Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

2020-07-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-442-1082/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-07-16
Bylos Nr.
A15.-442-1082/2020
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00199-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Rita Dirkė (pirm.)
Pažeidėjas
I. S.
Nukentėjusysis
D. Š.
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
NuorašasAdm. nusižengimo byla Nr. A15.-442-1082/2020
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00199-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.5.4; 1.5.7; 16.9.1; 16.9.7; 16.9.10 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. liepos 16 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant R. Š.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam I. S. ir jo atstovui advokatui A. C.,nukentėjusiajam D. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. S., gimusio (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, spec.vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusio, dirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. 2019 m. rugpjūčio 30 d. 16.55 val. Panevėžyje, Respublikos – Kranto gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „WV Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo pasibaigusi galioti privalomoji techninė apžiūra, nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam dviračio vairuotojui D. Š., kuris vengdamas susidūrimo stabdė ir slysdamas parkrito ant važiuojamosios dalies. Eismo įvykio metu buvo sužalotas dviratininkas D. Š., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat suplėšyta dviratės transporto priemonės vairuotojo apranga, apgadintas dviratis. Eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryta 2904,2 Eur žala, t.y. padaryta žala viršijo penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą. I. S. apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos su automobiliu pasišalino. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 157, 219.4, 226 punktų reikalavimus.

I. S. teismo posėdžio metu kaltę pripažino tik dėl jam inkriminuojamo ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, o kaltę dėl ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų neigė. Jis parodė, kad 2019-08-30 šviesiu paros metu jis važiavo tarnybiniu automobiliu Volswagen P. P. Respublikos gatve nuo tilto pusės. Toje gatvėje yra dvi eismo juostos. Tuo metu gatvėje stovėjo užtvarai, tačiau nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų. Jis dalinai suprato, kad kažkas vyksta. Eismas nebuvo ribojamas. Buvo metalinės tvoros. Ar buvo juostos, nepamena. Važiuojant Respublikos gatve, jis darė kairį posūkį. Buvo padaryta vieta įvažiavimui. Sukant į kairę jis kliūčių nematė ir darydamas kairį posūkį, sustojo. Jam privažiavus prie užtvarų, padaręs posūkį jis stabtelėjo. Jis sustojo neįvažiavęs į priešpriešinę juostą, nes buvo platūs užtvarai. Sustojo užtvaro zonoje, savo juostoje. Prieš jį po kaire puse stovėjo vaikinukas. Jis nesuprato, kodėl tas vaikinukas ten stovi. Prieš jį pravažiavo automobilis Sharanas. Jis važiavo paskui jį. Dešinėje pusėje nieko nesimatė. Nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų rodančių, jog vyksta eismas. Kaip dabar suprato, vyko sporto renginys. Prieš jį važiavusiam automobiliui tas vaikinas mostelėjo. Galima buvo suprasti, kaip praleidimą. Prieš jį pravažiavus tam automobiliui, jis įjungęs pavarą jau norėjo tęsti judėjimą po sustojimo, tačiau pasisukęs į dešinę pusę iš po užtvarų, už 10-15 m jis pamatė atvažiuojantį dviratininką. Tada jis nuspaudė stabdžio pedalą. Į dviračio važiavimo dalį automobilis išjudėjo vieną ketvirtį visos transporto priemonės. Pasukęs galvą kairėje pusėje jis pamatė, kad dviratininkas susimėtė, po ko prie šaligatvio, kiek jis matė, nusileido ant kojų ir pastriksėjo. Kadangi į automobilį nebuvo atsitrenkta, jis tęsė eismą ir įjungęs pavarą pabaigė važiuoti, tada sustojo prie šaligatvio, kad neužimti eismo dalies, ir išlipęs paklausė to vaikinuko, ką jis čia veikia, ar jis reguliuoja eismą. Tuo metu dviratininkas buvo apie 100-150 m nuo jo. Jis girdėjo, kad dviratininko kažkas klausia, ar jis gali judėti. Jis pats pastovėjo ir pamatęs, kad dviratininkas nuvažiuoja, dar paklausęs to vaikinuko, kas čia vyksta ir negavęs atsakymo, tęsė važiavimą. Priekyje jo apie 200 m stovėjo kelių patrulis. Kai pravažiavo, po kelių valandų jo bendrovės centro darbuotojai gavo pranešimą, kad jis turi atvykti į įvykio vietą. Tada jis nuvyko į įvykio vietą. Klausė, kas čia vyksta, nes paties įvykio, kaip ir nebuvo. Jei būtų buvęs įvykis, jei būtų pažeista transporto priemonė, jis nebūtų pasitraukęs, nes tam turi darbinę patirtį. I. S. parodė, kad įvykio metu nebuvo reguliuotojo ir kitų ženklų, kurie įpareigotų sustoti. Posūkis buvo padarytas rankos mostu, ne lazdele, kuri aiškiai leistų judėti. Kai jis žiūrėjo, nebuvo jokio eismo, jokio dviratininko. Kai vaikinukas jam mostelėjo, jis važiavo paskui kitą automobilį ir tik transporto priemonei pajudėjus atsisuko ir pamatė atvažiuojantį dviratininką, kuris buvo apie 5-15 m nuo jo. Jis vaikino mostą suprato kaip leidimą jam važiuoti. Jo automobilis truktelėjo, jis nejudėjo. Jis truktelėjo ir pamatęs dviratininką sustojo. Automobilio vienas ketvirtis buvo išvažiavęs į priešingą juostą. Kai jis pamatė dviratininką, šis po kaire puse, jau pravažiavęs pro jį susimėtė galimai dėl išgąsčio ir užkliuvo už šaligatvio. Dviratininkas pravažiavo 0,5 m atstumu nuo automobilio ir į jį neatsitrenkė. Dviratininkas važiavo nemažu greičiu. Po to jis matė, kaip dviratininkas ant šaligatvio ant kojų striksėjo. Dviratininkas atsikėlė iš karto. Ar šis nukrito, jis nematė. Tada jis pats apsidairė, pabaigė važiavimą ir sustojo dešinėje pusėje, kad neužimti eismo juostos, išlipo iš automobilio ir paklausė, kas įvyko. Kai jis pamatė, jog dviratininkas nuvažiavo, jis suprato, kad nieko neįvyko, nes šis tęsė savo sportinę veiklą. Tada ir jis išvažiavo, nes nieko neįvyko. Šios situacijos jis nevertino kaip eismo įvykio. Dviratininkas jam jokių priekaištų neišsakė. Jis nukentėjusiojo atsiprašo, tai neįvyko sąmoningai. Dėl automobilio techninės apžiūros I. S. paaiškino, kad automobilis ilgą laiką stovėjo, ir jis nesužiūrėjo bei nežinojo, kad baigėsi galioti techninė apžiūra.

