Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-08-13 · Byla Nr. TS-87-946/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-13
Bylos Nr.
TS-87-946/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
V. R.
Kategorijos
Byla Nr. TS-87-946/2020
Teisminio proceso Nr. nenurodytasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 13 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. R. (V. R.) skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 67-20 netaikyti nuteistajam V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis V. R. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 67-20 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad visas rekomendacijas jis vykdo ir labai stengiasi jas vykdyti, ženkliai sumažėjo vidaus tvarkos pažeidimų, išskyrus tuos, kurie yra surašyti tyčia administracijos nurodymu. Jį charakterizuojantys duomenys buvo surašyti paskubomis, kaip atpildas dėl jo parašyto skundo, kad jis neturėtų galimybės išeiti anksčiau laiko. Jis turi visas galimybes prisitaikyti prie visuomenės ir nepažeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymų, turi kur gyventi bei kuo užsiimti, taip pat turi suteikti finansinę bei moralinę pagalbą šeimos nariams, su kuriais palaiko ryšius.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2020 m. birželio 30 d. priimtu nutarimu Nr. 67-20 nutarta netaikyti nuteistajam V. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis atliko būtiną bausmės dalį (3/4), numatytą Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte, jo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas neigiamai, požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones bei apribojimus ir priežiūrą neigiamas, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika bei stebimas jos didėjimas. Nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių bei Komisijos paskirtų rekomendacijų, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis po galimo paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

V. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 206 straipsnį (1994 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. I-551, įsigaliojusio 1995 m. sausio 1 d., redakcija), 149 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, paskirta 20 m. laisvės atėmimo.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 m. 1 mėn. 5 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. birželio 30 d.).

Susipažinus su visa Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. birželio 30 d. nutarimu netaikyti nuteistajam V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. birželio 30 d. posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo V. R. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, pažyma apie nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. birželio 30 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam V. R. lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytą bausmės dalį.

Nuteistasis V. R. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, V. R. nustatoma vidutinė – 91 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, V. R. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkų bei labai sunkų, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, nusikaltimus, padarytus bendrininkų grupėje, anksčiau buvo ne kartą teistas, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas ne kartą buvo atidėtas, tačiau nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia V. R. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės, taip pat atsižvelgia į tai, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net penkiasdešimt kartų pažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus, už ką jam buvo paskirtos keturiasdešimt keturios drausminės nuobaudos, dalis drausminių nuobaudų yra galiojančios ir šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju V. R. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis savo elgesio tinkamai nekoreguoja ir kas leidžia abejoti probacijos efektyvumu.

Vertinant visą medžiagą matyti, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų vienos iš priemonių – nepažeidinėti pataisos įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos, kadangi nuteistasis per Komisijos rekomendacijų įvykdymui nustatytą laikotarpį tris kartus pažeidė nustatytą tvarką. Nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, tačiau jam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas, pasyvumas savo elgesiu įrodyti, kad pasitaisė ir ateityje gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis neleidžia sutikti, kad nuteistojo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį yra pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.

Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami V. R. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: emocinė gerovė (dėl būdingo autoagresyvaus elgesio frustruojančiose situacijose; mąstymas ir elgesys dėl nepakankamos impulsų kontrolės (negebėjimo valdyti savo agresyvaus elgesio bei veiksmų), kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus V. R. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis neprisiima atsakomybės už teisės pažeidimą, neigia padaręs nusikaltimą; jo savivertė pernelyg aukšta, prastas saviveiksmingumas, savo galios jausmą linkęs palaikyti per manipuliacijas aplinkiniais žmonėmis bei jų bauginimą, sunkumus linkęs išveikti per asocialų elgesį; yra įžeidus, dirglus, impulsyvus; emocinė būsena kintanti, itin paveikiama ir išprovokuojama, priklausanti nuo aplinkos veiksnių; linkęs į agresiją frustruojančiose situacijose; nuteistojo kaltės jausmas dėl įvykdytų nusikaltimų negilus, atsakomybę perkelia išorinėms aplinkybėms; neretai veikia impulso pagautas, negebantis ir nemotyvuotas kilusias problemas spręsti konstruktyviais būdais; linkęs kartoti tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo; būdinga fiksacija į nesėkmes bei siekis įrodyti savo tiesą; nuteistojo autoagresyvus elgesys tiesiogiai siejasi su agresyvaus elgesio strategijų toleravimu, siekiu įbauginti aplinką, priverčiant tenkinti jo norus; nesilaiko bendravimo formalumų, yra provokatyvus; tvirtina, jog jo reakcija ir elgesys yra atsakas į aplinkos stimuliaciją; būdingas agresijos bei psichologinio spaudimo naudojimas kitų atžvilgiu, pastebimi savitvardos sunkumai, lengvai praranda kontrolę; ne iki galo geba atskirti pagrindines problemines sritis, susidūrus su kliūtimis veikiau viską sprendžia destruktyviais būdais; atsisako konstruktyvios krypties, atmeta jam siūlomas problemų sprendimo alternatyvas; gali klaidingai vertinti aplinkinių ketinimus bei veiksmus, dažnai pasireiškia negatyvios nuostatos į darbuotojus, akivaizdžiai rodo nusistatymą bei priešiškumą dirbančių pareigūnų bei medikų atžvilgiu; požiūris į apribojimus ir tvarką neigiamas, nemato jokių bendradarbiavimo su darbuotojais privalumų, gali būti nepakantus jiems; priežiūrą suvokia kaip baudžiamąjį procesą, neduodantį pozityvaus rezultato, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 91 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. atlikto vertinimo padidėjo nuo 72 balų, taip pat nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai balai, kurie gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama V. R. elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę yra nepakankamos bei nenustatyta nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pažymėtina, kad Komisijos 2020 m. birželio 30 d. nutarime Nr. 67-20 netaikyti nuteistajam V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo V. R. skundas dėl Komisijos 2020 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 67-20 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 4 punktu (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. R. skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 67-20 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis