Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. V. paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2016-09-21 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir pakeista 2017-05-04 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi, keičiant arešto bausmę į laisvės atėmimo bausmę, ir A. V. paskirta galutinė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 22 dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą: 2016-11-27, apie 18.25 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. L. ir D. D. (duomenys neskelbtini) iš A. A. K. rankos išplėšė ir tokiu būdu atvirai pagrobė A. A. K. priklausančią 2 eurų vertės rankinę bei rankinėje buvusius 32,37 eurus grynaisiais pinigais, 2 eurų vertės piniginę, 30 centų vertės pakelį popierinių nosinaičių „Geras“, 2 eurų vertės lapelį vaistų „Detrusitol“ bei 2 eurų vertės dvi medžiagines nosinaites, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. A. K. 40,67 eurų turtinę žalą.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo sumažinti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę arba bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, jog jis dirba, prižiūri sergančią mamą, o jo tėvas yra žuvęs. Taip pat nurodo, jog gailisi prasikaltęs ir bijo vykti į įkalinimo vietą, kadangi niekuomet nėra ten buvęs.Teismo posėdyje nuteistojo A. V. gynėjas advokatas J. Surblys prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo išvados dėl nuteistojo A. V. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir prašoma ją švelninti arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Būtent dėl bausmės individualizavimo apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A. V. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas 2 kartus, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir paskirtos bei neatliktos bausmės vykdymo metu, baustas administracine tvarka ir turi galiojančią nuobaudą. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgė į A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajam A. V. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatė mažesnį negu straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. paskyrė A. V. vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės dydis sumažintas trečdaliu iki 8 mėnesių. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam A. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, švelninti ją nėra pagrindo. Tačiau skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam skirdamas bausmę, neatsižvelgė, jog A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2016-11-27, buvo nepilnametis, neįvertino bausmės skyrimo nepilnamečiui asmeniui ypatumų ir nesvarstė, ar bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiam asmeniui sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 92 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nepilnamečio nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 92 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas turi įvertinti ne tik nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, bet ir nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę bei socialinę brandą, anksčiau jam taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą. A. V. padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, t. y. atvirai pagrobė svetimą turtą, kurio vertė nedidelė – 40,67 eurų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupe kartu su dar dviem nepilnamečiais asmenimis, būdamas anksčiau teistas, paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, tačiau teismas neatsižvelgė į nuteistojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas ir jo socialinę brandą nusikaltimo padarymo metu. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos apie A. V. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, jog A. V. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros, jai teikiamos socialinės paslaugos. Nei A. V. motina V. V., nei jo patėvis R. B. neturi nuolatinio darbo, neregistruoti darbo biržoje, šeimos pajamas sudaro gaunamos išmokos už vaikus ir pajamos už atsitiktinius darbus. Šioje šeimoje vaikams, padedant socialinei darbuotojai, sudarytos tik minimalios gyvenimo sąlygos. Nurodoma, jog A. V. niekur nesimoko ir nedirba, tam neturi jokios motyvacijos, neplanuoja laisvalaikio, bendrauja su elgesio problemų turinčiais, teistais asmenimis. A. V. motina neturi įtakos sūnaus elgesiui, atsakomybės, pareigos jausmo formavimuisi. Šeimos socialinis funkcionavimas dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių sutrikęs, bendravimas bei emociniai ryšiai tarp A. V. ir motinos nestabilūs (b. l. 89, t. I). Iš anksčiau paminėtos informacijos apie gyvenimo ir auklėjimo sąlygas galima daryti išvadą, jog nuteistasis A. V., nusikalstamos veikos padarymo metu būdamas nepilnametis, įvykdė nusikaltimą dėl savo amžiaus sąlygoto socialinio nebrandumo, dėl sudėtingų gyvenimo ir auklėjimo sąlygų. Pažymėtina ir tai, jog A. V. įvykdyta nusikalstama veika – atviras svetimo turto pagrobimas – priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau iš esmės nukentėjusiajai A. A. K. esminės žalos nepadarė, pagrobto turto vertė nedidelė, pagrobta rankinė su visais joje buvusiais dokumentais ir daiktais jai buvo grąžinta (b. l. 31–33, 38–40, t. I). Nuteistasis A. V. nuoširdžiai gailėjosi, dėl padaryto nusikaltimo, teisme negalėjo nurodyti tokio savo neteisėto elgesio motyvų, pasižadėjo ateityje nebedaryti nusikaltimų (b. l.123–124, t. II). Nors anksčiau A. V. buvo teistas, bet laisvės atėmimo bausmė jam nebuvo skirta. 