Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji prekybos agentūra“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mažoji prekybos agentūra“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui UAB „Baltisches Haus“ iš atsakovo UAB „Mažoji prekybos agentūra“ 12 916,20 Lt skolos, 975,92 Lt delspinigių.

Pripažinus, kad atsakovas nuomos sutartį teisėtai nutraukė nuo 2008-01-15, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2008-01-16 iki 2008-03-17. Teismas taip pat pripažino, kad atsakovas pagrįstai nutraukė nuomos sutartį prieš terminą pagal sutarties 11.3.3. punktą. Teismas pripažino, kad atsakovas turėjo teisę vienašališkai nuspręsti sumažinti baudą atleisdamas ieškovą nuo dalies baudos sumokėjimo (CK 6.129 str. 1 d.), tačiau teismas sprendė, jog atsakovo atliktas baudos ir nuomos mokesčio įskaitymas yra negaliojantis, nes atsakovas sutartyje nustatyta forma reikalavimo ieškovui mokėti 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą raštu nepateikė, apie jau įvykdytą baudos ir atsakovo prievolės ieškovui įskaitymo faktą atsakovas pranešė ieškovui tik 2008-01-24 raštu.

Teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kaip neįrodytą, kadangi atsakovas atsisakė įrodinėti aplinkybę, kokio pelno jis negavo sumažėjus pajamoms, ir neįvykdė įrodinėjimo pareigos. Teismas sprendė, jog atsakovo pajamų iš pardavimų, vykdomų ieškovo išnuomotose patalpose, sumažėjimas yra įrodymas, kad ieškovas iš esmės pažeidė nuomos sutartį ir šie pažeidimai atsakovui sukėlė realias neigiamas pasekmes.

Kadangi sprendimu teismas ieškovui 12 916,20 Lt skolos priteisė nepagrįstai, todėl nepagrįstai buvo priteista ir 975,92 Lt delspinigių.

Teismas neteisingai apskaičiavo ir paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas, nes šioje byloje esminis ginčo dalykas buvo neturtinio reikalavimo klausimai, t.y. Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas ar neteisėtumas, kadangi jau išimtinai tik nuo jų priklausė ir turtinio reikalavimo klausimų išsprendimas. Todėl daugiau sąnaudų buvo patirta sprendžiant neturtinio reikalavimo klausimus. Įvertinus tai, jog ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 28 proc., o atsakovo atmestų reikalavimų dalis – 72 proc., ieškovui turėjo būti priteista 2 334,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 3 908,16 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus paskaičiuotą atsakovo priešieškinio patenkintų/atmestų reikalavimų dalį (Ieškovui - 100 proc., Atsakovui - 0 proc.), ieškovui turėjo būti priteista 3 304 Lt bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovui - 0 Lt. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovavimu teisme, turėjo būti paskirstytos taip: ieškovui turėjo būti priteista 528,64 Lt (826 Lt x 64 proc.) suma, o atsakovui - 0 Lt, kadangi tokių išlaidų Atsakovas neturėjo. Visumoje šalių bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos taip: ieškovui 6 167,54 Lt [2 334,90 Lt susijusias su ieškiniu + 3 304 Lt susijusias su priešieškiniu + 528,64 Lt susijusias su atstovavimu teisme]; atsakovui – 3 908,16 Lt [3 908,16 Lt susijusias su ieškiniu + 0 Lt susijusias su priešieškiniu + 0 Lt susijusias su atstovavimu teisme].

Teismo išvados, jog pirkėjams uždarytas pagrindinis įėjimas į pastatą, pastatas aptvertas ir uždengti fasadai ir tai potencialiems pirkėjams galėjo sudaryti įspūdį kad prekybos centras neveikia, pagrįstos prielaidomis ir spėlionėmis, o ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi, pagal byloje esantį patalpų planą matyti, jog be uždaryto įėjimo buvo likę dar du lygiaverčiai įėjimai, atsakovas to nepaneigė, be to, tik nedidelė dalis pastato buvo aptverta, rekonstruojama pastato fasado dalis apskritai nebuvo uždengta.

