Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties G. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Apeliantės nuomone, nesant pasiūlymą elektroniniu parašu pasirašiusio asmens įgaliojimo, nebuvo galima nustatyti pasiūlymą elektroniniu parašu pasirašiusio fizinio asmens (tiekėjo atstovo) vardo, pavardės ir pareigų, taip pat, ar pasiūlymą pasirašė įgaliotas asmuo. Konkurso sąlygų 8.3.7 punkto reikalavimas pateikti įgalioto asmens vardą, pavardę ir pareigas reiškia, kad tiekėjo įgaliotas asmuo turi būti fizinis asmuo, kuris pasirašo pasiūlymą elektroniniu parašu tiekėjo vardu, turėdamas tam atitinkamus įgalinimus. Pažymi, kad įgaliojimai buvo pateikti tik po vokų atplėšimo, kartu su tiekėjo pretenzija, todėl vokų atplėšimo metu Komisija neturėjo galimybės nustatyti elektroniniu parašu tiekėjo UAB „P. Dussman UAB“ pasiūlymą pasirašiusių fizinių asmenų įgalinimų apimties.

Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui remiantis lygiateisiškumo principo pažeidimais, atsisakydamas nagrinėti šį klausimą, pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę į gynybą. Situacija, kai teismai atsisako ginti piliečių ir pareigūnų teises gali tapti pagrindu valstybės atsakomybei prieš pareiškėją Europos Žmogaus Teisių Teisme. Atkreipia dėmesį, kad UAB „P. Dussman UAB“ nebuvo įtrauktas į bylą nukentėjusiuoju, todėl Nutartimi galimai yra nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

VšĮ „Sapiegos ligoninės“ Viešojo pirkimo komisijos narei G. L. skirta administracinė nuobauda dėl ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo už tai, vykdant supaprastintą atvirą konkursą ,,Dietinio maisto gamybos ir pristatymo pacientams į skyrius paslaugų pirkimas“, ji neužtikrino Aprašo 49 punkto nuostatų laikymosi, pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 5 dalies reikalavimus, taip pat neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo. Institucijos nutarime nurodyta, kad Komisija, 2010 m. vasario 4 d. posėdyje nustačiusi, kad tiekėjas UAB ,,P. Dussmann UAB“ pasiūlyme nepateikė pažymėjimų, nurodytų pirkimo dokumentų 3.1 punkto 2 lentelės 3 punkte, tinkamai patvirtinto vertimo į lietuvių kalbą bei už pasiūlymą atsakingo asmens ir pasiūlymą pasirašiusio elektroniniu parašu asmens įgaliojimus patvirtinančio dokumento, nepagrįstai nusprendė pripažinti tiekėjo pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir jį atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl G. L. kaltės padarius ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas aplinkybes ir jas įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

Nustatyta, kad Dietinio maisto gamybos ir pristatymo pacientams į skyrius paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu pirkimo dokumentų 3 dalies „Paslaugos teikėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 3 punkte numatytas reikalavimas, kad tara (talpos, spec. konteineriai), skirta maistui gabenti, turi būti plombuojama, privalo užtikrinti reikalingą temperatūrinį režimą ir apsaugą nuo taršos. Nurodyta, kad šis reikalavimas turi būti patvirtintas taros maistui gabenti higieninių pažymėjimų ar atitinkamų užsienio šalies higieninių pažymėjimų arba lygiaverčių dokumentų tinkamai patvirtintomis kopijomis (t. I, b. l. 28).

Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pirkimų dokumentų 3.1 dalies 2 lentelės 3 punkto reikalavimas yra kvalifikacinis. Šiuo atveju pirkimo objektas yra dietinio maisto gamybos ir pristatymo į skyrius, užtikrinant reikalingą maisto temperatūrą, paslaugos (pirkimo dokumentų 2 dalis). Taigi reikalavimas turėti nurodytą tarą nustatytas tam, jog įsitikinti, kad paslaugos teikėjas gebės teikti maisto pristatymo į skyrius paslaugą, atitinkančią kokybės reikalavimus. Tokią tiekėjo galimybę suponuoja jo techninis pajėgumas teikti reikalingą paslaugą, t. y. jo kvalifikacija. Todėl taip pat atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas šį reikalavimą pats įrašė į pirkimo dokumentų 3 dalį, kurioje nustatyti paslaugos teikėjų kvalifikacijos reikalavimai, nurodymas turėti tarą, kuri būtų plombuojama, užtikrintų reikalingą temperatūrinį režimą ir apsaugą nuo taršos, laikytinas techninio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimu.

