- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-14
- Bylos Nr.
- 1S-1369-327/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Ieškovas
- R. L.
- Civilinis ieškovas
- R. L.
- Civilinis atsakovas
- L. Ž.
- Advokatai
- Vaida Genaitytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui R. M., nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų R. L. ir A. L. atstovei advokatei Vaidai Genaitytei, teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų R. L. ir A. L. atstovės advokatės Vaidos Genaitytės skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties, kuria netenkintas nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų R. L. ir A. L. atstovės advokatės Vaidos Genaitytės prašymas civiliniams ieškiniams užtikrinti priimti nutartį laikinai apriboti civilinės atsakovės L. Ž. nuosavybės teises ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilkaviškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Virmantas Žebertavičius kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 6 d.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato 2015 m. vasario 12 d. ir 2015 m. vasario 18 d. nutarimais nukentėjusieji R. L. ir A. L. pripažinti civiliniais ieškovais, jų civiliniai ieškiniai nagrinėjami kartu su baudžiamąja byla.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi nutarė netenkinti nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų R. L. ir A. L. atstovės advokatės Vaidos Genaitytės prašymo civiliniams ieškiniams užtikrinti priimti nutartį laikinai apriboti civilinės atsakovės L. Ž. nuosavybės teises konstatuodamas, jog civilinių ieškovų atstovė nepateikė teismui jokių įtikinamų argumentų, patikimų duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, jog nesiėmus laikino nuosavybės teisės apribojimo (ieškinio užtikrinimo priemonių) gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas nuosprendžio įvykdymas.
Nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų R. L. ir A. L. atstovės advokatės V. Genaitytės skunde prašoma panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą civilinių ieškinių užtikrinimui taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą visam L. Ž. turtui (kilnojamam ir nekilnojamam turtui, įskaitant pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose), įskaitant turtą įgytą santuokos metu, tačiau registruotą sutuoktinio vardu arba abiejų sutuoktinių vardu, pareikštų civilinių ieškinių ribose, pavedant teismui tokį turtą surasti ir aprašyti.
Skunde nurodoma, kad nutartis priimta neįsigilinus į faktines bylos aplinkybes. Pagal BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju dėl nusikalstama veika padarytos žalos turi teisę ją gauti, o BPK 151 str. 1 d. nustato civilinio ieškinio užtikrinimui laikiną nuosavybės teisių apribojimą. BPK 116 str. įtvirtina, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Todėl teismo nurodyti motyvai, kad civiliniais ieškiniais nepareiškus turtinio reikalavimo negalimas ir laikinas nuosavybės teisių apribojimas, atmestini. Civilinių ieškovų atstovės nuomone, neturtinę žalą šiuo atveju turi atlyginti solidariai nusikalstamą veiką padaręs asmuo bei transporto priemonės savininkas. Be to, procesinės prievartos priemonės taikymas šioje byloje yra teismo žinioje, todėl teismui tenka pareiga tokį turtą surasti ir aprašyti.
Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų atstovė advokatė V. Genaitytė prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais.
Prokuroras prašė skundą patenkinti.
Nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų atstovės advokatės Vaidos Genaitytės skundas atmetamas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK XII skyriuje numatytų kitų procesinių prievartos priemonių, kuri skiriama civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo tvarka numatyta BPK 151 ir 152 straipsniuose. Minėta procesinės prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 str. įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomeninio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės taikymo ar netaikymo, patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesprendžia nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės klausimo ir vertinimo šiuo klausimu neatlieka.
BPK 151 str. 1 d. nustato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas tik įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą. BPK 116 str., reglamentuojantis civilinio ieškinio užtikrinimą, taip pat nustato, kad proceso metu teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti – surasti kaltinamajam arba už jo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, susijusią su procesinės prievartos taikymu, sprendžia, kad taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą ikiteisminio tyrimo metu pripažintos civiline atsakove L. Ž. turtui prašoma tuo pagrindu, kad ji yra automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, savininkė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 str. 2 d. yra nurodyta, jog atsakovu pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis V. Ž. eismo įvykio metu vairavo jo motinai L. Ž. priklausantį automobilį. Tuo pagrindu, kaip automobilio savininkė, L. Ž. ir yra įtraukta į bylą civiline atsakove (t. 1, b. l. 81). Tačiau L. Ž. šioje baudžiamojoje byloje nėra įtariamoji ar kaltinamoji. Nėra duomenų, kad ji pagal įstatymus butų materialiai atsakinga už kaltinamojo V. Ž. veiksmus. Kaltinamasis V. Ž. yra pilnametis, automobilio registravimo dokumente jis nurodytas šios transporto priemonės naudotoju (t. 1, b. l. 128), nėra jokių duomenų, kad transporto priemonė būtų suteikta V. Ž. pagal darbo santykius su L. Ž.. Nei ieškovai, nei jų atstovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovė L. Ž. pagal įstatymus yra materialiai atsakinga už kaltinamojo veiksmus.
Šiomis aplinkybėmis L. Ž. neatitinka BPK 151 str. 1 d. nurodyto asmens, kuriam gali būti taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, apibūdinimo, todėl taikyti jai šią procesinę prievartos priemonę nėra pagrindo.
Nors apylinkės teismas nutartyje motyvavo, kad prašymas dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo nepakankamai pagrįstas, tačiau aukštesnysis teismas pabrėžia, kad šiuo atveju byloje laikiną nuosavybės teisės apribojimą reikalaujama taikyti automobilio savininkei L. Ž., kuriai ši BPK numatyta procesinė prievartos priemonė negali būti taikoma. Šiomis aplinkybėmis žemesnės instancijos teismo nutartis netenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovės prašymo iš esmės yra teisėta ir naikinti ją nėra pagrindo, tačiau nurodytina, kad procesinė prievartos priemonė netaikoma kitu pagrindu.
Kadangi prašymas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą netenkinamas, dėl skundo argumentų apie teismo pareigą, esant bylai jo žinioje, surasti ir aprašyti civilinės atsakovės turtą, aukštesnysis teismas nepasisako.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi netenkinęs nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų R. L. ir A. L. atstovės prašymo taikyti procesinę prievartos priemonę – laikinojo nuosavybės teisių apribojimą, BPK nuostatų nepažeidė, todėl nutartį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų R. L. ir A. L. atstovės advokatės Vaidos Genaitytės skundą atmesti. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.