Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-77-537/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-30
Bylos Nr.
1-77-537/2012
Teisminio proceso Nr.
1-36-2-00111-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys (pirm.)
Civilinis ieškovas
E. N.
Kaltinamasis
R. B.
Baudž. byla Nr. 1-77-537/2012
Proceso Nr.1-36-2-00111-2011-8

Sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7 1.1.8.3; 1.1.8.7.9;1.2.26.2.1; 2.1.15.3.3.2

NUOSP RENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Marijampolė

2012 04 30

Marijampolės rajono apylinkės teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio teisėjo Raimundo Krušinio, sekretoriaujant M.Deltuvienei, dalyvaujant prokurorui J.Šilingaitei-Pečkienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. N., kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjai R.Januškaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-01-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str.6d.180 str. 1 d., 24 str.6d. 214 str. (2 epizodai), 182 str. 1 d., 214 str., 138 str. 1 d., 63 str.1d.4d.6d., 65 str. – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto už 550 litus konfiskavimu. Pritaikius LR BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; 2) 2008-02-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 284 str. 1 d., 140 str. 1d. – 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2005-01-31 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme, ir galutinė bausmė - 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 550 litų turto konfiskavimu. 2008-04-21 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2008-02-04 nuosprendis ir minėtu nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę LR BK 64 str. 1d.,3d. tvarka subendrinus su 2005-01-31 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, skirti galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę su 550 litų turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1, 2, 3 d., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir, be sutikimo institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paras. Kitoje dalyje nuosprendis nepakeistas. 2011 05 19 Marijampolės r/a teismo nutartimi, vadovaujantis BK 75str., BPK 362str., galutinai atleistas nuo bausmės, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 284str.1d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2011-03-26, apie 22val.30val., viešoje vietoje, t.y., daugiabučio namo, esančio Kalvarijoje, Vytauto g. 6, laiptinėje, būdamas neblaivus, iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiesiems, ten susirinkusiems bei aplinkai, sutrikdė visuomenes rimtį ir tvarką, tai yra, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą E. N. į veidą, laikydamas už plaukų du kartus trenkė jos galvą į laiptinės sieną, keliu sudavė E. N. į krūtinę, padarydamas jai galvos, nosies, veido sumušimus, 21 ir 11 dantų sumušimus, kraujosruvas ir nubrozdinimus viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą dešinėje krūtyje, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino bei parodė, kad minėtą vakarą pas jį svečiavosi E. Š., brolis ir sesuo Š., R. K., kai apie 22.30 val. į namus atvyko policijos pareigūnai pagal pranešimą, jog jo namuose vyksta muštynės. Pareigūnai įsitikino, jog jokių muštynių nėra ir pasišalino. Įtarė, jog policiją galėjo iškviesti nukentėjusioji, kuri ne kartą nepagrįstai yra kvietusi policiją dėl įvairių nesusupratimų, kaltinusi kontrabandinių cigarečių ir alkoholio laikymu, nors tai nei karto nepasitvirtino. Po kiek laiko žmona išėjo į laiptinę parūkyti su kaimyne ir jis išgirdo žmonos riksmą, kad E. N. jai įspyrė. Išėjęs į laiptinę pamatė, jog E. N. lipa link antro aukšto. Jis priėjo prie nukentėjusios pasiaiškinti, tačiau E. N. pradėjo šaukti ant jo bei žmonos įvairiais necenzūriniais žodžiais bei krito ant laiptų veidų, dėl ko pradėjo jai bėgti kraujas. Atsikėlusi pradėjo mojuoti rankomis, spyrė jam į krūtinę, rankomis apdraskė veidą. Gindamasis nuo užpuolimo, atstūmė nuo savęs nukentėjusiąją, tačiau jokių smūgių nesudavė į veidą, galvos į sieną netrankė. Tai patvirtins įvykį matę jo žmona, kaimynė K., T. Š.. Dėl šio įvykio buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba, tačiau E. N. atsisakė medikų pagalbos bei policijai pareiškimo nerašė. Mano, jog jį kaltina todėl, nes seniai nesutaria su nukentėjusiąja, kuri ne kartą yra nepagrįstai jam kvietusi policiją. Su žmona dėl nukentėjusios pavartoto smurto kreipėsi į policiją. Nei vieno smūgio E. N. nesudavė, jos galvos į sieną netrankė. Konflikto metu buvo blaivus, o E. N. buvo stipriai išgėrusi, nuo jos jautėsi alkoholio kvapas.

