytoja nurodė, kad ji iškvietė policiją. A. D. priešinosi policijai, išmėtė iš savo kišenių daiktus. Dėl kaltinamojo elgesio buvo sutrikdytas gydymo įstaigos darbas, ligoniai grįžo į savo palatas, buvo išsigandę, tylūs, vienai moteriai dėl to leido vaistus nuo nerimo. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui, perskaitytus BPK 276 str. 4 d. tvarka, kad ji būdama procedūriniame, išgirdo iš poilsio kambario sklindantį triukšmą. Atėjusi, pastebėjo, kad ligoniai yra pasimetę, išsigandę. Tuo metu niekas nesimušė. Pacientai nuėjo į savo palatas. J. J. jai nieko nesakė ir taip pat nuėjo į savo palatą Nr. 419. Tuo metu pas jį jokių sužalojimų nepastebėjo, kraujas nebėgo. A. D. vaikščiojo po skyriaus koridorių, užeidavo į kitas palatas. Ji prašė pastarojo išeiti. Tuo metu A. D. pradėjo elgtis neadekvačiai, blaškėsi, garsiai kalbėjo, prašė jį vežti į Žiegždrius. Ji liepė A. D. eiti į priėmimo skyrių. A. D. grasino, kad susižalos, persipjaus venas. Po to A. D. nuėjo į palatą Nr. 419, kur gydosi J. J. ir uždarė duris. Ji pro durų langelį matė, kad A. D. suėmė J. J. už pižamos atlapų ir papurtė. Negirdėjo, ką tuo metu J. J. sakė A. D.. Ji įėjo į palatą ir išvarė iš jos A. D.. J. J. minėjo, kad nepažįstamas vyras jam sudavė kelis kartus į galvą. Vizualiai ant J. J. kūno sužalojimų nematė, jam kraujas nebėgo. J. J. palatoje taip pat gulėjo S. S., kuris nelabai orientuojasi. Nežino, ar pastarasis ką nors matė. Bijodama, kad A. D. nesužalotų kitų ligonių, ji iškvietė policijos pareigūnus. Dėl A. D. veiksmų buvo sutrikdyta įstaigos rimtis ir darbas. Dėl A. D. elgesio ji buvo šokiruota ir sutrikusi (b.l. 91-94, t. 1).

2018 m. gruodžio 12 d. 18.32 val. patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, A. D. nustatytas 0,51 promilių girtumas (b.l. 2, t. 3).

Specialisto išvada Nr. G3716/2018(02) nustatyta, kad J. J. kūne sužalojimų nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Ir be matomų sužalojimo požymių galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b.l. 86, t. 1).

2018 m. gruodžio 12 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Psichiatrijos skyriaus, esančio Budrio g. 5, Kėdainių m., patalpos. Apžiūros metu duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta (b.l. 51, t. 1).

Išrašu iš policijos duomenų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 12 d. 16.32 val. darbuotoja pranešė, kad ligoninės psichiatrijos skyriuje buvęs pacientas elgiasi agresyviai, priekabiauja prie žmonių, konfliktuoja, atsisako išeiti (b.l. 54-59, t. 1).

2019 m. birželio 3-19 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-72/2019 nurodyta, kad A. D. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2018 m. gruodžio 12 d. nustatoma emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvaus tipo bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. D. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklaustas teismo posėdyje. A. D. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (b.l. 138-144, t. 3).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė įrodyta pilnai. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, patvirtino, kad būdamas išgėręs skardinę alaus, psichiatrinėje ligoninėje, svečių kambaryje, sudavė smūgius nukentėjusiajam. Jokių pateisinamų smurto vartojimo priežasčių nenustatyta, smurtas vartotas dėl menkaverčių dingsčių, viešoje vietoje. Kaltinamojo kaltę įrodo ir nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamojo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, elementarių moralės bei elgesio normų paniekinimu. Be jokios dingsties, jie viešoje vietoje vartojo smurtą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, įstaigos veiklą bei pacientų, lankytojų ir personalo ramybę.

