- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- e2YT-13936-907/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04702-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, Č. A.
- Advokatai
- Gintaras Žičkus
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, ir Č. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Pareiškėja E. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. A., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra E. B. tėvas (b. l. 1-4).
2. Pareiškėja E. B. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad ji gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime jos tėvu įrašytas M. Č., J., motina – M. A., J.. Pareiškėja gimė nesusituokusiems tėvams, tėvystė nebuvo pripažinta, todėl pagal tuometinę praktiką gimimo įraše buvo įrašytas tėvo vardas – „Č.“, o pavardė nurodyta „M.“, t. y. vaiko motinos pavardė vyriška gimine - buvo įrašyti netikri duomenys apie tėvą. Jos biologinis tėvas yra Č. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Ji su tėvu ir motina gyveno nuo pat gimimo: iš pradžių (duomenys neskelbtini), ten baigė keturias mokyklos klases, vėliau šeima persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Nuo 16 iki 18 metų ji gyveno tik su tėvu, nes jos motina šeimą paliko ir išėjo gyventi pas kitą vyrą. Nuo 18-19 metų pareiškėja pradėjo gyventi su draugu, išėjo iš tėvo namų, tačiau su juo nuolat palaikė ryšius, susitikdavo, bendraudavo, susiskambindavo, vienas apie kitą nuolat teiraudavosi, kartu švęsdavo bendras šventes. Kūčias, Kalėdas švęsdavo pas tėvo mamą, pareiškėjos močiutę, kol ji buvo gyva. Pas močiutę susirinkdavo visa šeima, kartu būdavo ir du tėvo broliai, jie gyvena užsienyje, tai atvykdavo. Tėvas visada ją laikė savo dukra ir visi kiti tai žinojo bei pripažino. Tėvas buvo susituokęs, tačiau santuoką nutraukė ir atėjo gyventi pas jos motiną. Iš pirmos santuokos tėvas turi dukrą Č. A., apie kurią visada vengė kalbėti, ji jos niekada nėra mačiusi, nebuvo sutikusi, jo dukra iš pirmos santuokos pas tėvą niekada nebuvo atvykusi. Tėvas taip pat dalyvavo jos dukros krikštynose, gimtadienio šventėje. Jam mirus, ji su sutuoktiniu tėvą palaidojo, apmokėjo jo laidojimo išlaidas. Nors Č. A. ją pripažino kaip dukrą, vadino dukra, tačiau jokių tėvystės įteisinimo procedūrų neatliko nei jai gimus, nei vėliau, nors kartu visi trys gyveno, jis su motina kartu dukrą išlaikė, ją prižiūrėjo, ja rūpinosi, auklėjo, vėliau, pareiškėjos mamai išėjus gyventi kitur, jis vienas išlaikė dukrą, ją prižiūrėjo, ja rūpinosi, iki kol dukra sulaukė pilnametystės, klausimų, kad reikia įteisinti tėvystę, jam nekilo. Siekdama paveldėti mirusio tėvo turtą, pareiškėja susiduria su teisinėmis problemomis, kadangi negali pateikti pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, kadangi jos turimuose dokumentuose nefiksuojamas jos ir tėvo giminystės santykis. Po tėvo mirties pareiškėja kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydama pašalinti netikrus duomenis apie jos tėvą jos gimimo įraše, jie buvo pašalinti. Siekdama paveldėti savo mirusio tėvo turtą bei nesant duomenų gimimo įraše apie jos tėvą, pareiškėja kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nustatant pareiškėjos ir Č. A. giminystės ryšį.
3. Pareiškėjos atstovas advokatas Gintaras Žičkus teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris reikalingas paveldėjimo tikslu, nes dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra, ir pareiškėja kitokia tvarka jų gauti negali.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepimu prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant (b. l. 27-28).
5. Suinteresuotas asmuo Č. A. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 33-34). Atsiliepimo, prašymų, papildymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
6. Iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos matyti, kad E. M. (dabar – B.), gim. (duomenys neskelbtini), yra Č. M. ir A. M. dukra. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad po tėvo mirties E. B., siekdama, kad dokumentuose būtų ištaisytos klaidos ir pašalinti duomenys apie netikrą asmenį iš gimimo liudijimo, per atstovą kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (b. l. 6), prašydama išbraukti netikrus duomenis apie pareiškėjos tėvą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius tenkino prašymą bei išbraukė duomenis apie netikrą tėvą pareiškėjos gimimo įraše, išduotame (duomenys neskelbtini), kuriame nefiksuojami duomenys apie pareiškėjos tėvą. VĮ Registrų centro 2023-09-27 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Gyventojų registro duomenimis duomenų apie E. B. tėvą nėra (b. l. 7). VĮ Registrų centro 2023-09-27 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Gyventojų registro duomenimis Č. A. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – mirė ištuokoje, ištuokos data – (duomenys neskelbtini), vaikai: Č. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 11). Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad Č. A., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Č. A. testamento nepaliko (b. l. 15).
Dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo
7. Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
8. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis). Jeigu spėjamas vaiko tėvas miršta, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t.y. dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės fakto nustatymo (CPK 391 straipsnio 2 dalis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustatydamas tėvystės faktą teismas įvertina tai, kad kiekvienas asmuo turi teisę žinoti savo kilmę, todėl pareiškėja, negalėdama gauti dokumentų, patvirtinančių jos kilmę iš tėvo pusės, turi pakankamą pagrindą kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo (CK 3.147 straipsnio 2 dalis).
9. Iš byloje esančios gimimo liudijimo kopijos matyti, kad E. M. (dabar – B.) gimė (duomenys neskelbtini), vaiko motina gimimo liudijime nurodyta A. M., o vaiko tėvu nurodytas Č. M. (b. l. 14), ištaisytame gimimo įraše vaiko tėvas nenurodytas (b. l. 7). Spėjamas vaiko tėvas Č. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Iš pareiškėjos paaiškinimo matyti, kad jos motina A. M. su Č. A., jam nutraukus santuoką, apsigyveno kartu, jie gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, tačiau susituokę nebuvo. Pareiškėja gimė nesusituokusiems tėvams, tėvystė nebuvo pripažinta, todėl pagal tuometinę praktiką gimimo įraše buvo įrašytas tėvo vardas – „Č.“, o pavardė nurodyta „M.“, t. y. vaiko motinos pavardė vyriška gimine, tuo metu taip buvo įrašomi netikri duomenys apie tėvą. Ji su tėvu ir motina gyveno nuo pat gimimo: iš pradžių (duomenys neskelbtini), ten baigė keturias mokyklos klases, vėliau šeima persikraustė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuo 16 iki 18 metų ji gyveno tik su tėvu, nes jos motina šeimą paliko ir išėjo gyventi pas kitą vyrą. Nuo 18-19 metų pareiškėja pradėjo gyventi su draugu, išėjo iš tėvo namų, tačiau su juo nuolat palaikė ryšius, susitikdavo, bendraudavo, susiskambindavo, vienas apie kitą nuolat teiraudavosi, kartu švęsdavo bendras šventes. Kūčias, Kalėdas švęsdavo pas tėvo mamą, pareiškėjos močiutę, kol ji buvo gyva. Pas močiutę susirinkdavo visa šeima, kartu būdavo ir du tėvo broliai, jie gyvena užsienyje, tai atvykdavo. Tėvas visada ją laikė savo dukra ir visi kiti tai žinojo bei pripažino. Ji su tėvu nuolat bendravo, tėvas ja rūpinosi, išlaikė, kol ji buvo nepilnametė, vėliau ir toliau nuolat abu bendravo, dėl ko nebuvo būtinybės kreiptis dėl tėvystės pripažinimo ar nustatymo. Kai tėvas mirė, nesant pripažintai tėvystei iškilo sunkumų tvarkant klausimus, susijusius su paveldėjimu. Č. A. turi dar vieną dukrą, tačiau pareiškėja nežino, kur ji yra, dėl palikimo priėmimo į notarą Č. A. nesikreipė, palikimo po tėvo mirties priimti nepageidavo.
10. Pareiškėjos išdėstytas aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja A. M., pareiškėjos motina. Ji parodė, jog su Č. A. ji susipažino kartu dirbdama įmonėje, pradėjo susitikinėti, o jam nutraukus santuoką, kartu apsigyveno, susituokę nebuvo. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E. M. (dabar – B.). Č. A. dukrą pripažino, bet tėvystę įteisinti vengė. Dukra gimė nesusituokusiems tėvams, tėvystė nebuvo pripažinta, todėl pagal tuometinę praktiką gimimo įraše buvo įrašytas tėvo vardas – „Č.“, o pavardė nurodyta „M.“, t. y. jos pavardė vyriška gimine, taip buvo įrašyti netikri duomenys apie tėvą. Jie iš pradžių gyveno (duomenys neskelbtini), ten dukra baigė keturias mokyklos klases. Vėliau, nesant kaime jokio darbo, šeima persikraustė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį Č. A. nupirko jo motina. 17 metų ji kartu su dukros tėvu išgyveno. Nuo 16 metų iki pilnametystės dukra gyveno tik su tėvu, nes ji pati dirbo pas ūkininką, vėliau išėjo pas jį gyventi, o Č. A. susirado kitą moterį, tačiau dukra rūpinosi, ją išlaikė iki pilnametystės. Č. A. vis žadėdavo įteisinti tėvystę, bet taip ir neįteisino, nors dukrą pripažino, su ja bendravo, ją išlaikė, kartu švęsdavo šventes, dukrą pripažino ir jo mama bei broliai. Taigi, faktą, jog pareiškėja yra Č. A. dukra žinojo jo motina bei broliai, kurie ją pripažino.