Nukentėjusysis D. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad administraciniame kaltinime nurodytu metu jis dalyvavo Panevėžyje vykusiose varžybose. Vyko dviračio minimo 360 km varžybos. 45 km buvo numinta. Tai nebuvo jau pirmas ratas. Trasa, kurioje jis važiavo, buvo užtverta metalinėmis tvoromis. Panevėžio miesto gatvių jis nežino, bet įvykis įvyko administraciniame kaltinime nurodytoje vietoje. Buvo šviesus paros metas. Jam važiuojant dviračiu ir leidžiantis nuo kalno, jis pamatė jau į jo juostą įvažiavusį automobilį, kuris sustojo jo juostoje. Gal I. S. ir būtų spėjęs pravažiuoti, bet priešais jį buvo dar vienas automobilis. Kada pamatė automobilį, negali pasakyti, bet nebuvo prie pat automobilio, kai jį pamatė. Atstumo įvardinti negali, galėjo būti apie 50 m. Jo paties greitis buvo apie 40 km/h. Pamatęs priešais save automobilį, jis iš karto pradėjo stabdyti. Visą laiką stabdė. Stabdė abiem bėgiais, kad sumažinti smūgį. Jis pats turi patirties tokiose situacijose, tad įvertino, jog atstumas nebuvo pakankamas stabdyti. Kai stabdai, dviratis būna nestabilus ir slysta. Buvo didelis greitis. Liko tarpas, apie 2,5-3 m, į kurį tik slysdamas galėjo pataikyti. Jei būtų važiavęs tiesiai, būtų atsitrenkęs į automobilį. Tad jis buvo priverstas versti dviratį ant šono, nes slydo padangos. Jis su dviračiu parkrito prieš automobilį ant dešinės pusės, tada slydo 15-20 m šonu, įstrižai, slystant jis pataikė į tarpą ir pračiuožė pro priekinę automobilio dalį apie 1 m. Pračiuožus pro automobilį dviratis buvo atskirai. Dviratis nuslydo dar toliau. Jam atrodo, kad automobilio jis nekliudė. Čiuoždamas jis nebuvo atsitrenkęs į šaligatvį, nebent galėjo dviratis atsitrenkti. Pračiuožęs pro automobilį jis atsikėlė, pasitikrino kelią, jis buvo sužalotas, buvo atsivėrusi žaizda, bet lūžių nebuvo, tik kraujavimas. Kokiu atstumu jis buvo nuo automobilio, pasakyti negali. Automobilio vairuotojas pavažiavo ir sustojo. Priėjo daug aplinkinių žmonių, jis jų nepažinojo. Jis paprašė žmonių, kad užfiksuotų įvykį. Vairuotojas sėdėjo mašinoje. Jis pats nematė iš automobilio išlipusio vairuotojo ir šis nebuvo prie jo priėjęs. Pats jis prie automobilio vairuotojo nėjo. Tuo metu jis negalvojo, kad tai eismo įvykis, svarbu buvo tęsti varžybas. Medicinos punktas buvo gana netoli, kažkur už kilometro, tad jis paėmęs dviratį, kuris buvo apgadintas, barškėjo, nuvyko iki jo, kur jam buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba. Išvažiuodamas iš įvykio vietos jis nežiūrėjo, ar automobilis dar buvo. Medicinos punkte jis pasakė, kas nutiko. Jį norėjo vežti į ligoninę, bet jis atsisakė, nes buvo labai ilgai ruožtasi toms varžyboms, ir jis tęsė varžybas. Mano, kad įvykis įvyko dėl išlindusio priešais jį automobilio ir dėl vairuotojo veiksmų. Jo paties stabdymas buvo reakcija dėl pamatytos kliūties. Viskas vyko paskutinėmis sekundėmis. Jis darė maksimaliai viską, kad patirti kuo mažesnius sužalojimus. Mano, kad I. S. automobilis sustojo, nes buvo šiam kliūtis - iš priešais važiavęs automobilis. Jo nuomone, jei I. S. nebūtų kliūties, jis (I. S.) būtų pravažiavęs. Koks buvo atstumas nuo I. S. automobilio iki kito automobilio, nepamena. Jis negali pasakyti, ar matė į Kranto gatvę įsukantį automobilį Sharan, ir ar netoli įvykio vietos buvo policijos pareigūnų. Visą jam padarytą žalą atlygino draudimas.

Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 metų vasarą jis Panevėžyje per varžybas buvo savanoris ir jų metu turėjo palaikyti eismą viename kelio ruože. Prieš varžybas triatlono organizatorius jį mokino, kokius ženklus jis turės rodyti, kaip leisti automobiliui ir kaip neleisti jam važiuoti. Jis buvo apsirengęs ryškiai, su organizatoriaus emblema ir turėjo ant kaklo savanorio kortelę. Liemenės nebuvo. Toje zonoje jis buvo vienas. Tokiam renginyje jis dalyvavo ne pirmą kartą, tik anksčiau eismo jam nėra tekę reguliuoti. Kaip pirmą kartą, jam buvo sudėtinga. Zona buvo užtverta. Buvo padaryti įsukimai iš pagrindinio kelio. Iš priešais esančios gatvelės kiti automobiliai neatvažinėjo, ten automobiliai stovėjo. Iki įvykio jau buvo pravažiavę daug automobilių. Jis pamatė atvažinėjant dviratininką, tad parodė sukti norinčiam juodos spalvos automobiliui „Volswagen Polo“ ženklą, kad šis automobilis sustotų, bet jis nereagavo, nestojo. Tuo metu prieš tą automobilį kiti automobiliai nevažiavo. Šis automobilis pamatęs ženklą kaip ir sustojo, bet vėl pradėjo važiuoti. Kai šis pradėjo važiuoti, jis bėgo stabdyti to automobilio, bet nepavyko. Automobilis partrenkė dviratininką ir nuvažiavo. Dviratininkas bandė stabdyti, pradėjo čiuožti šonu, atrodo parkritęs į kairę pusę, ir atsitrenkė į automobilio kapotą. Dviratis paliko ant žemės, o dviratininkas perčiuožė per kapotą. Persiritęs dviratininkas nukrito ant žemės nedideliu atstumu nuo mašinos. Jis stabdė kitus automobilius ir bėgo pas dviratininką, paklausė, ar šiam viskas gerai. Ant dviratininko buvo matyti nubrozdinimai. Dviračio nematė. Automobilio vairuotojas stabtelėjo, pažiūrėjo į jį ir nuvažiavo, šis išlipęs nebuvo. Dviratininkas dar buvo, kai mašina išvažiavo. Jis pats automobilio vairuotojui nieko nebandė sakyti. Kai mašina stabtelėjo, automobilis stovėjo įsukęs į Kranto gatvę, jis telefonu nufotografavo to automobilio galinius numerius. Kai fotografavo, jis stovėjo prie dviratininko, kokie 2-3 m nuo automobilio. Apie įvykį jis pranešė organizatoriui, o dviratininkas išvažiavo. Policijos automobilio netoli įvykio vietos jis nematė, jis atvažiavo tik vėliau.

Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jis dirbo, patruliavo pagal nurodytus maršrutus. Jis negali pasakyti, ar patruliavo Kranto gatvėje, bet jam atrodo, kad ne. Paties įvykio jis nematė. Pagal pranešimą buvo nuvykęs į įvykio vietą. Įvykis įvyko Respublikos gatvėje prie prekybos tinklo „Maxima“. Vyko varžybos. Nukentėjo dviratininkas, buvo matyti sužalojimai ant dviratininko, sugadinta dviratininko apranga, apgadintas dviratis. Iš nukentėjusiojo dviratininko paėmė paaiškinimus, nufotografavo. Automobilio nebuvo. Kažkas pasakė automobilio valstybinius numerius. Susisiekė su savininku, apžiūrėjo automobilį. Dviratininkas toliau tęsė varžybas. Kiek pamena, dviratininkas važiavo nuo Respublikos gatvės tilto link. Automobilis iš kur važiavo, jis nepamena. Nežino, ar automobilis buvo apgadintas. Ar buvo kontaktas, nežino. Byloje užfiksuoti duomenys yra teisingi. Jei schemoje nėra pažymėta, reiškia nėra kontakto, nes nėra nei stabdymo žymių, nei detalių ir neįmanoma nustatyti kontakto vietos.

Iš eismo įvykio vietos schemos ir apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Respublikos – Kranto gatvių sankryžoje. Respublikos g. važiuojamoji kelio dalis sudaryta iš dviejų eismo juostų skirtomis važiuoti priešingomis kryptimis. Respublikos g. eismo juostos atskirtos laikinu segmentinės tvoros atitvaru. Tie įvažiavimu į Kranto g. atitvaro nėra. Įvykio schemoje užfiksuotos automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dviračio judėjimo kryptys (b.l. 11, 13-15).

Iš Panevėžio apskrities VPK tyrėjos M. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 16.55 val., Panevėžio apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriuje gautas pranešimas apie tai, kad Panevėžio mieste, Respublikos-Kranto g. sankryžoje, triatlono varžybų metu susidūrė automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviratininkas. Abu pasišalino. Pirminiais duomenimis nustatyta, kad 2019-08-30 apie 16.55 val. Panevėžio mieste, Respublikos-Kranto g. sankryžoje, triatlono varžybų metu, I. S., gim. (duomenys neskelbtini)) sukdamas į kairę pusę, sankryžoje nepraleido priešpriešais atvažiuojančio dviratininko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintas dviratis ir automobilis. D. Š. nurodė, kad į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių dėl galimų sužalojimų kreipsis pats, tačiau iki šiol nesikreipė. Kadangi nusikalstamos veikos požymių nenustatyta, todėl ikiteisminis tyrimas nepradedamas (b.l. 5, 6).

Iš Panevėžio apskrities VPK vyr. patrulės R. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. dirbant Panevėžio mieste ekipaže „PI814“ su J. K., iš Panevėžio AVPK OVS budėtojo 16.55 val. buvo gautas pranešimas, kad Panevėžyje, Respublikos-Kranto g. sankryžoje susidūrė automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dviratininkas D. Š.. Abu pasišalino. Pranešė triatlono varžybų organizatorius L. N., kurio tel. (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, vietoje buvo eismo reguliuotojas E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), kuris nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės, neturėjo šviesą atspindinčio eismo reguliavimo lazdelės, jis paaiškino, kad matė eismo įvykį. Maždaug po pusės valandos į vietą atvyko kitas eismo reguliuotojas su ryškiaspalve liemene ir lazdele. Prie mūsų privažiavo dviratininkas (varžybų dalyvis) D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jam varžybų metu, kelią užkirto tamsios spalvos automobilis ir jis nugriuvo bei susižeidė, varžybose buvę medikai jį aptvarstė (dešinę ranką ir dešinę koją) ir jis tęsė toliau varžybas. Kaip paaiškino, po varžybų kreipsis į ligoninę dėl sužeidimų, kadangi šiuo metu negali nutraukti varžybų. Per POLIS II patikrinus kam priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad priklauso UAB „CERBERIS“ įmonei, patikrinus minėtu automobiliu nustatyta, kad juo naudojasi I. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo paimtas paaiškinimas. Eismo įvykio vietoje nustatyta, kad vairuodamas automobilį „VW POLO“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę pusę sankryžoje nepraleido priešpriešai atvažiuojančio varžybų metu dviratininko, ir su juo susidūrė. Automobiliui neatlikta techninė apžiūra. Eismo įvykio metu apgadintas dviratis ir automobilis. Sužeistas dviratininkas. Įformintas eismo įvykis, ROIK: (duomenys neskelbtini) (b.l. 7).