Kaltinamojo veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, paaiškino, kad gailisi, tačiau nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (pasmerkimą) į padarytą nusikalstamą veiką, kaltės pripažinimą. Nurodytu atveju A. D. neatskleidė veikos detalių, teisiamojo posėdžio metu į daugelį klausimų atsakė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, todėl teismo vertinimu, šis kaltinamojo prisipažinimas nėra laikytinas nuoširdžiu ir tinkamu, siekiant jį pripažinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos veikos padarymui.

Viešosios tvarkos pažeidimasK. Š. ir V. Š. atžvilgiu

A. D. dėl jam inkriminuoto K. Š. ir V. Š. atžvilgiu įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo (284 str.) kaltu neprisipažino. Kaltinamasis neneigė, kad kaltinime nurodytu metu buvo nuėjęs pas nukentėjusiuosius. Paaiškino, kad taip pasielgė, nes kaimynų bute girdėjo triukšmą. Peilio su savimi neturėjo, kelnių nusimovęs nebuvo, kaimynai jį apkalba.

Kaltinamojo A. D. padaryta nusikalstama veika įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji V. Š. teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja parodė, kad būdama namuose išgirdo skambutį į duris. Vyras nuėjo atidaryti durų. Išgirdo, kaip vyras griežtai pasakė: „užeik, užeik“. Po to išgirdo žodžius: „aš tave paštyrinsiu“. Šoko nuo kėdės, atėjo į koridorių, pamatė stovintį kaimyną ir kad sušmėžavo peilis. Įlėkusi į koridorių pažvelgė kaltinamajam į akis ir pasakė: „A., ką tu čia dabar darai?“. Jis nusimovė kelnes ir pasakė: „čiulpk (...)“. Liudytoja patvirtino, kad ji išsigando kaltinamojo pasakyto žodžio „paštyrinsiu“. O tai, kad kaltinamasis nusimovė kelnes ir demonstravo savo lytinius organus. Nukentėjusysis K. Š. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad būnant namuose, išgirdo skambutį į duris, atidaręs duris, pamatė stovintį kaimyną A. D., kuris paklausė, kodėl jis skambina į jo buto duris. Jis A. D. paaiškino, kad į buto duris nebeldė ir jis kažką painioja. Tuo metu A. D. plačiau atidarė buto duris ir užsimojo ranka, kurią laikė už nugaros. Pastebėjo, kad jis rankoje laiko peilį. A. D. grasino, sakydamas „paštyrinsiu tave, gaidy“. Tuo metu atėjo jo žmona. Pastaroji paklausė A. D. ką jis daro, o A. D. nusimovė kelnes ir pademonstravo lytinius organus. Pasiūlė „pačiulpt“, pastovėjo ir išėjo. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta – namo, esančio Liaudies g. 11, Kėdainių m., antros laiptinės antro aukšto koridorius bei minėtame name esančio buto Nr. 19 koridorius. Apžiūros metu duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta (b.l. 120-125, t. 1). Kratos protokolu nustatyta, kad A. D. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), peilis ar kiti daiktai, reikšmingi nusikalstamos veikos tyrimui, nerasti (b.l. 9, 10, t. 2). Išrašu iš duomenų bazės nustatyta, kad 2019 vasario 14 d. 18.10 val. V. Š. pranešė, kad kaimynas, gyvenantis pirmame aukšte, beldėsi į duris, grasino peiliu, demonstravo lytinius organus (b.l. 126-131, t. 1). 2019 m. birželio 3-19 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-72/2019 nurodyta, kad A. D. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2019 m. vasario 14 d. nustatoma emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvaus tipo bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. D. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklaustas teismo posėdyje. A. D. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (b.l. 138-144, t. 3). Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė įrodyta pilnai. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, neigė, kad nukentėjusiesiems atidarius buto duris, plūdosi necenzūriniais žodžiais, rankoje laikydamas peilį grasino K. Š. įdurti, įžeidinėjo, bei nusimovęs kelnes demonstravo K. Š. ir V. Š. savo lytinius organus, šie kaltinamojo veiksmai įrodyti nukentėjusiųjų parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamasis motyvuoja tuo, kad prieš kelis metus buvo kilusi konfliktinė situacija su kaimynais dėl jų buto užpylimo, todėl galimai dėl to jį apkalba. Nukentėjusiosios V. Š. parodymais ši kaltinamojo versija paneigta. Nukentėjusioji neneigia, kad buvo kilę nesutarimų, tačiau nesutarimai buvo kilę ne su kaltinamuoju, o su jo motina ir seniai, todėl dėl to apkalbėti kaimyną nėra jokio pagrindo. Nukentėjusiųjų parodymai ir veiksmai nuo pat policijos iškvietimo iki teisiamojo posėdžio buvo nuoseklūs, todėl teismas jais neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, elementarių moralės bei elgesio normų paniekinimu. Be jokios dingsties, viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje grasino peiliu, plūdosi, rodė aiškų visuomenės negerbimą rodydamas lytinius organus bei tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, namo gyventojų ramybę. Kaltinamojo veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nesunkus R. D. sveikatos sutrikdymas A. D. dėl jam inkriminuoto nesunkaus R. D. sveikatos sutrikdymo (138 str. 2 d. 3 p.) kaltu neprisipažino. Kaltinamasis parodė, kad mamos tyčia neapipylė. Kadangi buvo atsisukęs virdulio rankenos varžtas, jam paėmus virdulį, karštas vanduo ant mamos išsiliejo netyčia. Kaltinamojo A. D. padaryta nusikalstama veika įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji R. D., kaltinamojo motina, teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja parodė, kad kaltinime nurodytu metu buvo pasidariusi kavos, sėdėjo prie stalo ir laikė puodelį rankose. Dujinė viryklė buvo netoli. Kaltinamasis taip pat buvo užsikaitęs arbatinuką, kėlė jį nuo viryklės ir jis nukrito ant žemės, apipildamas ją. Nukentėjusioji nurodė, kad iš karto nematė, kad varžtas iš arbatinuko buvo iškritęs. Jai buvo šokas, todėl pagalvojo, kad sūnus ją apipylė tyčia ir iškvietė policiją. Tuo metu arbatinuko nebuvo apžiūrėjusi. Vėliau suprato, kad jis netyčia apipylė, nes apžiūrėjau arbatinuką ir pamatė, kad varžtas buvo iškritęs. Policija arbatinuko neapžiūrėjo ir tik po pusantro mėnesio paprašė jį atnešti, kai jis jau buvo išmestas. Teisiamojo posėdžio metu perklausius įrašą iš Bendrojo pagalbos centro ir policijos fiksuotą vaizdo įrašą, pranešant apie nusikaltimą, R. D. patvirtino, kad tai yra jos pranešimai. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu BPK 276 str. 4 d. tvarka perskaičius parodymus jos duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui, nurodė, neprisimenanti, kad tyrėjui sakė, kad sūnus stovėjo prie dujinės viryklės ir virėsi kiaušinius, o ji norėjo ant viryklės pastatyti virdulį su verdančiu vandeniu. Virdulys kažkaip pakrypo, nuvirto nuo dujinės ir išbėgęs vanduo nuplikė dešinės kojos šlaunį. Ji iš skausmo ir išgąsčio išmetė rankose laikytą puodelį su kava. Sūnus tyčia karšto vandens ant jos nepylė, arbatinuko į jos pusę nestūmė. Vandeniu ji apsipylė pati (b.l. 64, 65, t. 2). 2019 m. gegužės 25d. 14.11 val. alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis nustatyta, kad A. D. buvo blaivus (b.l. 29, t. 3). Specialisto išvada Nr. G1372/2019(02) nustatyta, kad R. D. konstatuotas dešinės šlaunies terminis II A° - II B° nudegimas, kurio plotas apima 3% bendro kūno paviršiaus. Sužalojimas galėjo būti padarytas terminio poveikio metu, apipylus verdančiu vandeniu vienu metu dešinės šlaunies sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2019 m. gegužės 25 d. Dešinės šlaunies terminis II A° - II B° nudegimas, kurio plotas apima 3% bendro kūno paviršiaus atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (b.l. 87, t. 2). A. V. teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoju patvirtino, kad ji dirbdama policijos pareigūne, pagal R. D. iškvietimą buvo nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji rodė arbatinuką, koją, kavą išpiltą. Liudytoja patvirtino, kad nors ji arbatinuko detaliai neapžiūrėjo, bet matė, kad jis stovi ant viryklės, jokių abejonių, kad gali būti jo rankena sulūžus, jai nekilo. Įvykio vietoje nukentėjusioji aiškino, jog užsipylinėjo kavą, sūnus pagriebė iš jos arbatinuką ir apipylė jai koją. Taip pat nekilo abejonių, dėl to, kad kaltinamasis veikė tyčia. Pati mama sakė, kad sūnus serga šizofrenija, yra agresyvus. Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu virtuvėje ant dujinės viryklės rastas virdulys (b.l. 25-32, t. 2). N. S. teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoju patvirtino, kad ji kaip pareigūnė atliko įvykio vietos apžiūrą R. D. namuose. Įvykio detalių neprisimena, bet jeigu įvykio vietos apžiūroje nebuvo fiksuoti arbatinuko defektai, vadinasi jo techninė būklė buvo tvarkinga. 2019 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad R. D. paaiškino, jog žodinio konflikto metu sūnus A. D. paėmė nuo dujinės viryklės virdulį ir tyčia karštu vandeniu apipylė jai dešinės kojos šlaunį. Sūnus smūgių nesudavė. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad bute virtuvėje ant žemės pripilta vandens ir kavos (b.l. 43-46, t. 2). Objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrėti kompaktiniame diske esantys du vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „VID_20190525_132926(02)“ matyti, jog R. D. atsakinėja į policijos pareigūnės užduodamus klausimus, rodo dešinės kojos paraudusią šlaunį ir paaiškina, kad sūnus su arbatinuku apipylė verdančiu vandeniu. Vaizdo įraše „VID_20190525_133827“ R. D. atsakinėdama į policijos pareigūnės užduodamus klausimus, nurodo, kad tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas, kad sūnus serga depresija ir būna priepuoliai. Atsakydama į pareigūnės klausimą, ar ją apipylė netyčia, R. D. nurodė, kad jis griebė iš pykčio. (b.l. 48, 49, 54-55 t. 2). Teisiamojo posėdžio metu perklausius įrašus iš Bendrojo pagalbos centro ir policijos fiksuotą vaizdo įrašą, pranešant apie nusikaltimą, R. D. patvirtino, kad tai yra jos pranešimai. 2019 m spalio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. D. atsisakė apžiūrai atnešti virdulį ir nurodė, kad koją jai nuplikė netyčia, kuomet sūnus norėjo užsipilti kavą, atsisuko varžtas ir virdulys nukrito. R. D. nurodė, kad virdulį išmetė (b.l. 97, t. 2). 2019 m. rugsėjo 5-26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-93/2019 nurodyta, kad A. D. įtariamos veikos metu, t. y. 2019-05-25, nustatoma emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. D. po įtariamos veikos ir šiuo metu nustatoma emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. D. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklaustas teismo posėdyje. A. D. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (b.l. 14-20, t. 4)

