Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2016-09-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-84-334/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-13
Bylos Nr.
II-84-334/2016
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-01822-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Pareiškėjas
D. V.
Kategorijos
  • 2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-84-334/2016Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01822-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.; 2.1.1.; 2.14.; 3.25.3. (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 13 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjai Danutei Švitinienei,sekretoriaujant V. G.,dalyvaujant pareiškėjai D. V.,atstovui advokatui I. T.,nedalyvaujant Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2016-07-07 nutarimo Nr. 50-AT1-2406 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal gautą D. V. 2016-07-05 skundą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. tyrėja L. M., išnagrinėjusi D. V. 2016-07-05 skundą, 2016-07-07 nutarimu Nr. 50-AT1-2406 nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nes iš surinktos medžiagos nenustatyta jokių teisės pažeidimo požymių. Nurodo, kad, papildomai apklausus pareiškėją D. V., išsiaiškinti pareiškime nurodytų aplinkybių nepavyko, aplinkybių patikslinimo metu pareiškimu į policiją dėl A. B. veiksmų A. J. nesikreipė, surasti ir apklausti A. B. nepavyko.

Nesutikdama su Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2016-07-07 nutarimu Nr. 50-AT1-2406 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, pareiškėja D. V. pateikė skundą teismui. Pareiškėja skundą grindžia tuo, kad aplinkybių patikslinimo metu nebuvo apklaustas jos anūkas A. J., neaišku, kaip pareigūnai ieškojo A. B., kokius konkrečius veiksmus atliko siekdami jį surasti. Nurodo, kad A. B. ne kartą grasino su ja susidoroti, sudeginti jos gyvenamąsias patalpas, pavogė jos anūkui A. J. priklausančius daiktus. Prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 302 str. 1 d. 4 p., panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Atsiliepimas

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyrius atsiliepime į pareiškėjos D. V. skundą nurodo, kad tyrimo metu A. J. į policiją su prašymu dėl turto prievartavimo bei grasinimų nesikreipė, o prieš D. V. nei administracinis teisės pažeidimas, nei nusikalstama veika nebuvo padaryti. Prašo pareiškėjos D. V. skundą atmesti ir Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2016-07-07 nutarimą Nr. 50-AT1-2406 palikti nepakeistą kaip teisėtą ir pagrįstą. Prašo administracinę bylą nagrinėti policijos pareigūnams nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėja D. V. savo skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad į policiją kreipėsi dėl psichologinio smurto, grasinimų susidoroti fiziškai, sudeginti namus, kad buvęs jos dukters sugyventinis A. B. nebešantažuotų, nebekenktų jos anūkui A. J.. A. B. nori užvaldyti dukters butą, pavogė anūko A. J. daiktus. A. B. kartu su daiktais buvo pavogęs visus dokumentus, kuriuos grąžino, tik negrąžino neįgalumo pažymėjimo. Anūkas A. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) grupės invalidas, sužlugdytas dvasiškai, negali gyventi savarankiškai. Anūkas gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena tėvas V. J.. Kai tėvo nėra namuose, A. B. ateina pas A. J., nuteikinėja jį prieš tėvą, reikalavo jam užrašyti butą. Anūkas pats nesikreipė į policiją, nes yra dvasinis ligonis. Anūko tėvas V. J. kreipėsi į teismą, kad A. J. būtų nustatytas neveiksnumas. Anūką A. J. atstovauja tėvas. V. J. nesikreipė į policiją, nes nenori traumuoti A. J.. Negali būti įgaliota atstovauti anūką, nes pati yra sunkus ligonis. A. B. anūkui įteigė, kad ji nori užvaldyti jo butą, vadina „barakuda“. Kur gyvena A. B. gyvena, nežino.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 301 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Iš medžiagos Nr. 50-AT1-2406 matyti, jog 2016-07-05 registruotas D. V. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad nuo 2006 m. ne kartą kreipėsi į policiją dėl A. B. grasinimų susidoroti ir sudeginti namus. Paskutinį kartą kreipėsi po mirusios dukros D. J. ir jos sūnaus, turinčio pirmos grupės neįgalumą, buto, esančio (duomenys neskelbtini), prievartavimo ir nepriežiūros. Į policijos perspėjimus nereagavo. Atėjus tėvui V. J., A. J. išvardijo iš buto pavogtus daiktus, iš kurių dokumentus, išskyrus A. J. neįgaliojo pažymėjimą, grąžino. 2016-04-15 A. J. grasino teismu. A. B. skambinėja jos anūkui, kursto neapykantą artimiesiems (b. l. 19). Aplinkybių patikslinimo metu papildomai apklausta pareiškėja D. V. nurodė, kad buvęs jos dukros draugas A. B. skambinėja jos anūkui A. J. ir nuteikinėja jį prieš ją ir prieš jo tėvą (b. l. 20). Taigi iš pareiškėjos D. V. pareiškimo ir paaiškinimo (b. l. 19, 20), skundo argumentų, jos paaiškinimų teisme matyti, kad A. B. veiksmuose galimai yra turto prievartavimo, grasinimo, turto pagrobimo požymių. Tačiau Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. tyrėja L. M. 2016-07-07 priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kadangi iš surinktos medžiagos nenustatyta jokių teisės pažeidimo požymių (b. l. 22).

