- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-30
- Bylos Nr.
- 2-1659/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Vytas Milius
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- G. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1868-431/2011 pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad ieškovei G. P. ir atsakovui A. P. bendros nuosavybės teise: šio procesinio kreipimosi surašymo dienai priklauso po ½ dalį santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytų pastatų (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 1996 m. rugsėjo 5 d. priklausė po ½ : Pastatų (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 32 348 vnt. paprastųjų vardinių statybos ir remonto UAB „ALSA“ akcijų, 5674 vnt. paprastųjų vardinių Trakų statybos remonto UAB „ALTRA“ akcijų, 174 139 Lt dydžio grynųjų pinigų suma; 1996 m. rugsėjo 10 d. priklausė po ½ 1000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „ALSOS DEGALINĖ“ akcijų. Ieškiniu taip pat prašė ieškovės, G. P., ir atsakovo A. P. santuokos metu bei po jos nutraukimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą padalinti taip: ieškovei G. P. asmeninės nuosavybės teise palikti pastatus (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 472 921 Lt ir 87 079 Lt dydžio grynųjų pinigų sumą; atsakovui A. P. asmeninės nuosavybės teise palikti pastatus (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių inventorizacinė vertė jų įsigijimo dienai sudarė 219 637 Lt, 32 348 vnt. paprastųjų vardinių ALSA akcijų, kurių nominali vertė 2 587 840 Lt, 5674 vnt. paprastųjų vardinių ALTRA akcijų, kurių nominali vertė 56 740 Lt, 1000 vnt. UAB „ALSOS DEGALINĖ“ akcijų, kurių nominali vertė 100 000 Lt, 87 069,50 Lt dydžio grynųjų pinigų sumą. Ieškovė taip pat ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. P.: 1 245 648 Lt dydžio piniginę kompensaciją už UAB „ALSA“, UAB „ALTRA“ ir UAB „ALSOS DEGALINĖ“ akcijas bei nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir garažą (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); 87 069,50 Lt dydžio grynųjų pinigų sumą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė prašė papildomai taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. P. piniginių lėšų, o jų nesant ar esant nepakankamai, turtinių teisių, nekilnojamųjų daiktų, kilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovui A. P. ir esančių pas atsakovą A. P. arba trečiuosius asmenis, areštą, neviršijant šiuo patikslintu ieškiniu reikalaujamos priteisti iš atsakovo sumos, t.y. 1 332 717,50 Lt. Ieškovė nurodė, kad šiuo patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti turto vertės kompensaciją pinigais bei dalintiną natūra pinigų sumą bendrai 1 332 717,50 Lt sumai. Šis ginčas yra kilęs tarp fizinių asmenų, o suma yra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas. Pažymėjo, kad bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma turi savo verte atitikti 1 332 717,50 Lt sumą. Šią nutartį grindė didele ieškinio suma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Šį prašymą grindžia tokiais svarbiausiais argumentais:
1. Atsakovui priklauso įvairių įmonių akcijų bendrai 4 225 940 Lt nominaliai vertei. Jis turi nekilnojamojo turto, kurio vertė 1 000 628 Lt. Iš viso apeliantui priklausančio turto vertė sudaro 5 226 568 Lt. Taigi atsakovo turtinė padėtis yra gera. Tai lemia, kad nėra grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui dėl didelės ieškinio sumos.
2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė tik didele ieškinio suma. Jokių kitų argumentų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis vertintina kaip nemotyvuota bei dėl to naikintina.
3. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones paneigia ir tai, kad pati ieškovė neprašo užtikrinti ieškinio įvykdymo visai ieškinio sumai. Jei iš tiesų egzistuotų galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, ji egzistuotų visai ieškinio sumai, o ne jos daliai. Dėl nurodytos priežasties yra pagrindo abejoti pačios ieškovės sąžiningumu. Kyla abejonių, kad prašydama pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė siekia suvaržyti atsakovo teises, o ne užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemones pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus, nes areštavus atsakovo turtą ir pinigines lėšas yra suvaržomos atsakovo išgyvenimo galimybės, atsakovas negali tenkinti savo kasdienių poreikių. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovo turto areštas turi didelę reikšmę įmonių, kurių akcininkas jis yra, veiklai. Konkrečiai, dėl atsakovo turto arešto minėtos įmonės patiria didelius finansinius nuostolius. Ši aplinkybė tik pagrindžia skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumą.
5. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones byloje pritaikė nepranešęs atsakovui. Tuo buvo užkirstas kelias atsakovui pareikšti savo prieštaravimus ir argumentus, kas suvaržė jo procesines teises. Be to, ieškovė neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui nepranešus ir teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė motyvų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia šiais svarbiausiais argumentais:
1. Apeliantui asmeninės nuosavybės teise neginčytinai priklausančio turto vertė nelaikytina didele, o duomenų apie gaunamas pajamas apeliantas teismui apskritai nepateikė. Tai pripažino ir pats apeliantas atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį.
Šalies argumentai
2. Tai, kad patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo ieškovė prašė papildomai užtikrinti iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos neužtikrintos, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo dalies įvykdymą, nesudaro pagrindo abejoti ieškovės sąžiningumu ir šiuo aspektu kvestionuoti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais suvaržymais. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, visų pirma, areštavo apelianto nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir, tik jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ir turtines teises. Dėl to apeliantas nepagrįstai teigia, kad yra pernelyg suvaržomos atsakovo išgyvenimo galimybės, atsakovas negali tenkinti savo kasdienių poreikių. Taip pat apeliantas nepagrįstai nurodo, kad dėl jo turto arešto su apeliantu susiję juridiniai asmenys patirs nuostolių. Šie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs bei nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, jei apeliantas mano, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis patirs nuostolių, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui, nes prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu teismui nebuvo žinoma atsakovo turtinė padėtis, kas leidžia teismui suteikti pirmenybę ieškovo interesams apsaugoti nuo nesąžiningų atsakovo veiksmų bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones netikėtai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams ir kt., yra didelė.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė G. P. atsakovui A. P. pareiškė ieškinį dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, kurio suma 1 805 638,50 Lt. Ieškiniu prašė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones 1 332 717,50 Lt sumai. Tiek ginčo suma, tiek prašoma užtikrinti suma yra gana didelė ir objektyviai gali sukelti grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Dėl šios priežasties yra reikalinga įvertinti atsakovo turtinę padėtį ir įsitikinti, ar atsakovui ieškovės prašoma užtikrinti suma yra iš tiesų didelė.
Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jo turtinė padėtis yra gera ir kad nėra būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje. Savo gerą turtinę padėtį grindžia pateikdamas teismui Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie turimą nekilnojamąjį turtą ir UAB „Alsa“, UAB „Altra“, UAB „Aluotinfra“ pažymas, kuriose yra nurodytas atsakovo turimas įmonių akcijų kiekis bei jų nominali vertė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 40-51) matyti, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 000 628 Lt. Iš teismui pateiktų pažymų (b. l. 62-64) matyti, kad atsakovas turi akcijų, kurių nominali vertė 4 225 940 Lt. Visgi byloje nėra duomenų, ar minėtos akcijos yra likvidžios bei kokia yra reali minėtų akcijų vertė. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neturi pakankamai turto įvykdyti ieškovės reikalavimus ir kad atsakovui ieškinio bei ieškovės prašoma užtikrinti suma yra didelė, kas lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę nagrinėjamoje byloje. Taigi teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemones pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus, nes areštavus atsakovo turtą ir pinigines lėšas yra suvaržomos atsakovo išgyvenimo galimybės, atsakovas negali tenkinti savo kasdienių poreikių. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad negali būti išieškoma iš turto, nurodyto CPK 668 str. nuostatose. Šios teisės normos nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius atsakovo poreikius. Ši aplinkybė lemia tai, kad atsakovo argumentas, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis neturės galimybės patenkinti minimalių savo poreikių ir jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo principus, yra nepagrįstas.
Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl jo turto arešto su apeliantu susiję juridiniai asmenys patirs nuostolių. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog byloje nėra minėtą apelianto teiginį pagrindžiančių įrodymų. Apelianto pateikta kreditavimo sutartis, kurioje apeliantas yra įvardytas kaip laiduotojas, nepagrindžia su apeliantu susijusių juridinių asmenų nuostolių, kurie galimai galėtų atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui. Be to, jei apeliantas mano, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis patirs nuostolių, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Tokia nuostata yra teisės būti išklausytam principo tam tikra išimtis. Kartais būtent dėl pranešimo apie ketinimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui gali iškilti grėsmė. Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos operatyviai, netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų. Tokiu atveju atsakovui (-ams) suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju apskritai buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, vien tik nepranešimas jam apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.