Teismas neturėdamas jokio pagrindo konstatavo, jog ieškovas nevykdė įsipareigojimo užtikrinti tinkamą patalpų šildymą ir tai vertinama kaip kliudymas naudotis išsinuomotu daiktu, kadangi tokia aplinkybė nėra nurodyta kaip nuomos sutarties nutraukimo pagrindas atsakovo raštuose, adresuotuose ieškovui.

Nurodo, jog ventiliacinė sistema buvo sugedusi dėl prekybos centre įvykusios šildymo sistemos avarijos, kuri visiškai nesusijusi su vykdytais įėjimo į pastatą, rekonstrukcijos darbais.

Teismas, konstatuodamas, jog atsakovo pajamų, gaunamų iš pardavimų, vykdomų ieškovo išnuomotose patalpose, sumažėjimas yra įrodymas, kad ieškovas iš esmės pažeidė nuomos sutartį ir šie pažeidimai atsakovui sukėlė realias neigiamas pasekmes, šiai aplinkybei pagrįsti nenurodė nei vieno įrodymo, nemotyvavo, todėl tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimo dalį dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

Teismo sprendime nurodyti motyvai dėl ieškovo kaltės pažeidus CK 6.163 str. 4 d., 6.200 str. 2 d., yra visiškai nesusiję su bylos faktinėmis aplinkybėmis ir šios teisės normos negali būti taikomos nagrinėjamai bylai. Ieškovas dėjo maksimalias pastangas, kad patalpų nuomininkams nebūtų jokių kliūčių vykdyti veiklą, o klientams (pirkėjams) nebūtų jokių kliūčių pateikti į patalpas.

Ieškovas neturėjo pareigos informuoti atsakovą apie planuojamus atlikti rekonstrukcijos darbus, nes 2007 m. rugsėjo - gruodžio mėnesiais buvo atliekami įėjimo į pastatą rekonstrukcijos darbai, o ne atsakovo nuomojamų patalpų ar pastato inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbai, kaip tai numatyta sutarties 5.1.2. p.p.

Teismo sprendime padarytos išvados prieštaringos. Teismas neišsprendė visų ieškovo reikalavimų, kadangi nors teismas ir nurodo, kad faktiškai tarp šalių nuoma nutrūko nuo 2008 m. sausio 25 d. ir tuo atitinkamai pripažįstama aplinkybė, jog iki šio laikotarpio nuomos mokestis ir kiti mokėjimai atsakovo privalo būti sumokėti, tačiau sprendimu ieškovo reikalautų sumų už šį laikotarpį iki 2008 m. sausio 25 d. (1943,24 Lt) nepriteisė.

Kadangi atsakovas neteisėtai nutraukė nuomos sutartį nuo 2008-01-15, teismas turėjo priteisti įsiskolinimą iki 2008-03-17 ir delspinigius, atsakovui papildomai priteistina 17 548,23 Lt (17 143,81 Lt skolos + 404,42 Lt delspinigių), dalis dėl 1 962,34 Lt atmestina.