BK 138 straipsnio 2 d. 3 p., numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusikaltimą būtina nustatyti kilusius padarinius ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių.

Teismo nuomone, siekiant įvertinti nukentėjusiųjų bei kaltinamojo parodymų patikimumą, svarbi aplinkybė ta, kad proceso dalyvius: kaltinamąjį ir nukentėjusiąją sieja šeimos santykiai. Nukentėjusioji yra kaltinamojo motina. Todėl teismas, vertindamas prieštaringus R. D. parodymus, atsižvelgia į tai, kad ji suinteresuota duoti kaltinamąjį teisinančius parodymus. Nukentėjusioji, pranešdama apie jos atžvilgiu įvykdytą smurtą, nurodė, kad A. D. ją apipylė verdančiu vandeniu tyčia. Tai ji pasakė tiek skambindama bendruoju pagalbos telefonu, tiek atvykusiems pareigūnams, ką patvirtina pareigūnų parodymai teisiamo posėdžio metu. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, nes jie yra nuoseklūs, juos patvirtina vaizdo įrašas, kuriame fiksuota pati nukentėjusioji. Tai, kad R. D. kelis kartus keitė savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kiekvieną kartą pasakodama apie kitokias sužalojimo aplinkybes, parodo, kad jos parodymai nėra nuoširdūs ir teisingi. Taigi, R. D. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais teismas tiki tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems ištirtiems įrodymams ir sprendžia, kad liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga bei vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad teisingus parodymus nukentėjusioji davė būtent iš karto po nusikaltimo, teigdama, kad kaltinamasis ją apipylė tyčia; kad tarp jos ir sūnaus virtuvėje kilus žodiniam konfliktui, sūnus, stovėdamas prie dujinės viryklės, nuo jos tyčia nustūmė virdulį su verdančiu vandeniu į jos pusę. Nustumtas virdulys atsidarė ir iš jo išbėgęs verdantis vanduo nuplikė jai dešinės kojos šlaunį. Po to sūnus nuėjo ir užsidarė svetainėje, o ji iškvietė policijos pareigūnus (b.l. 60, 61, t. 2).