Pažymėtina, kad reikalavimas pateikti taros maistui gabenti higieninių pažymėjimų ar atitinkamų užsienio šalies higieninių pažymėjimų arba lygiaverčių dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas nustatytas tam, kad būtų patvirtina, jog paslaugos teikėjo tara atitinka minėtus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jo pagrindimo reikalavimas. Toks reikalavimas yra išvestinis ir jis padeda perkančiajai organizacijai patikrinti bei įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams. Net ir neatitinkant šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš esmės gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).

Nagrinėjamu atveju pasakytina, jog teisės aktais nėra nustatyta, kad maistas pacientams gali būti pristatomas tik tokia tara, kuriai yra išduoti higieniniai pažymėjimai ar kokie nors lygiaverčiai dokumentai. Toks reikalavimas nėra nustatytas ir pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje, kurioje taip pat nėra nurodyti jokie specialūs kokybės ar kiti reikalavimai tarai. Taigi šiuo atveju reikalavimas pateikti higieninių pažymėjimų ar lygiaverčių dokumentų kopijas nėra neatsiejamai susijęs su pirkimo objektu, tokių pažymėjimų neturėjimas nelemia to, kad tiekėjas negalės teikti nurodytų paslaugų ar kad pirkimo tikslas nebus pasiektas. Todėl šiuo atveju pirkimų dokumentų 3.1 dalies 2 lentelės 3 punkto reikalavimas nėra atskiras reikalavimas pirkimo objektui – paslaugai, ir laikytinas tiekėjų kvalifikacijos pagrindimo reikalavimu, t. y. gebėjimo teikti paslaugą, kuri atitinka kokybės ir techninius reikalavimus, pagrindimu.

Pagal Įstatymo 32 straipsnio 5 dalį, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, pateikė konkurso dalyvis, perkančioji organizacija pagal Įstatymo 32 straipsnio 5 dalį privalo pareikalauti dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji tokio tiekėjo pasiūlymą ketina atmesti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ Kompiuterinių programų mokymo centras v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-311/2011).

Įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatoje įtvirtinta tiekėjų galimybė pateikti kitus nei reikalaujamus dokumentus, kurie patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus. Visgi nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai nusprendus, kad tiekėjo UAB ,,P. Dussmann UAB“ ne lietuvių kalba pateikti pažymėjimai, nurodyti pirkimo dokumentų 3.1 punkto 2 lentelės 3 punkte, yra netinkami bei kad reikalingas tinkamai patvirtintas jų vertimas į lietuvių kalbą, vadovaujantis cituota Įstatymo 32 straipsnio 5 dalimi, kandidato turėjo būti prašoma papildyti šiuos duomenis per protingą terminą. Pažymėtina, kad Įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga negalėjo būti ignoruojama motyvuojant pirkimo dokumentų 5.9 punkte numatyta nuostata, jog paslaugos teikėjo pasiūlymas bei kita korespondencija turi būti pateikta lietuvių kalba.

Dėl apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-323/2009, pasakytina, kad ja remiamasi nepagrįstai, kadangi joje tiekėjas ketino įsigyti paslaugą, kurios esminės savybės buvo susijusios su pirkimo dokumentuose nurodytomis, specialius kokybės ir techninius reikalavimus atitinkančiomis techninėmis priemonėmis. Be to, minėtoje byloje, vertinant, ar reikalavimas tiekėjams pateikti matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatą ir atitikties įvertinimo aktą laikytinas kvalifikaciniu, esminę reikšmę, be kita ko, turėjo tai, kad reikalavimai turėti nurodytus dokumentus buvo nustatyti pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje bei Metrologijos įstatyme.

Pagal Įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą, konkurso dalyvio pasiūlymo neatitikimas pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams yra pagrindas atmesti jo pasiūlymą. Šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių.

Pirkimo dokumentų 5.2 punkte numatyta, kad pasiūlymai teikiami tik elektroninėmis priemonėmis naudojant CVP IS. Pagal pirkimų dokumentų 5.4 punktą, pasiūlymas turi būti pasirašytas paslaugos teikėjo ar jo įgalioto asmens saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu Elektroninio parašo įstatymo nustatytas reikalavimus. Šiuo atveju ginčo dėl to, kad pasiūlymo elektroninis parašas atitiko Elektroninio parašo įstatymo reikalavimus, nėra. Pažymėtina, kad nei pirkimo dokumentų 5.4 ir 8.3.7 punktuose, kuriais remiamasi apeliaciniame skunde, nei kituose punktuose nėra nustatytas reikalavimas paslaugų teikėjui pateikti dokumentą, patvirtinantį už pasiūlymą atsakingo asmens ir pasiūlymą pasirašiusio elektroniniu parašu asmens įgaliojimus. Todėl nagrinėjamu atveju tokio reikalavimo aiškiai ir tiksliai pirkimo dokumentuose nenustačius, pateiktas pasiūlymas pats savaime negalėjo būti laikomas neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų. Pabrėžtina, kad pirkimo dokumentų 8 dalies „Vokų su pasiūlymais atplėšimo – susipažinimo su CVP IS priemonėmis gautais pasiūlymais procedūros“ 8.3.7 punktas, kuriuo remiamasi apeliaciniame skunde, nėra nustatantis kokius nors reikalavimus tiekėjui. Priešingai, pirkimo dokumentų 8.3 punkte nurodyta, kokią informaciją paslaugos tiekėjams praneša perkančioji organizacija.

Teisėjų kolegija nesiremia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimu, kuriuo ieškovo nagrinėtoje civilinėje byloje UAB „Dussmann Service“ ieškinys patenkintas ir 2010 m. kovo 2 d. Paslaugų pirkimo sutartis Nr. 10-20 tarp VšĮ „Sapiegos ligoninė“ ir UAB „Smulkusis urmas“ pripažinta negaliojančia, kadangi joje ginčas buvo kilęs dėl tarp VšĮ „Sapiegos ligoninė“ ir kito tiekėjo – UAB „Smulkusis urmas“ – sudarytos Paslaugų pirkimo sutarties. Kaip matyti, civilinė byla nagrinėta tuo aspektu, ar sudaryta sutartis neprieštarauja viešųjų pirkimų tikslui sudaryti sutartį, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, taip pat ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Taigi Komisijos sprendimas atmesti tiekėjo UAB „Dussmann Service UAB“ pasiūlymą iš esmės nebuvo minėtos civilinės bylos dalykas. Civilinėje byloje nebuvo įrodinėjimo dalyku aplinkybės, reikšmingos nagrinėjamoje byloje, todėl minėtas teismo sprendimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nelaikytinas įrodymu, kuriuo remiantis galėtų būti nustatytos kokios nors aplinkybes, turinčios reikšmės šiai bylai teisingai išspręsti.

Taigi konstatuotina, kad Komisija, nepaprašiusi tiekėjo UAB ,,P. Dussmann UAB“ neišsamius duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą pagal Įstatymo 32 straipsnio 5 dalies reikalavimus, bei pripažinusi, kad nepateikus už pasiūlymą atsakingo asmens ir pasiūlymą pasirašiusio elektroniniu parašu asmens įgaliojimus patvirtinančio dokumento, tiekėjo pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, priėmė neteisėtą sprendimą pripažinti tiekėjo pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir jį atmesti. Tokiu būdu Komisijos narė G. L. padarė ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pagrįstai.

Apeliantės argumentas, kad į bylą nukentėjusiuoju nepagrįstai neįtrauktas UAB „P. Dussman UAB“, atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje yra nagrinėjamas G. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn ir nuobaudos jai skyrimo pagrįstumo klausimas. Kita vertus, administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nenumato jokio specialaus procesinio dokumento, kuriuo konkretus asmuo būtų pripažintas ar nepripažintas nukentėjusiuoju. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodoma bendrovė atitinka ATPK 273 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, tačiau pažymėtina, kad šio subjekto įtraukimas ar neįtraukimas į bylą nedaro jokios įtakos svarstant G. L. atsakomybės klausimą. Be to, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad apeliantė būtų įgaliota atstovauti UAB „P. Dussman UAB“ interesus, tuo tarpu pati bendrovė nėra pareiškusi jokių reikalavimų šioje byloje.

Remiantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei įvertino visas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties ar institucijos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. G. L. kaltė dėl ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį G. L. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.