Iš rašytinio I. S. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 16 val. vairuodamas automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir darydamas kairįjį posūkį iš Respublikos gatvės į Kranto gatvę, vykstant triatlono turnyrui kairėje pusėje stovintis civiliais rūbais jaunuolis mostelėjo ranka, kad važiuotų. Pradėjus važiuoti iš dešinės pusės atskubėjo dviratininkas, todėl automobilį sustabdė. Dviratininkas susimėtė ir nušokęs nuo dviračio parkrito ant žemės. Automobilio kontakto su dviratininku nebuvo. Po to tęsė kelionę nurodyta gatve. Eismo reguliuotojas buvo apsirengęs civilio rūbais, o eismo reguliuotojo lazdelės neturėjo. Padarius kairįjį posūkį automobilis riedėjo sava minimalia eiga ir stovintis fizinis asmuo be jokių skiriamųjų ar informacinių ženklų rankos mostu suteikė galimybė tęsti transporto priemonės „VW Polo“ judėjimą. Net nebuvo įjungęs pavaros prieš pristabdymą po kairiojo posūkio padarymo. Automobilis jau buvo ištiesintas kirsti kelio juostą dešinėje pusėje apie 3 metrus atstumu nuo juostos kitos, kur buvo dviratininkas. To pasekoje automobilis momentaliai buvo sustabdytas. Dviratininkas siekdamas išvengti kliūties, aplenkė automobilio priekinę dalį, bet važiuojamosios dalies buvo nedaug, todėl kliudė šaligatvį. Dviratininkas susimėtė jau kairėje pusėje. Tuo metu jis sustojo iš karto už sankryžos dešinėje pusėje ir kai išlipo, dviratininkas su sirgalių komanda kalbėjo ir išjudėjo. Apžiūrėjęs automobilį nebuvo jokių apgadinimų. Dviratininkas pretenzijų nereiškė, todėl po keletos minučių pajudėjo toliau. Po 2-4 val. sulaukė iškvietimo atvykti į kelių policiją (b.l. 47).

Iš rašytinio D. Š. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 16 val. jis dalyvavo varžybose. Su dviračiu važiavo Respublikos gatve, kai jam užkirto kelią tamsios spalvos automobilis, jis bandė stabdyti, bet atstumas buvo per mažas, todėl griuvo ant šono ir slydo žeme. Ar atsitrenkė į automobilį neatsimena. Automobilio vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo, o nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintas jo dviratis „Cannodale“. Padaryta apytiksliai 1000 Eur žala. Taip pat jis patyrė dešinės kojos ir rankos sužalojimų, buvo daug nubrozdinimų ant kūno, bėgo kraujas. Per varžybas medikai jam suteikė pirmąją pagalbą, ir jis toliau tęsė varžybas. Pas medikus kreipėsi po varžybų. Įvykio metu taip pat apgadintas jo apranga, kurios vertė 200 Eur. Draudimas apmokėjo patirtą žalą (b.l. 36, 39).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. Š. nustatyta alkūnės ir kelio nubrozdinimai. Sužalojimai susiformavo nuo kietų bukų daiktų trauminio poveikio, galimai dviračio ir automobilio susidūrimo metu aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu. Dėl nustatytų sužalojimų D. Š. nežymiai sutrikdyta sveikata (b.l. 44).

Iš liudytojo E. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. dirbo ultratriatlone, kuris vyko Panevėžio mieste. Minėtame ultratriatlone jis dirbo A. J. pavedimu. A. J. asmeniškai nepažįsta. A. J. pažįsta „Jaunųjų šaulių sąjungos“ būrio vadą J. S., o jis lankė minėtą sąjungą, ir A. J. paprašė jo būrio vado J. S. pagalbos dirbant minėtame renginyje. Renginio metu turėjo dirbti sankryžoje ir reguliuoti eismą, tačiau sankryžos pavadinimo neprisimena. Sankryžoje dirbo ir reguliavo eismą vienas. Jo darbo vietą sankryžoje jam parodė „Jaunųjų šaulių sąjungos“ būrio vadas J. S., ir paaiškino, kaip turėtų reguliuoti eismą. Neprisimena ar sankryža buvo užtverta, tačiau pamena, kad buvo užtvertas pagrindinis išvažiavimas iš kiemų pusės. Jam stovint ir reguliuojant eismą, keliu viena puse važiavo dviračiai, o kita puse - automobiliai. Automobilio vairuotojui parodė ženklą ranka, kad jis nevažiuotų, tačiau ar jis nepamatė jo rodomo ženklo ar kalbėjosi telefonu, tačiau jis išvažiavo ir susidūrė su dviratininku. Automobilio vairuotojas stabtelėjo, kažką sumurmėjo, tačiau nuvažiavo toliau. Automobilis buvo VW, modelio neprisimena, juodos spalvos, valst. Nr. neprisimena. Trasa, kuria važiavo dviratininkai buvo aptverta, tačiau iš aptvėrimo tvoros buvo išimtos dvi tvoros įsukimui į kiemus, į tą kiemą ir norėjo sukti automobilio vairuotojas susidūręs su dviratininku. Mano, kad dėl įsukimo į kiemą automobilio vairuotojas ir kirto triatlono trasą. Kaip ir minėjo, jis rodė ranka, kad automobilio vairuotojas nevažiuotų. Dirbdamas vilkėjo šviesiai mėlynos spalvos maikutę, kurią jam davė renginio organizatoriai. Malkutės priekyje buvo triatlono simboliai. Jokių pažymėjimų jam dirbant niekas nedavė. Į jo pareigas įėjo reguliuoti eismą ir nesant dviratininkų praleisti norinčius išvažiuoti ir į važiuoti į kiemus. Kokius turės atlikti veiksmus, jam pasakė mano būrio vadas J. S., o J. S. pasakė A. J.. Nors renginio metu dirbo daugiau „Jaunųjų šaulių sąjungos“ narių, tačiau jis dirbo toje sankryžoje vienas ir eismo įvykį matė vienas, nei vienas sąjungos narys įvykio nematė (b.l. 34-35).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad dviračiui „Cannondale“ sugadintas priekinis ratas ir vairo mechanizmas (b.l. 18), o automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai nežymūs – įbrėžimas ant automobilio variklio dangčio (b.l.23).