Taigi, teismas ištyręs byloje surinktus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnio tvarka, daro išvadą, jog teisiamojo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad A. D. tyčia nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą. Kaltinamojo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 d. 3 p., kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 38,55 Eur priteisimo iš kaltinamojo, ryšium su patirtomis R. D. gydymo išlaidomis, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas pilnai.

Bausmės skyrimo motyvai

A. D. padarė tris baigtas nusikalstamas veikas, kurių dvi yra nesunkūs nusikaltimai, viena – apysunkis. Kaltinamojo padarytomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į viešąją tvarką, šeimos nario sveikatą. Veikos padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamasis nevienkartinai baustas administracine tvarka (b.l. 75-78, t. 3 ), yra VšĮ „Kėdainių PSPC“ Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje; diagnozė: paranoidinė šizofrenija (b.l. 88, t. 3). Kaltinamasis praeityje teistas nebuvo. Nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalus (nustatytas 30 % darbingumas).

Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamųjų asmenybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas J. J. atžvilgiu) ir 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas K. Š. ir V. Š. atžvilgiu) padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 3 p. (nesunkus R. D. sveikatos sutrikdymas) skirtina vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją sieja šeiminiai santykiai: nukentėjusioji yra kaltinamojo motina ir teigia, kad sūnui atleido, nenori, kad jis būtų traukiamas atsakomybėn, į padarytų sužalojimų pobūdį, pavojingumą skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis parinktinas artimas minimaliam.

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir smurtinį pobūdį, teismas sprendžia, kad parinktina pridedamos bausmės dalis yra po keturis mėnesius laisvės apribojimo (2 mėnesiai laisvės atėmimo).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Į bausmės laiką A. D. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 12 d. 16.45 val. iki 2018 m. gruodžio 13 d. 14.24 val., nuo 2019 m. vasario 14 d. 19 val. iki 2019 m. vasario 15 d. 13.02 val., nuo 2019 m. gegužės 25 d. 13.35 val. iki 2019 m. gegužės 26 d. 16.10 val. bei buvimo ekspertizės įstaigoje laikas nuo 2019 m. birželio 3 d. iki birželio 19 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki rugsėjo 26 d., kuris prilyginamas suėmimui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas (b.l.47, 2 t) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas J. J. atžvilgiu), 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas K. Š. ir V. Š. atžvilgiu), 138 str. 2 d. 3 p. (nesunkus R. D. sveikatos sutrikdymas) ir nuteisti:

– už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas J. J. atžvilgiu) padarymą – 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti alkoholio;

– už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas K. Š. ir V. Š. atžvilgiu) padarymą – 7 (septyneri) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti alkoholio;

– už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 3 p. (nesunkus R. D. sveikatos sutrikdymas) padarymą – 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir A. D. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programose, uždrausti be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį), būti namuose nuo 23 iki 6 val., bei įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos, rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. D. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Į bausmės laiką A. D. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 12 d. 16.45 val. iki 2018 m. gruodžio 13 d. 14.24 val., nuo 2019 m. vasario 14 d. 19 val. iki 2019 m. vasario 15 d. 13.02 val., nuo 2019 m. gegužės 25 d. 13.35 val. iki 2019 m. gegužės 26 d. 16.10 val. bei buvimo ekspertizės įstaigoje laiką nuo 2019 m. birželio 3 d. iki birželio 19 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki rugsėjo 26 d., kuris prilyginamas suėmimui.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. D. 38,55 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 55 ct) turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.

Kompaktinę plokštelę su skaitmeniniais įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja /parašas/ Jūratė Petraškienė