Teismas taip pat nepagrįstai neišsprendė ieškovo pareikšto reikalavimų dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Nustatyta, kad šalys 2005-06-01 sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. MPA 05/05 bei priedą, pagal kurių sąlygas ieškovas „Iki“ prekybos centro pastate Šeškinės g. 32, Vilnius, išnuomojo atsakovui 94 kv.m. bendro ploto patalpas 5 metų laikotarpiui nuo 2005-11-09 iki 2010-11-09 mokant 6 000 Lt nuomos mokestį ir PVM bei dalį bendrųjų išlaidų sumos proporcingos nuomojamam plotui (t 1, b.l. 59-67). Be to, atsakovas įsipareigojo apmokėti už patalpose sunaudotą elektros energiją, šilumos energiją, vandenį, nuotekų šalinimą ir kitas paslaugas. 2007-09-17 atsakovas raštu pranešė, kad jis nori nuo 2008-03-17 nutraukti nuomos sutartį vadovaudamasis Priedo prie sutarties 8.2 p. bei prašė ieškovo apsvarstyti galimybę sutartį šalių susitarimu nutraukti anksčiau termino (t 1, b.l. 23). 2007-12-07 raštu atsakovas pranešė ieškovui, kad, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.498 str. 3 p. bei sutarties 11.3. punktu, nutrauks sutartį, jeigu ieškovas nepašalins kliūčių, trukdančių naudotis patalpomis, bei nurodė, kad sustabdo nuomos ir kitų mokesčių mokėjimą (t 1, b.l. 24). Atsakovas 2007-12-19 pateikė ieškovui raštą dėl nuomos sutarties nutraukimo, kuriuo informavo ieškovą, kad nuo 2008-01-15 nutraukia sutartį ir 2008-01-15 ieškovui bus grąžintos patalpos (t 1, b.l. 14). 2008-01-24 raštu atsakovas pareikalavo, kad nuomotojas sumokėtų atsakovui 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą, kurią, atsižvelgdamas į tai, kad sutartis būtų pasibaigusi 2008-03-17, sumažino iki 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio ir ją įskaitė kaip apmokėjimą už nesumokėtą nuomos mokestį bei komunalines paslaugas už 2007 m. lapkričio bei gruodžio mėnesius (t 1, b.l. 27). 2008-01-25 aktu, kurį pasirašė tik atsakovas, ieškovui grąžino išnuomotas patalpas (t 1, b.l. 29). Ieškovas prašė sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir priteisti iš atsakovo ieškovo patirtus nuostolius, kuriuos sudaro neapmokėtas nuomos mokestis nuo 2007-11-01 iki 2008-03-17, taip pat dalis sąskaitų už atsakovui suteiktas komunalines paslaugas, kas sudaro 32 022,35 Lt. skolos ir 1380,34 Lt delspinigių.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Kolegija sutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad dėl 2007 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesių laikotarpiu vykusio ieškovo pastato rekonstrukcijos ir dėl to, jog ieškovas iš anksto neįspėjo atsakovo apie būsimą pasato rekonstrukciją, buvo pažeistos nuomos sutarties sąlygos (sutarties 6.1.3 ir 5.1.2 punktai) dėl ko atsakovas įgijo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį iki sutarties termino pabaigos prieš tai raštu įspėjęs ieškovą trukdymo naudotis nuomojamomis patalpomis pažeidimo pašalinimo.

Pagal Civilinio kodekso 6.156 straipsnio pirmąją dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija 2004 m. birželio 29 d. nutartyje suformuluotoje taisyklėje dėl esminio sutarties pažeidimo ir dėl teisės vienašališkai nutraukti terminuotos nuomos sutartį (civilinė byla Nr. 3K-P-346/2004; bylų kategorijos: 37.8; 45.7; J. Z. vs. UAB ,,Baldaras“ ir kt.) nurodė, kad sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu tokia teisė numatyta sutartyje, nebent įstatymas įsakmiai nurodytų specialią išimtį, jog tam tikros sutartys gali būti vienašališkai nutraukiamos tik teismine tvarka. Pagal Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais net tada, kai sutartis nėra pažeidžiama iš esmės, o Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, reglamentuojančios nuomos sutarties pabaigą, nenumato negyvenamųjų patalpų nuomotojui absoliutaus draudimo neteismine tvarka nutraukti nuomos sutartį prieš terminą vienašališkai.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas spręsdamas apie nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą, pažeidė Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio, 265 straipsnio ir Civilinio kodekso 6.217 straipsnio bei 6.498 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog buvo vykdoma ieškovui priklausančio pastato, kuriame buvo atsakovo nuomojamos patalpos, rekonstrukcija. Tai pripažino abi šalys nurodydamos šias aplinkybes ne tik savo procesiniuose dokumentuose, bet atstovai nurodė jas savo paaiškinimuose teisme, šias aplinkybes įrodo ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: antstolio Gražvydo Mickaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t 1, b.l. 83-92), pastato rekonstrukcijos projekto brėžinys (t 1, b.l. 168) apie tokius darbus buvo skelbiama internete (t 1, b.l. 69-78). Iš šių įrodymų teismas taip pat turėjo pagrindą nurodyti, kad dėl rekonstrukcijos buvo uždarytas ne bet kuris iš į pastato vidų buvusių praėjimų, o būtent pagrindinis (centrinis) iš priekinio pastato fasado pusės, taip pat buvo aptvertas, apie jį sustatyti statybiniai pastoliai, uždengti pastato fasadai, sumažinta vietų automobilių stovėjimo aukštelėje.