Iš foto lentelių matyti Respublikos – Kranto g. sankryža, kur įvyko eismo įvykis, bei automobilio ir dviračio apgadinimai (b.l. 27-30).

Iš draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ rašto matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. įvykusio eismo įvykio, dalyvavo BTA draudimo bendrovėje transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta transporto priemone „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo bendrovė D. Š. apskaičiavo neturtinės 2904,20 Eur išmoką žalai atlyginti, kuri bus išmokėta į nukentėjusio asmens pateiktą banko sąskaitą. Minėtą žalos dydį sudaro: daiktų (šalmo, kelnių, blauzdinių, batų) nuostoliai – 624,20 Eur ir dviratis – 2280 Eur (b.l. 46, 63).

Iš Panevėžio apskrities VPK vyresniosios tyrėjos R. V. pranešimo matyti, kad tiriant administracinį nusižengimą dėl eismo įvykio, įvykusio 2019 m. rugpjūčio 30 d. 16.55 val., buvo nuvykta į eismo įvykio vietą, tačiau arti vaizdo fiksavimo kamerų nebuvo. Artimiausia vaizdo fiksavimo kamera buvo ant PC „Klevas“ pastato, esančio adresu Respublikos g. 71, Panevėžys, tačiau ant šio pastato esanti kamera buvo nukreipta į PC „Klevas“ automobilių stovėjimo aikštelę ir įvykio vietos nefiksavo (b.l. 58).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Jau minėta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam I. S. yra inkriminuojami trys ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai.

ANK 415 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę be kita ko už vairavimą transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros, ANK 423 straipsnio 2 dalis – už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o ANK 426 straipsnio 2 dalis – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Nors I. S. savo kaltę pripažino tik dėl jam inkriminuojamo ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, o kaltės dėl ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų nepripažino, teismo vertinimu, jo kaltę viso administracinio kaltinimo apimtyje dėl visų trijų jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų patvirtina byloje esantys įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, nukentėjusiojo D. Š. rašytinis paaiškinimas ir jo parodymai teisme, liudytojo E. K. rašytinis paaiškinimas ir jo parodymai teisme, liudytojo J. K. parodymai teisme, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, įvykio vietos ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo apžiūros protokolai, specialisto išvada, iš dalies – ir paties I. S. rašytinis paaiškinimas bei jo parodymai teisme, taip pat kiti bylos duomenys.

D. I. S. inkriminuojamo ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo ginčo nėra, šio nusižengimo padarymą be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys – administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūnės R. S. tarnybinis pranešimas. Todėl teismas konstatuoja įrodytu, kad I. S. administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, kuriam buvo pasibaigusi galioti privalomoji techninė apžiūra, taip pažeisdamas KET 226 punkto reikalavimus, kuriame be kita ko nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros), atsakomybę už ką numato ANK 415 straipsnio 2 dalis.

Dėl kitų I. S. ginčijamų jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų pažymėtina, kad iš jo rašytinio paaiškinimo ir jo parodymų teisme matyti, jog jis viso proceso metu pripažino buvęs administraciniame kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairavo administraciniame kaltinime nurodytą automobilį, tačiau, jo teigimu, jis jokio eismo įvykio nesukėlė, to nesuprato, todėl jam ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai inkriminuojami nepagrįstai. Tačiau teismas su tokia I. S., taip pat jo atstovo teisme išsakyta subjektyvia nuomone nesutinka ir sprendžia, kad tokius I. S. teiginius vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, be kita ko atsižvelgiant ir į pastarojo teisme duotuose parodymuose esančius prieštaravimus bei nenuoseklumą, yra pagrindas juos vertinti kritiškai, kaip nepatikimus ir pasirinktą jo gynybos poziciją, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, ir kurie priešingai – ją paneigia.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo I. S. parodymų teisme matyti, kad duodamas parodymus jis buvo nenuoseklus bei davė pačiam sau prieštaringus parodymus. Duodamas parodymus apie administraciniame kaltinime nurodyto įvykio aplinkybes jis teigė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jam važiuojant automobiliu gatvėje stovėjo metaliniai užtvarai, tačiau nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, eismas nebuvo ribojamas, o prie užtvarų stovėjęs vaikinukas rankų mostais praleidinėjo automobilius. Teismo vertinimu, tokie I. S. teiginiai prieštarauja vieni kitiems. Teismas gi pastebi, kad vien metalinių užtvarų stovėjimas gatvėje rodo tam tikrą eismo ribojimą ir įpareigoja vairuotoją būti ypatingai atidžiu.

Žemesnės instancijos teismas

Toliau pasakodamas apie įvykį ir savo veiksmus jo metu I. S. buvo visiškai nepastovus tiek nurodydamas apie savo vairuojamo automobilio judėjimo aplinkybes, tiek apie dviratininko pamatymo aplinkybes. Tai jis teigė, kad darydamas kairį posūkį sustojo, po to – kad privažiavus prie užtvarų, padaręs posūkį jis stabtelėjo, tai jis nurodė, jog sustojo neįvažiavęs į priešpriešinę juostą, užtvaro zonoje, savo juostoje. Taipogi jis vienu metu teigė, kad sukdamas į kairę jis kliūčių nematė, kitu kartu nurodė, kad pasisukęs į dešinę pusę iš po užtvarų už 10-15 m jis pamatė atvažiuojantį dviratininką ir tada nuspaudė stabdžio pedalą. Kaip matyti iš teisme duotų parodymų, I. S. negalėjo konkrečiai apsispręsti ir nurodyti, kada tiksliai jis pamatė dviratininką ir ar jo automobilis, pamačius dviratininką, važiavo ar stovėjo. Pradžioje jis teigė, kad prieš jį pravažiavus automobiliui, jis įjungęs pavarą jau norėjo tęsti judėjimą po sustojimo, tačiau pasisukęs į dešinę pusę už 10-15 m jis pamatė atvažiuojantį dviratininką, tada jis nuspaudė stabdžio pedalą. I. S. teigimu, jo automobilis nejudėjo, jis truktelėjo ir pamatęs dviratininką sustojo. Vėliau jau nurodė, kad kai vaikinukas jam mostelėjo, jis važiavo paskui kitą automobilį ir tik transporto priemonei pajudėjus atsisuko ir pamatė atvažiuojantį dviratininką, kuris buvo apie 5-15 m nuo jo. Į dviračio važiavimo dalį automobilis išjudėjo vieną ketvirtį visos transporto priemonės.

Teismo vertinimu, toks I. S. parodymų nenuoseklumas, jo paties teiginių prieštaringumas, sudaro teismui pagrindą pastarojo parodymus laikyti nepatikimais, o jo parodymų prieštaringumas ir kitiems byloje surinktiems įrodymams tokį teismo vertinimą tik sustiprina bei patvirtina pastarojo vertinimo pagrįstumą, teisingumą.

Iš nukentėjusiojo D. Š. parodymų matyti, kad administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jam dalyvaujant varžybose ir jų metu važiuojant dviračiu, leidžiantis nuo kalno, jis pamatė jau į jo eismo juostą įvažiavusį automobilį, kuris sustojo jo juostoje, dėl ko, esant dideliam jo paties važiavimo greičiui jis buvo priverstas stabdyti dviratį ir slystant padangoms versti dviratį ant šono, po ko jis su dviračiu nugriuvęs slydo 15-20 m šonu, įstrižai pro priekinę automobilio dalį apie 1 m atstumu. Nukentėjusiojo teigimu, įvykis įvyko dėl išlindusio priešais jį automobilio, dėl pastarojo vairuotojo veiksmų, o jo paties stabdymas buvo reakcija dėl pamatytos kliūties. Šio įvykio metu jis patyrė sveikatos sužalojimus ir jam buvo padaryta administraciniame kaltinime nurodyto dydžio turtinė žala, kurią jam atlygino draudimas.

Tokias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes atitinka ir kiti byloje esantys įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, įvykio vietos ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo apžiūros protokolai, specialisto išvada, draudimo bendrovės pranešimai, liudytojo J. K. parodymai teisme, iš dalies ir E. K. rašytinis paaiškinimas ir jo parodymai teisme.

Taigi, netikėti nukentėjusiojo D. Š. parodymais, kurie atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo. Motyvų apkalbėti nukentėjusiajam nepažįstamą administracinėn atsakomybėn traukiamą I. S. teismas nenustatė. Pagrindo abejoti D. Š. parodymais teisme nenurodė nei I. S., nei jo įgaliotas atstovas.

Visi aukščiau paminėti, nukentėjusiojo parodymus atitinkantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis aukščiau jo nurodytomis aplinkybėmis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą ir turtinę 2904,2 Eur žalą, kuri viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Taigi viršija 750 Eur (15x50=750).

Kaip matyti iš I. S. parodymų teisme, šių aplinkybių dėl nukentėjusiojo patirto sveikatos sutrikdymo ir turtinės žalos padarymo neginčija ir jis, tačiau pastarasis nemano esantis dėl to kaltas, teigia nebuvus jokio jo ir dviratininko kontakto, nebuvus jokio eismo įvykio, o dviratininkui išvažiavus iš įvykio vietos, jam nebuvo ir pagrindo likti toje vietoje. Be to, teismo posėdžio metu I. S. buvo vis akcentuojamas eismo ribojančių įspėjamųjų ženklų nebuvimas, eismo reguliuotojo vaidmenį atlikusio vaikino galimai netinkami veiksmai, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas pabrėžė ir apie galimai netinkamai pasirinktą nukentėjusiojo elgesio variantą pamačius I. S. automobilį.

Teismas gi sprendžia, kad toks I. S. parodymų turinys save teisinant ir akcentuojant kitus aplinkos veiksnius, juos analizuojant kaip galimai sąlygojusius susidariusią situaciją, juos vertinant visos bylos kontekste, rodo akivaizdų jo siekį nusimesti kaltę nuo savęs, sumažinti savo atliktų veiksmų pavojingumą, reikšmingumą ir juos sušvelninti, tikintis išvengti atsakomybės taikymo jo atžvilgiu. Tokią išvadą sustiprina ir tas faktas, kad I. S. teisme teigdamas, kad pamatęs dviratininką jis šį stebėjo, bet jo nukritusio nematė, kas visiškai prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pastebi, kad bylos duomenys liudija, jog administraciniame kaltinime aprašytą įvykį betarpiškai matė ten buvęs, I. S. parodymuose kaip eismą rankos mostu reguliavęs minimas vaikinas – E. K.. Liudytoju teisme apklaustas nepilnametis parodė administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvęs, matęs įvykį, kuomet automobilis „Volswagen Polo“ partrenkė dviratininką ir nuvažiavo. Pasak E. K., įvykio metu jam, kaip savanoriui, prižiūrinti eismą viename užtvertame kelio ruože, jis pamatė atvažinėjant varžybų dalyvį – dviratininką, tad parodė sukti norinčiam juodos spalvos automobiliui ženklą, kad šis automobilis sustotų, bet jis nereagavo, nestojo, ko pasekoje partrenkė dviratininką ir nuvažiavo, buvo dar stabtelėjęs, neišlipdamas pažiūrėjo į jį ir nuvažiavo. Pastarojo liudytojo teigimu, dviratininkas bandė stabdyti, pradėjo čiuožti šonu, dviratininkas perčiuožė per automobilio variklio dangtį ir nukrito ant žemės, o dviratis paliko ant žemės. Jis matė ant dviratininko nubrozdinimus, dviračio nematė.

Nors liudytojo E. K. parodymus lyginant su nukentėjusiojo D. Š. parodymais matyti neatitikimų dėl nukentėjusiojo griuvimo aplinkybių – jo kontakto su automobiliu buvimo ar nebuvimo, atsižvelgiant į nepilnamečio liudytojo amžių, stresą bet kokiam asmeniui keliančią įvykio situaciją, taip pat įvertinant kitų šio liudytojo nurodytų aplinkybių (apie automobilio įvažiavimą į dviratininko eismo juostą, po ko sekusį dviratininko bandymą stabdyti ir jo čiuožimą šonu) atitikimą kitiems bylos duomenims, teismas sprendžia esant pagrindui E. K. parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys, vertinti kaip patikimus, išskyrus galimai amžiaus, streso, netikėtai ir operatyviai vykusio įvykio ir praėjusio laiko sąlygotus kitais įrodymais nepatvirtintus jo parodymus apie dviratininko kontakto su automobiliu buvimą ir pastarojo čiuožimą per automobilio variklio dangtį. Teismas be kita ko pastebi, kad motyvų liudytojui E. K. apkalbėti nepažįstamą administracinėn atsakomybėn traukiamą I. S. teismas nenustatė, tokių motyvų nenurodė ir I. S. bei jo įgaliotas atstovas.

Kaip jau minėta, nukentėjusysis parodė, kad įvykis įvyko dėl išlindusio priešais jį automobilio, dėl pastarojo vairuotojo veiksmų, o jo paties stabdymas buvo reakcija dėl pamatytos kliūties. Šiuos D. Š. parodymus atitinka ir nepilnamečio liudytojo E. K. parodymus.

KET 157 punktas imperatyviai numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę <...>.

Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad D. Š. administraciniame kaltinime nurodytu metu važiavo pagrindiniu keliu tiesiai, savo eismo juosta, o I. S. iš pagrindinio kelio Respublikos gatvėje, kirsdamas eismo juostą, kuria dviračiu važiavo D. Š., suko į kairėje esančią Kranto gatvę. Tiek pats I. S., tiek nukentėjusysis D. Š., tiek liudytojas E. K. parodė, kad administraciniame kaltinime nurodytas įvykis įvyko I. S. automobiliui esant priešpriešinio eismo juostoje. Pastarosios aplinkybės, kurias patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, rodo, jog I. S. sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam dviračio vairuotojui D. Š.. Teismui nekyla abejonių, kad būtent šis I. S. KET pažeidimas sąlygojo dviratininko elgesį, kuomet jis vengdamas susidūrimo stabdė ir slysdamas parkrito ant važiuojamosios dalies. Akivaizdu, jog I. S. automobiliui davus kelią pagrindiniu keliu tiesiai, savo eismo juosta važiavusiam D. Š., pastarasis nebūtų turėjęs priežasties staiga stabdyti savo dviračio bei kitaip reaguoti į šią situaciją, bei nebūtų patyręs nei sveikatos sužalojimų, nei turtinės žalos.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad mėtydamasis savo parodymuose, I. S. vienu kartu parodė, kad kai vaikinukas jam mostelėjo, jis važiavo paskui kitą automobilį ir tik transporto priemonei pajudėjus jis atsisuko ir pamatė atvažiuojantį dviratininką, kuris buvo apie 5-15 m nuo jo. Tokie I. S. parodymai tik patvirtina jį pažeidus minėtąjį KET 157 punktą, ir to, teismo vertinimu, nepaneigia I. S. teiginiai nei apie priešais važiavusį automobilį, nei apie vaikino rankos mostu jam suteiktą leidimą važiuoti. Pastebėtina, kad pats I. S. bei jo atstovas teisme teigė apie eismą reguliavusio asmens galimą įgaliojimų neturėjimą ir panašiai, kas rodo I. S. suvokimą apie būtinybę vadovautis KET reikalavimais, o ne pasikliauti minėtuoju vaikinu.

Taipogi teismas pažymi, jog nors bylos duomenimis nenustatytas dviratininko D. Š. ir I. S. vairuoto automobilio kontaktas, tai nereiškia, kad eismo įvykio nebuvo.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 dalies 14 punkte įtvirtinta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad įvykis vyko kelyje, dalyvaujant dviem transporto priemonėms –automobiliui ir dviračiui, ir pastarojo įvykio metu buvo sužeistas žmogus, sugadintas ir turtas. Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis buvo, ir nors I. S. subjektyviai teigė nevertinęs minėtos situacijos kaip eismo įvykio ir nemanęs buvus eismo įvykiui, tokie jo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, ir eismo įvykio buvimo nepaneigia. Teismo manymu, pagrindo manyti nebuvus eismo įvykio nesudarė nei transporto priemonių kontakto nebuvimas, nei, I. S. teigimu – pirmesnis dviratininko pasišalinimas iš įvykio vietos, nei kitokiais argumentais grindžiama I. S. subjektyvi nuomonė.

Minėto įstatymo 30 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad įvykus eismo įvykiui eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. KET 219.4 punkte taipogi įtvirtinta, kad jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.

Byloje esantys duomenys iš tiesų rodo, kad po administraciniame kaltinime nurodyto įvykio tiek nukentėjusysis dviratininkas D. Š., tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamas I. S. įvykio vietoje neliko ir iš jos išvažiavo.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš I. S. parodymų, jis neigdamas pasišalinimą iš eismo įvykio vietos teigė, jog pabaigęs važiavimą per dviratininko eismo juostą, jis sustojęs dešinėje pusėje išlipo iš automobilio ir paklausė, kas įvyko. Kai jis pamatė, jog dviratininkas nuvažiavo, jis suprato, kad nieko neįvyko, nes šis tęsė savo sportinę veiklą, tada ir jis išvažiavo.

Teismas pastebi, kad jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina I. S. teiginių apie tai, kad jis po posūkio iš Respublikos gatvės į Kranto gatvę buvo išlipęs, ir tik iš įvykio išvažiavus dviratininkui, pats išvažiavo.

Nukentėjusysis parodė atsikėlęs nuo grindinio matęs, kaip automobilio vairuotojas pavažiavo ir sustojo, vairuotojas sėdėjo mašinoje, bet jis nematė iš automobilio išlipusio vairuotojo ir šis nebuvo prie jo priėjęs.

Gi liudytojas E. K. parodė, kad po įvykio automobilio vairuotojas stabtelėjo, išlipęs nebuvo, pažiūrėjo į jį ir nuvažiavo. Kai mašina stabtelėjo, automobilis stovėjo įsukęs į Kranto gatvę, jis telefonu nufotografavo to automobilio galinius numerius. Dviratininkas dar buvo, kai mašina išvažiavo. Šie liudytojo parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams.