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, taip pat įvertintas įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Respublikos ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

Iš medžiagos Nr. 50-AT1-2406 matyti, jog joje, be nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, yra tik ši medžiaga: D. V. pareiškimas ir paaiškinimas (b. l. 19, 20), tarnybinis pranešimas (b. l. 21). Nagrinėjamu atveju institucija, kurios kompetencijai įstatymo leidėjas ir priskyrė nagrinėti D. V. prašyme įvardijamus galimus administracinio teisės pažeidimus, iš esmės jokių tyrimo veiksmų neatliko ir jokių įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų D. V. nurodytas aplinkybes, nerinko. Sutiktina su D. V. skunde nurodytais argumentais, kad iš medžiagoje Nr. 50-AT1-2406 esančių duomenų nėra aišku, kodėl nebuvo apklaustas nei A. J., nei jo tėvas V. J., nei A. B. tikslu išsiaiškinti pareiškėjos D. V. pareiškime nurodytas aplinkybes.

Iš esmės tiek vyriausioji tyrėja 2016-07-07 nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, tiek Institucija atsiliepime į pareiškėjos D. V. skundą nurodo vienintelį argumentą, t. y. kad pareiškimu dėl A. B. veiksmų pats A. J. nesikreipė. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame Lietuvos Respublikos ATPK straipsnyje. Taigi Lietuvos Respublikos ATPK nenumatyta, kad visais atvejais administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradedama tik gavus galimai nukentėjusio asmens skundą, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti pradėta patiems pareigūnams nustačius administracinio teisės pažeidimo požymius, tiek ir tais atvejais, kai gaunama informacijos apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Todėl vien tai, kad pats A. J. nesikreipė dėl jo atžvilgiu galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, nesudaro pagrindo netirti pareiškėjos D. V. pareiškime nurodytų aplinkybių.

Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad pagal D. V. pareiškimą atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nepagrįstai. Tik atlikus papildomą tyrimą –apklausus A. J., A. B., t. y. tik surinkus objektyvius duomenis galima spręsti teisenos nepradėjimo ar pradėjimo, arba konkretaus asmens patraukimo ar nepatraukimo administracinės atsakomybės klausimą, taip pat teigti yra ar nėra duomenų apie padarytą administracinis teisės pažeidimą. Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad siekiant užtikrinti visapusišką administracinio teisės pažeidimo bylos ištyrimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsaugą, D. V. skundas tenkintinas, Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2016-07-07 nutarimas Nr. 50-AT1-2406 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikintinas ir byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 p., 4 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

Pareiškėjos D. V. skundą tenkinti.

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2016-07-07 nutarimą Nr. 50-AT1-2406 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikinti ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Medžiagą Nr. 50-AT1-2406, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Danutė Švitinienė