Atsakovas nurodė, kad ieškovas nebuvo įspėtas apie numatomus pastato rekonstrukcijos darbus, o ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, jog jis atsakovą buvo įspėjęs, todėl teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad tokiu būdu ieškovas pažeidė nuomos sutarties 5.1.2 p. reikalavimus.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neturėjo pagrindo nustatyti, jog ieškovo vykdomi pastato rekonstrukcijos darbai kokiu nors būdu trukdė atsakovui naudotis išsinuomotomis patalpomis, atmestinas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo pastate atliekami rekonstrukcijos darbai trukdė atsakovui naudotis išsinuomotomis patalpomis. Ieškovo naudojimosi patalpomis esmė yra pačiuose šių patalpų nuomos tiksluose. Patalpos buvo išnuomotos prekybai plataus vartojimo „Tchibo“ prekinio ženklo prekėmis (rūbais, avalyne, patalyne ir kitomis namų apyvokos prekėmis), t.y. ne tik atsakovas naudojosi išsinuomotomis patalpomis juose išdėstydamas prekes, tačiau pagrindinis atsakovo tikslas - vykdyti prekybą, o tai be jokios abejonės susiję su pirkėjų pritraukimu į atsakovo parduotuvę. Kolegija sutinka, kad uždarius pastate pagrindinį įėjimą nuo tos pusės, kur suvažiuoja pirkėjai į automobilių stovėjimo aikšteles, sumažinus jų skaičių, aptvėrus pastatą statybiniais pastoliais ir pristačius prie pastato statybinių mechanizmų ir mašinų, toks pastato vaizdas pirkėjams tapo nepatrauklus, nepritraukiantis pirkėjo, taip pat ir į atsakovo parduotuvę. Kolegija sprendžia, kad teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad nuomotojas pažeidė nuomos sutarties 11.3.3 punktą. Tokią išvadą kolegija daro ir dėl to, jog ieškovas pagal sutarties 6.1.3 punktą prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti, kad pastato bendro naudojimo patalpose būtų teikiamos paslaugos ir atliekami darbai, o atsakovas įsipareigojo už šias teikiamas paslaugas sumokėti ieškovui dalį bendrų išlaidų. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas patalpų planas, kuris pirmos instancijos teismo teisingai įvertintas kaip sutarties dalis. Tokiu būdu dėl pastato rekonstrukcijos darbų suvaržius atsakovo teisę naudotis dalimi paslaugų tenkančių rekonstruojamai daliai bendrų patalpų (vieno iš įėjimo uždarymas į patalpą, inžinerinių sistemų remonto darbai ir kt.), atsakovo teisė naudotis išsinuomotomis patalpomis buvo pažeista. Todėl atsakovas galėjo nutraukti ne tik Civilinio kodekso 6.498 straipsnio 3 punkto pagrindu, tačiau ir sutartyje nutartyje numatytu 11.3.3 p. (Civilinio kodekso 6.498 straipsnio 5 punktas), nes šalys sudarydamos sutartį tokią sau teisę numatė.

Taip pat kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė jo nesumokėtus nuomos ir kt. mokesčius sutartus pagal sutartį, pagal ieškovo pateiktas tris 2007 m. lapkričio-gruodžio PVM sąskaitas-faktūras BH00031459, BH00032082, BH00032455 (t 1, b.l. 38-40) 12 916,20 Lt skolos bei 975,92 Lt delspinigių, apskaičiuotus remiantis nuomos sutarties 10.1. punktu. Už 2008 m. sausio mėnesio nuomą ir kitas paslaugas atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 2 191,43 Lt (t 1, b.l. 108) ir 6 145,62 Lt (t 1, b.l. 109). Atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovas už 2008 m. sausio mėn. sumokėjo ne visą patalpų nuomos mokestį, nes atsakovas pateikė įrodymus ( t 1, b.l. 109) , kad jis sumokėjo nuomos mokestį apskaičiavęs laikotarpį, kurį realiai naudojosi patalpomis, t.y. iki 2008-01-25 – iki patalpos buvo perduotos ieškovui nutraukus nuomos sutartį. Mokesčių už komunalines paslaugas už 2007 m. gruodį ir 2008 m. sausio mėn. dalį teismas pagrįstai nepriteisė, nes ieškovas neįrodė, jog jis buvo pateikęs atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą, kuri buvo būtina tarp šalių kaip juridinių asmenų atsiskaitymuose. Tačiau dėl tokio nepriteisimo ieškovas neprarado teisės tokius mokesčius gauti iš atsakovo tinkamai jam pateikus PVM sąskaitas-faktūras. Dėl nuomos mokesčio ir kitų mokesčių mokėjimo už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 25 d. kolegija laiko ieškovo reikalavimus nepagrįstais, nes teismas pripažino, kad nuomos sutartis nutraukta teisėtai, todėl tarp šalių nuomos santykių neliko ir neliko pareigos pagal nuomos sutartį sutartų mokesčių mokėjimui.

