Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1369-327/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-14
Bylos Nr.
1S-1369-327/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Ieškovas
R. L.
Civilinis ieškovas
R. L.
Civilinis atsakovas
L. Ž.
Advokatai
Vaida Genaitytė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1369-327/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.2.12.; 2.12.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekreto­riau­jant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui R. M., nukentėjusiųjų, ci­vi­linių ieškovų R. L. ir A. L. atstovei advokatei Vaidai Genaitytei, teis­mo posėdyje iš­na­gri­nėjo nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų R. L. ir A. L. atstovės advokatės Vaidos Genaitytės skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teis­mo 2015 m. bir­že­lio 15 d. nutarties, kuria netenkintas nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų R. L. ir A. L. atstovės advokatės Vaidos Genaitytės prašymas civiliniams ieškiniams užtikrinti priimti nutartį laikinai apriboti civilinės atsakovės L. Ž. nuosavybės teises ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Virmantas Že­bertavičius kalti­na­ma­s pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 6 d.

Marijampolės apskrities vyriausiojo po­li­ci­jos komisariato Vilkaviškio policijos komi­sa­ria­to 2015 m. vasario 12 d. ir 2015 m. vasario 18 d. nutarimais nukentėjusieji R. L. ir A. L. pripažinti civiliniais ieškovais, jų civiliniai ieškiniai nagrinėjami kartu su bau­džiamąja byla.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi nutarė netenkinti nu­ken­tėjusiųjų, civilinių ieškovų R. L. ir A. L. atstovės advokatės Vaidos Ge­nai­ty­tės prašymo civiliniams ieškiniams užtikrinti priimti nutartį laikinai apriboti civilinės atsakovės L. Ž. nuosavybės teises konstatuodamas, jog civilinių ieškovų atstovė nepateikė teis­mui jokių įtikinamų argumentų, patikimų duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, jog nesi­ė­mus laikino nuosavybės teisės apribojimo (ieškinio užtikrinimo priemonių) gali pasunkėti ar pasi­da­ry­ti nebeįmanomas nuosprendžio įvykdymas.

Nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų R. L. ir A. L. atstovės advokatės V. Ge­naitytės skunde pra­šoma panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nu­­tar­­tį ir priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą civilinių ieškinių užtikrinimui taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą visam L. Ž. turtui (kilnojamam ir nekilnojamam turtui, įskaitant pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose), įskaitant turtą įgytą santuokos metu, tačiau re­gis­truotą sutuoktinio vardu arba abiejų sutuoktinių vardu, pareikštų civilinių ieškinių ribo­se, pa­ve­dant teismui tokį turtą surasti ir aprašyti.

Skunde nurodoma, kad nutartis priimta neįsigilinus į faktines bylos aplinkybes. Pagal BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju dėl nusikalstama veika padarytos žalos turi teisę ją gauti, o BPK 151 str. 1 d. nustato civilinio ieškinio užtikrinimui laikiną nuosavybės tei­sių apribojimą. BPK 116 str. įtvirtina, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariajam ar kaltina­ma­jam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį tur­tą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Todėl teismo nurodyti motyvai, kad civiliniais ieš­ki­niais nepareiškus turtinio reikalavimo negalimas ir laikinas nuosavybės teisių apribojimas, atmes­ti­ni. Civilinių ieškovų atstovės nuomone, neturtinę žalą šiuo atveju turi atlyginti solidariai nusi­kals­ta­mą veiką padaręs asmuo bei transporto priemonės savininkas. Be to, procesinės prievartos prie­mo­nės taikymas šioje byloje yra teismo žinioje, todėl teismui tenka pareiga tokį turtą surasti ir aprašyti.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų atstovė advokatė V. Genaitytė pra­šė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Prokuroras prašė skundą patenkinti.

Nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų atstovės advokatės Vaidos Genaitytės skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK XII skyriuje numatytų kitų pro­cesinių prievartos priemonių, kuri skiriama civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo tvarka nu­matyta BPK 151 ir 152 straipsniuose. Minėta procesinės prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto kon­fis­kavimas.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respu­b­li­kos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 str. įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomeninio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvir­tin­tas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prie­vartos priemonės taikymo ar netaikymo, patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau ne­spren­džia nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės klausimo ir vertinimo šiuo klau­si­mu neatlieka.

BPK 151 str. 1 d. nustato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba iš­plės­tiniam turto konfiskavimui užtikrinti laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas tik įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ str. nurodytus po­žymius atitinkantį konfiskuotiną turtą. BPK 116 str., reglamentuojantis civilinio ieškinio užtik­ri­ni­mą, taip pat nustato, kad proceso metu teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui už­tikrinti – surasti kaltinamajam arba už jo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims pri­klau­san­tį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, susijusią su procesinės prievartos taikymu, sprendžia, kad taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą ikiteisminio tyrimo metu pripažintos ci­viline atsakove L. Ž. turtui prašoma tuo pagrindu, kad ji yra automobilio, kuriuo pa­da­ryta nusikalstama veika, savininkė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 str. 2 d. yra nu­ro­dy­ta, jog at­sa­ko­vu pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuo­savybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios su­tarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis V. Ž. eismo įvykio metu vairavo jo motinai L. Ž. priklausantį automobilį. Tuo pagrin­du, kaip automobilio savininkė, L. Ž. ir yra įtraukta į bylą civiline atsakove (t. 1, b. l. 81). Tačiau L. Ž. šioje baudžiamojoje byloje nėra įtariamoji ar kaltinamoji. Nėra duo­me­nų, kad ji pagal įstatymus butų materialiai atsakinga už kaltinamojo V. Ž. veiks­mus. Kaltinamasis V. Ž. yra pilnametis, automobilio registravimo dokumente jis nu­ro­dy­tas šios transporto priemonės naudotoju (t. 1, b. l. 128), nėra jokių duomenų, kad transporto prie­monė būtų suteikta V. Ž. pagal darbo santykius su L. Ž.. Nei ieškovai, nei jų ats­to­vė nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovė L. Ž. pagal įstatymus yra ma­te­rialiai atsakinga už kaltinamojo veiksmus.

Šiomis aplinkybėmis L. Ž. neatitinka BPK 151 str. 1 d. nurodyto asmens, kuriam gali būti taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, apibūdinimo, todėl taikyti jai šią pro­ce­si­nę prievartos priemonę nėra pagrindo.

Nors apylinkės teismas nutartyje motyvavo, kad prašymas dėl šios procesinės prievartos prie­monės taikymo nepakankamai pagrįstas, tačiau aukštesnysis teismas pabrėžia, kad šiuo atveju by­loje laikiną nuosavybės teisės apribojimą reikalaujama taikyti automobilio savininkei L. Ž., kuriai ši BPK numatyta procesinė prievartos priemonė negali būti taikoma. Šiomis ap­lin­ky­bėmis žemesnės ins­tan­ci­jos teismo nutartis netenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovės prašymo iš esmės yra teisėta ir naikinti ją nėra pagrindo, tačiau nurodytina, kad procesinė prie­vartos priemonė netaikoma kitu pagrindu.

Kadangi prašymas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą netenkinamas, dėl skundo ar­gumentų apie teismo pareigą, esant bylai jo žinioje, surasti ir aprašyti civilinės atsakovės turtą, aukštesnysis teismas nepasisako.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teis­mas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi netenkinęs nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų R. L. ir A. L. atstovės prašymo taikyti procesinę prievartos priemonę – laikinojo nuosavybės tei­sių apribojimą, BPK nuostatų nepažeidė, todėl nutartį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 151 str. 1 d. ir 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų R. L. ir A. L. atstovės ad­vo­katės Vaidos Genaitytės skundą atmesti. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas