Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2018-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-705-763/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-04-10
Bylos Nr.
1-705-763/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimvydas Petrauskas
Kaltinamasis
V. K.
Baudžiamoji byla Nr.1-705-763/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54076-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 10 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas

išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Jan Paškevič pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga Nr. 01-1-54076-17, kurioje

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Švenčionių m., LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyv. vieta Švenčionių r. sav., neteistas, 2014-09-30 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. K. nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2017-10-17 apie 21.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, dėl asmeninių nesutarimų sudavė ne mažiau vieno smūgio kumščiu A. V., gim. 1990 m., į veido sritį, padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, tokiu būdu nežymiai sutrikdė A. V. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą veido srityje. Tokiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

V. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta jo paties parodymais (b. l. 83-84, 105), kur kaltinamasis kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino ir paaiškino, kad yra buvęs A. V. namuose tik vieną kartą, tai buvo spalio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, jam atrodo tai buvo spalio vidurys, bet tuo nėra tiksliai įsitikinęs. A. V. jam yra skolingas pinigų dėl to, kad pastarasis turėjo jam suskaldyti malkas, todėl jam iš anksto sumokėjo dešimt eurų, o šis tuos pinigus paėmė, bet malkų nesuskaldė, todėl ir nuėjo pas jį pasikalbėti. Nežinojo kur jis gyvena, todėl jam jo namą parodė R. A.. Apie 20.00 val. nuėjo pas A. V., kuris jam atidarė duris. Jis įėjo į namo vidų kartu su A. V., o R. A. liko stovėti lauke, į namo vidų užėjęs nebuvo. Jis A. V. paklausė, kodėl jis paėmė pinigus, bet malkų nesuskaldė. A. V. kažką jam atsakė, bet ką tiksliai, neatsimena. Tuomet jis sudavė A. V. vieną kartą kumščiu į veidą, bei vieną kartą jį pastūmė. Išgirdo, kad po pastūmimo A. V. nukrito, tuomet jis išėjo iš namų. Viskas truko apie 10-15 min. R. A. A. V. nemušė. Gailisi, kad taip pasielgė.

Be visiško V. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kita bylos medžiaga:

Nukentėjusiojo A. V. parodymais (b. l. 20, 25-26), kur jis paaiškino, kad 2017-10-17 apie 21.00 val. jis nuėjo į parduotuvę, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo jo mama, durų neuždarė, nes namo turėjo ateiti teta. Name jis gyvena kartu su teta R., po vieną kambarį jie turi. Jos nebuvo namuose tada, kažkur išėjusi buvo. Tiek jo tiek tetos ten registruota gyvenamoji vieta yra. Kambario durų niekada nerakina. Namo įėjimo durys yra rakinamos raktais, raktus nuo namo įėjimo durų turi tiek jis tiek teta, durys nesugadintos, gerai užsidaro. Grįžęs iš parduotuvės (buvo girtas) pamatė, kad namo įėjimo durys atidarytos ir durys į jo kambarį taip pat atidarytos. Namo įėjimo durys sulaužytos nebuvo, jų nerakino tą vakarą prieš išeidamas. Jis įėjo į savo kambarį ir pamatė ten R. ir V., jie matomai laukė kol jis ateis, stovėjo kambaryje. Mama miegojo tame pačiame kambaryje ant lovos, mano, kad ji nieko negirdėjo, pabudo tik vėliau kai jis iškvietė policiją. Nei R. nei V. jam nieko nesakė ir neaiškino dėl ko jie atėjo. Jis neįsivaizduoja dėl kokios priežasties Vitalijus pradėjo jį mušti, anksčiau jokių konfliktų su jais nebuvo, jokių santykių su jais nepalaiko, dirbo kartu ir tiek, jokių darbų nei vienam iš jų atlikti nepadėjo ir nei iš vieno iš jų pinigų negavo, nesusidėtų su jais. R. jo nemušė, jis stovėjo kitame kambaryje, kadangi buvo labai girtas, V. jį vieną kartą rankomis pastūmė į pečių sritį, nebuvo stiprus pastūmimas, bet kadangi jis buvo girtas, tai to užteko, kad nugriūtų ant grindų. Tada jį gulintį ant grindų be jokios priežasties V. pradėjo spardyti kojomis, sudavė jam kojomis ne mažiau 6 smūgių į juosmens sritį, į šonkaulius, ir tada sudavė ne mažiau 6 smūgių jam gulinčiam ant grindų kumščiais į veido sritį, veidas net mėlynėmis visas buvo. Ir nieko nesakęs išėjo. Viskas truko apie 20 min. R. jo nemušė, kai Vitalijus pradėjo jį mušti tai R. išėjo į kitą kambarį. A. V. patyrė fizinį skausmą, jam skaudėjo šonkaulius ir veidą. Jis iškvietė policiją, jį apžiūrėjo medikai. Jis turi V. pretenzijų, bet civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereikš. Nori, kad V. būtų nubaustas už savo tokius veiksmus. R. neatliko jokių smurtinių veiksmų jo atžvilgiu;