Ieškovo skundo argumentas, kad teismas neišsprendė vieno iš jo pareikšto reikalavimo dėl įstatyminių palūkanų priteisimo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 d.) yra teisingas, tačiau dėl to naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra pagrindo. Civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas leidžia teismui dalyvaujančių šalių prašymu ar savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas, priimti papildomą sprendimą ir išspręsti tokį reikalavimą. Ieškovo prašomų palūkanų priteisimas yra numatytas įstatyme, jis procesiniuose dokumentuose prašė jas priteisti, taip pat jo atstovas prašė jas priteisti teisme, todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad toks reikalavimas atitiktų Civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 d. 1 p., atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl šio prašymo išsprendimo nepasisakė. Tiek teismas savo iniciatyva, tiek šalių prašymu gali priimti dėl šio reikalavimo papildomą sprendimą. Nors iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo pasibaigė 20 dienų numatytas terminas (Civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 2 d.), tačiau tai yra procesinis terminas ir jo atnaujinimas gali būti sprendžiamas Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio tvarka.

Dėl aukščiau išdėstyto, kolegija laiko, kad atsakovo apeliacinis skundas, kuriuo jis nesutinka su ieškovui priteista skola ir delspinigiais, atmestinas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis į jo skolą ieškovui įskaitė pagal sutarties 10.8 ir 10.10 p. numatytą dviejų mėnesių dydžio numatytą baudą, sudarančią 12 916,20 Lt, tokiu būdu vienašališkai atleisdamas ieškovą nuo didesnės dalies 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudos sumokėjimo, nes tokio priešpriešinio reikalavimo nebuvo teismui pateikta, tokius įskaitymus šalys galėjo atlikti taip pat ir gera valia, tačiau šių įskaitymų šalys nesutarė, atsakovo teisę į baudą ieškovas ginčijo teisme. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog jis siekė įskaityti baudą į jam reikalingus sumokėti nuomos ir kitus mokesčius (t 1, b.l. 27), tačiau šio užskaitymo teismas teisingai nelaikė tarp šalių prievole pasibaigusia sutinkamai su Civilinio kodekso 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Nors skundas iš esmės atmestas, tačiau kolegija iš dalies sutikdama su atsakovo apeliacinio skundo argumentais sprendžia, kad iš atsakovo priteisto bylinėjimosi išlaidos neatitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei neatitinka kitų kriterijų, numatytų Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje bei Civilinio kodekso 93 straipsnio 1-3 dalių nuostatoms. Kadangi byloje buvo nagrinėjamas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, todėl visiškai atmetus priešieškinį atsakovo išlaidos, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis kitos šalies neatlygintinos, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi būti atlygintos tik iš dalies, atsižvelgiant, kad ieškovo ieškinys irgi patenkintas tik dalyje. Taip pat ieškovui priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis patenkintų reikalavimų dalyje (13 892,12 Lt x 3%) 416,77 Lt , o kartu su išlaidomis apmokėti pagalbai viso iš atsakovo ieškovui priteistina 3420 Lt tikslinant teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje. Kolegijos nustatytas išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje ir 93 str. 1-3 dalių kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas: priteistas ieškovui UAB „Baltisches Haus“ iš atsakovo UAB „Mažoji prekyba“ 5208 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 3420 Lt.