2017 m. gegužės 4 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi A. V. laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista areštu ir vienas iš bausmės pakeitimo pagrindų nurodytas ikiteisminio tyrimo pradėjimas padarius nusikaltimą už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (b. l. 110-112, t. I). Be to, byloje nėra duomenų apie A. V. po šio nusikaltimo naujai padarytas nusikalstamas veikas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis niekur nedirbo, bet registravosi darbo biržoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dar labai jauno amžiaus. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nuteistojo asmenybę, matyti, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. V. akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, paskirta bausmė nebūtų proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, neatitiktų proporcingumo reikalavimų, todėl ši bausmė yra per griežta.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, A. V. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę, elgesį, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam A. V. atidėjus bausmės vykdymą. BK 64 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarka. Šiame straipsnyje nustatyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šį įstatymą, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama tik dalis neatliktos bausmės. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys).Kretingos rajono apylinkės teismas 2017-06-22 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskyrė A. V. vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir pritaikęs BK 64¹ straipsnį šią bausmę sumažino trečdaliu, t. y. paskyrė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė buvo subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-21 nuosprendžiu ir pakeista to paties teismo 2017-05-04 nutartimi, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodyta, jog paskirtos bausmės pradžią reikia skaičiuoti nuo 2017 m. gegužės 22 dienos. Tačiau iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog A. V. 2017-05-16 buvo išregistruotas iš aprobuojamųjų asmens duomenų registro ir 2017-05-23 atvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-21 nuosprendžiu paskirtos ir to paties teismo 2017-05-04 nutartimi pakeistos 45 parų arešto bausmės. Šią bausmę jis atliko 2017-07-05. Vadinasi, skundžiamo Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-06-22 nuosprendžio priėmimo metu A. V. jau buvo atlikęs didesniąją dalį (31 parą) jam paskirtos 45 parų arešto bausmės. Likusi A. V. neatlikta bausmės dalis 2017-06-22 nuosprendžio priėmimo dieną buvo 14 parų arešto, kuri, pakeitus pagal BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunktį, prilyginama 14 laisvės atėmimo dienų. Todėl Kretingos rajono apylinkės teismas, subendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, neturėjo jokio įstatymų nustatyto pagrindo prie 2017-06-22 nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti daugiau ankstesniuoju 2016-09-21 nuosprendžiu paskirtos ir 2017-05-04 nutartimi pakeistos bausmės nei neatliktoji tos bausmės dalis, t. y. daugiau nei 14 laisvės atėmimo dienų. Pridėdamas 1 (vieną) mėnesį ankstesniu 2016-09-21 nuosprendžiu paskirtos ir 2017-05-04 nutartimi pakeistos laisvės atėmimo bausmės, teismas pažeidė BK 64 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. ankstesniu Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-21 nuosprendžiu paskirtą ir 2017-05-04 nutartimi pakeistą 45 parų arešto bausmę 2017-07-05 visiškai atliko, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis naikintina.Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam A. V. paskirta bausmė, keistina ir, vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 5 punktu, 3 dalies 5 punktu, nuteistajam A. V. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąjį A. V. mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegijos nuomone šios auklėjamojo poveikio priemonės ribos nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu 2 punktu,

nusprendžia:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti A. V. BK 64 straipsnio taikymą ir bausmės pradžios skaičiavimą nuo 2017 m. gegužės 22 d.

A. V. taikyti BK 92 straipsnį ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 5 punktu, 3 dalies 5 punktu įpareigoti A. V. 12 mėnesių mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.