Liudytojos O. L. parodymais (b. l. 53-54), kur ji paaiškino, kad A. V. yra jos sūnus. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tiksliai dienos neatsimena, bet tai buvo lapkričio mėnesį, ji apie 15.30 val. pas jį atvažiavo autobusu į svečius. Apie 17.00 val. ji su sūnumi buvo kambaryje, namuose buvo tamsu, šviesos namuose nėra, atjungta. A. buvo išgėręs, jis dažnai išgeria. Durys į namus buvo atrakintos, nes spyna sulaužyta jau senai, todėl nėra galimybės durų užrakinti. Į kambarį užėjo du vaikinai ir pradėjo mušti jos sūnų rankomis ir kojomis. Jie mušdami sakė, kad „tai tau už R., kad daugiau jos nemuštum“. Ji nežino kodėl jie taip sakė. Prieš įeidami į namus jie nesibeldė, tiesiog patys be leidimo įėjo. Vėliau jai A. pats sakė, kad tuos vaikinus jis pažįsta. Negali tiksliai pasakyti, ar jos sūnų mušė vienas vaikinas ar abu, neįsidėmėjo. Sūnus atsikėlęs iškvietė policiją. Pas jį buvo veidas sumuštas, ant veido matėsi mėlynės;

Įtariamojo R. A., kurio atžvilgiu 2018-01-02 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymais (b. l. 63-64), kur jis davė iš esmės atitinkančius, tiek nukentėjusiojo A. V., tiek įtariamojo V. K. parodymus;

2017-10-18 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2017-10-18 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (b. l. 6-15);

2018-02-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 407/2018(01), iš kurios seka, kad A. V., gim. 1990 m., nustatytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, padarytos paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Nustatytų sužalojimų padarymo laiko įvertinti nėra galimybės, kadangi medicinos dokumentuose nėra išsamaus sužalojimų požymių aprašymo, o sužalojimų nustatymas iš fotonuotraukų neatliekamas. Nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b. l. 46).

Iš blaivumo tikrinimo šaknelės (b. l. 17) nustatyta, kad nurodomas A. V. girtumo laipsnis – 2,49 ‰ etilo alkoholio. Duomenų apie V. K. neblaivumą įvykio metu, duomenų nėra.

Kaltinamajam V. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje pasiūlyta skirti laisvės apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Remiantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę siūloma mažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam skirti – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 2 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Be to, siūloma vadovaujantis LR BK 71² straipsniu paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, o vadovaujantis LR BK 71¹ straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiojo A. V. arčiau nei 50 metrų

Kaltinamasis V. K. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su jam siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 130).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamojo nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d., nes jis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam V. K. bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir jo atsakomybę sunkinančių nebuvimą, į tai, kad teistas nebuvo, baustas administracine tvarka, neįrašytas į psichiatro, narkologo įskaitą, nedirba bet registruotas darbo biržoje, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, todėl jam teismas parenka bausmę – laisvės apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaip nurodyta prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis LR BK 72¹ straipsniu paskirtina V. K. baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiojo A. V. arčiau nei 50 metrų atstumu, bei vadovaujantis LR BK 72² straipsniu paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. K. kaltę prisipažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta galutinė bausmė sumažinama vienu trečdaliu (LR BK 64¹ straipsnis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. K. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas nesilankyti adresu Adutiškio g. 67, Švenčionių m. (A. V. gyvenamoji vieta) ir įpareigojimas nebendrauti bei neieškoti ryšių su A. V. (b. l. 86-87) baigiamos taikyti LR BPK 139 str. nustatyta tvarka – pradėjus bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei nustatyti V. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 2 (du) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 72¹ str. paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę –įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiojo A. V. arčiau nei 50 metrų atstumu.

Vadovaujantis LR BK 72² str. paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą nesilankyti adresu Adutiškio g. 67, Švenčionių m. (A. V. gyvenamoji vieta) ir įpareigojimą nebendrauti bei neieškoti ryšių su A. V., gim. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Išaiškinti V. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Rimvydas Petrauskas