11. Taigi, faktą, jog pareiškėja yra Č. A. dukra žinojo jo motina bei broliai, kurie ją pripažino, priėmė į savo šeimą, bendravo, kartu šventė šventes. Nors pagal gimimo įrašą kaip pareiškėjos tėvas įvardijamas Č. M., tačiau minimo asmens nei gimimo data, nei asmens kodas nėra fiksuoti, vaiko motina įrašyta A. M.. E. M. (dabar – B,) gimimo akto įraše duomenys apie tėvą buvo įrašyti vadovaujantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksu, pagal kurį vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę, vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu (61 straipsnis). Todėl E. M. (dabar – B.) gimimo akto įraše nurodytas tikrasis tėvo vardas „Č.“, kurį nurodė pareiškėjos motina, o pavardė nurodyta motinos, tik vyriška gimine.
12. Kad Č. M. yra E. M. (dabar – B.) tėvas, patvirtina ir kiti objektyvūs byloje pateikti duomenys. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kartu buvo švenčiamos bendros šventės, kur dalyvaudavo tiek pareiškėja su šeima, tiek Č. A. (b. l. 20, 21). Iš fotonuotraukų matyti, kad Č. A. stovi netoli savo dukros, jie vizualiai yra panašūs. Aukščiau pateikti įrodymai patvirtina, kad Č. A. žinojo, jog turi dukrą E. M. (dabar – B.), ją pripažino, vadino dukra, kol dukra buvo nepilnametė, ja rūpinosi, ją išlaikė, paskutinius metus iki pilnametystės dukra gyveno tik su tėvu, iki jo mirties abu nuolat bendravo elektroninėmis ryšio priemonėmis ir susitikdami gyvai, jis domėjosi dukra, anūke, dalyvavo bendrose šventėse. Gyventojų registro duomenimis Č. A. (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą minėtu adresu deklaravo pareiškėjos motina A. M., kas patvirtina pareiškėjos ir liudytojos nurodytas aplinkybes, kad Č. A., (duomenys neskelbtini) nutraukęs santuoką, apsigyveno kartu su A. M., (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra, visi trys kartu, kaip šeima, gyveno kaime, o vėliau adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi dukra gimė ne santuokoje, jai nebuvo suteikta Č. A. pavardė ir jis nebuvo įrašytas jos tėvu. Tačiau jis kartu su pareiškėjos motina kartu augino dukrą, ją prižiūrėjo, rūpinosi, o vėliau ir vienas ją augino, bet tėvystės gera valia neįteisino, nemanė, jog tai yra būtina. Č. A. pareiškėja vadindavo tėvu, o jis ją dukra. Č. A. mirus, pareiškėja jį ir palaidojo (b. l. 17-19). Abejonių, kad tai buvo šeimos nariai: tėvas ir dukra,- niekam nekilo.
13. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat pareiškėjos paaiškinimai, liudytojos A. M. parodymai patvirtina, kad pareiškėja ir Č. A. bendravo, kaip tėvas su dukra, rūpinosi vienas kitu, vienas kitam padėdavo, kartu gyveno kaip šeima, tai žinojo giminės. Visuose pateiktuose dokumentuose minėtų asmenų giminystė teismui nekelia abejonių, todėl teigtina, kad tiek pateikti dokumentai, tiek pareiškėjos paaiškinimai, liudytojos parodymai tik patvirtina pareiškėjos prašomą teismo nustatyti giminystės faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
14. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
15. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus bei nustatytus faktus, tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), daro išvadą, kad nustatyti faktai ir pateikti įrodymai yra teisinis pagrindas pareiškėjos prašomam juridiniam faktui nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) miręs Č. A. yra E. B. tėvas, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas įgyvendinti paveldėjimo teises.
16. Suinteresuoto asmens Č. A. gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl sprendimas jai įteiktinas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 391 straipsniu, 442 straipsnio 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. A., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Suinteresuotam asmeniui Č. A. sprendimą per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos įteikti viešo paskelbimo būdu, o kitiems proceso dalyviams – išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją.
Specialiame interneto tinklapyje per 3 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos paskelbti šio turinio pranešimą:
„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023 m. lapkričio 28 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-13936-907/2023, iškeltoje pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, ir Č. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuoto asmens Č. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jai sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Suinteresuotas asmuo Č. A. informuojama, kad sprendimas laikomas jai įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Ji informuojama, kad sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose. Informacijos teirautis tel. (8-41) 505 009.“
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystės faktą įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai tėvystės nustatymo faktui įregistruoti.