Pastarasis liudytojas taip pat paneigė I. S. teiginius, kad jis išlipęs iš automobilio kalbino eismą reguliavusį vaikiną (E. K.). Teismas pastebi ir tai, kad teisme duodamas parodymus I. S. vienu kartu teigė klausęs to vaikinuko, ką jis čia veikia, ar jis reguliuoja eismą, kitu kartu nurodė klausęs, kas čia vyksta. Teismo vertinimu, tokie I. S. klausimai buvusioje situacijoje tiek turinio prasme (ko klausiama), tiek subjekto, kuriam užduoti, atžvilgiu yra nelogiški ir sunkiai paaiškinami, ir nesant jo išlipimą iš automobilio bei klausimų uždavimą patvirtinančių objektyvių duomenų, leidžia teismui pagrįstai abejoti tokiomis I. S. nurodytomis aplinkybėmis. Atitinkamai teismas neturi pagrindo tikėti ir I. S. nurodytomis aplinkybėmis dėl jo išvažiavimo iš įvykio vietos, tik pasitraukus dviratininkui, ką beje paneigia ir liudytojo E. K. parodymai. Taip pat kritiškai vertintini ir I. S. teiginiai apie netoliese, kažkur 200 m nuo įvykio vietos stovėjusį kelių patrulį, jo subjektyviu manymu, paneigiantys pasišalinimo buvimą. Pastarųjų teiginių vėl gi nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, be to, policijos pareigūnų buvimas niekaip nepaneigia I. S. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju net ir dviratininko pasišalinimas iš įvykio vietos neatleidžia kito eismo dalyvio nuo pareigos laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pastebėtina ir tai, kad I. S. parodymų turinys rodo jo suvokimą, kad nukentėjusysis dviratininkas buvo varžybų dalyvis. Pasak I. S., jis pamatė, jog dviratininkas nuvažiavo, jis suprato, kad nieko neįvyko, nes šis tęsė savo sportinę veiklą. Pastarieji teiginiai leidžia teismui manyti I. S. supratus dviratininko pasitraukimo iš įvykio vietos priežastį kaip norą tęsti varžybas, kas nereiškia eismo įvykio nebuvimo ir nesudaro pagrindo nesilaikyti KET.

Žemesnės instancijos teismas

Pats nukentėjusysis teisme taipogi parodė, kad nors po įvykio jis buvo sužalotas, bet niekas nebuvo lūžę, dviratis dar važiavo, jis toms varžyboms buvo skyręs daug pastangų, todėl nuvažiavo į netoliese esantį medicinos punktą, kur suteikus jam medicininę pagalbą tęsė varžybas. Taip pat jis parodė, kad įvykio vietoje buvusio asmens jis paprašė užfiksuoti automobilio numerį, o medicinos punkte informavo apie įvykį, kas, įvertinus nukentėjusiojo paaiškinimo dėl išvažiavimo iš įvykio vietos logiškumą, liudija apie nukentėjusiojo, kaip eismo dalyvio, gan aktyvų veikimą dėl įvykusio eismo įvykį buvusiomis sąlygomis.

I. S. teisme teigė neturėjęs motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau teismas pažymi, jog atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvą pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui, skubėjimas į sutartą susitikimą ir pan., tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant KET (nepranešus apgadinto turto savininkui ar policijai).

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog I. S. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas dviratininkas, kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, apgadintas dviratis, suplėšyta dviratininko apranga, ir pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai ir pažeidžia Kelių eismo taisykles.

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad įrodymų visuma patvirtina, kad I. S. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje, vairuodamas automobilį, kuriam buvo pasibaigusi galioti privalomoji techninė apžiūra, nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam dviračio vairuotojui D. Š., kuris vengdamas susidūrimo stabdė ir slysdamas parkrito ant važiuojamosios dalies, eismo įvykio metu buvo sužalotas dviratininkas D. Š., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei apgadinant dviratį, suplėšant dviratininko aprangą nukentėjusiajam padaryta penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą viršijanti 2904,2 Eur žala, I. S. apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos su automobiliu pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeidė KET 157, 219.4, 226 punktų reikalavimus. Tokie administraciniame kaltinime aprašytieji I. S. veiksmai, be kitų aplinkybių atsižvelgiant ir į eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, atitinka ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis, jo kaltė įvykdžius šiuos nusižengimus visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.

Administracinių sankcijų skyrimas

I. S. atsakomybę dėl inkriminuojamo ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs šį inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų jam inkriminuotų administracinių nusižengimų jo veiksmuose atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracines nuobaudas pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimų padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – I. S. neteistas (informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis), administracine tvarka baustas (b.l. 48-51), dirba. Teismas taipogi atsižvelgia į vieną dėl ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti I. S. už nusižengimų padarymą paskiriant straipsnių sankcijose numatytas baudas, kurių dydis nustatytinas minimalus už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą ir vidurkio nesiekiantis – už ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu už atskirus nusižengimus paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos.

ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. ANK 423 straipsnio 4 dalis taipogi skelbia, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų.

Atsižvelgiant į tai, kad I. S. ne pirmą kartą yra baudžiamas už KET reikalavimų nesilaikymą, KET pažeidinėja gan sistemingai, jo veiksmai sukeliant eismo įvykį ir pasišalinant iš jo yra pavojingi, kelia grėsmę ne tik turtui, bet ir sveikatai, gyvybei, toks jo elgesys kelyje nėra atsitiktinis ir rodo sąmoningą KET reikalavimų ignoravimą bei I. S. neatsakingumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, taipogi atsižvelgiant ir į visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei kitus I. S. charakterizuojančius duomenis, remiantis ir teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia apie būtinybę, siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, skirti I. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą tiek pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį, tiek pagal ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais, teismas

nutaria:

I. S.:

- pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;

- pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) baudą;

- pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, administracines nuobaudas subendrinti ir I. S. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti I. S., kad paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, mokėjimo pavedime privalomai nurodant ROIK: (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti I. S., kad nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti I. S., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi ir 426 straipsnio 7 dalimi I. S. paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Rita Dirkė