Nukentėjusioji E. N. parodė, kad R. B. seniai pažįsta ir žino, kad jis savo namuose pardavinėja kontrabandines cigaretes ir degtinę. Jau maždaug metai laiko tarp jos ir R. B. vyksta konfliktai, nes jis įtaria, jog būtent ji policijos pareigūnams praneša apie jo vykdomą neteisėtą prekybą kontrabandinėmis prekėmis. R. B. jai vis priekaištauja, kad neduoda jam ramiai prekiauti ir ramiai gyventi, skundžia jį ir vis užkabinėja ją, rėkia, vadina necenzūriniais žodžiais, grasina, kad padegs namus, kad užmuš, sumuš. Įvykio vakarą ėjo į B. namo laiptinę iš pažįstamos Da. ( B. kaimynės, gyvenančios aukščiau) parsivesti namo savo dukters. Per savo virtuvės langą R. B. matė ją ateinančią į namo laiptinę, nes su kompanija buvo virtuvėje. Įėjus į laiptinę ir užlipus į antrą aukštą, R. B. išbėgo į laiptinę ir keikdamas ją visokiais necenzūriniais žodžiais pribėgo iki jos. Iš karto kumščiu sudavė smūgį į nosį. , nuo ko ji parpuolė aukštielninka bei iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jai atsisėdus ant laiptų, R. B. griebė už plaukų, pradėjo tąsyti. Laikydamas už plaukų, galvą du kartus trenkė į sieną. Taip pat, keliu sudavė stiprų smūgį į krūtinę. Nuo smūgių ji apsvaigo, aptemo sąmonė, sunkiai orientavosi aplinkoje. Pamena, kad R. B. dar buvo ją apsikabinęs ir jos galvą toliau sudavė į betoninį turėklų pamatą. Tuo metu laiptinėje buvo tik jie dviese. Nebuvo nei B. žmonos nei nurodytų kaltinamojo asmenų. R. B. laikė jai už sprando ketindamas toliau mušti, bet išgirdę triukšmą, jos pagalbos šauksmą, į laiptinę išėjo kaimynė D., gyvenanti trečiame aukšte. R. B. žmona į laiptinę išėjo jau to, kai B. ją sumušė bei išjungė laiptinėje šviesą. Įvykio metu buvo blaivi, o R. B. buvo stipriai išgėręs. Prieš tai jokio konflikto su B. žmona laiptinėje nebuvo ir B. bei jo žmona meluoja, siekdami taip apsiginti. R. B. veido neapdraskė, jam jokių smūgių nesudavė. Pasibaigus konfliktui, buvo duris atidariusi ir L. K., kuri tik pažiūrėjo kas vyksta laiptinėje ir vėl uždarė duris. Po sumušimo labai skaudėjo galvą, pykino, todėl kitos dienos ryte kreipėsi į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių, gydėsi pas gydytojus. Prašo iš kaltinamojo priteisti 430 lt. turtinės žalos bei 6000 lt. neturtinės žalos.

Liudytojas V. N. parodė, kad kažkur prieš metus laiko jų šeima susipyko su R. B. šeima. Įvykio metu buvo išvykęs darbo reikalais. Ryte paskambino žmona ir pasakojo, jog ją vakare laiptinėje sumušė R. B., t.y., trenkė į veidą, galvą daužė į laiptinės betoninius turėklus. Galvos skausmą žmona jautė ilgai, apie mėnesį laiko gydėsi ambulatoriškai, lankėsi pas gydytojus. Žino, kad R. B. yra karšto būdo, greitai susinervina, būdamas neblaivus tampa neprognozuojamo elgesio. Neabejoja, kad jis sumušė jo žmoną Eglę (b.l. 28-29).

Liudytoja A. D. parodė, kad gyvena toje pačioje laiptinėje, kaip ir kaltinamasis, tik trečiame aukšte. Įvykio vakarą, būdamas namie, laiptinėje išgirdo riksmus, trenksmus, triukšmą. Atpažino E. N. pagalbos šauksmą, riksmą „padėkit“, „gelbėkit“. Išbėgusi į laiptinę, pamatė ties antru aukštu ant laiptų sėdinčią nukentėjusiąją. B. sėdėjo šalia ir buvo apkabinęs per pečius ir kaklą E. N.. Matė, kad nukentėjusios veidas buvo kruvinas. Matė, kaip B. nukentėjusios galvą du kartus stūmė ir trenkė į laiptų betoninį turėklą. B. rėkė ant nukentėjusios, taip pat ir ant jos, kaltino, jog jos kviečia policiją. Nukentėjusioji sakė, kad B. jai sudavė. Nurodė, jog tik tuo metu iš savo namų į laiptinę išėjo R. B. žmona. Iki tol nieko daugiau laiptinėje nebuvo. Pamena, jog abu B. priekaištavo nukentėjusiajai dėl prieš tai iškviestos policijos, bet jokio kalbos apie kažkokį tai prieš tai buvusį konfliktą tarp nukentėjusios bei B. žmonos nebuvo.

Liudytojas V. D. patvirtino, jog, būdamas savo namuose, girdėjo laiptinėje triukšmą, žmonių balsus. Nukentėjusios dukra, atpažinusi motinos balsą, pradėjo verkti, todėl jo žmona išėjo į laiptinę. Jis išėjo į laiptinė dar vėliau. Matė, jog ties antru aukštu, ant laiptų sėdi E. N., o šalia jos buvo R. B. bei jo žmona. Gerai aplinkybių nepamena, tačiau patvirtino, jog jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi ( b.l. 38-39 ). Tyrimo metu nurodė, jog ant laiptų tarp 2 ir 3 aukšto, netoli 2 aukšto aikštelės, matė sėdinčią E. N. ir A. D.. Priešais jas stovėjo R. B., kuris buvo labai piktas, agresyviai nusiteikęs, rėkė, necenzūriniais žodžiais, keikė E. N. ir jo žmoną. Tuo metu nematė, kad E. N. sumušta, nes ji buvo nuleidusi galvą. Jam išėjus į laiptinę, trečio aukšto laiptinės aikštelėje stovėjo ir J. A. A. suo žmona. J.A. A. buvo prie turėklų ir žiūrėjo žemyn. Jam grįžus namo, po kuriuo laiko konfliktas laiptinėje nurimo. Nurimus konfliktui, jis dar kartą išėjo į laiptinę, nes norėjo pašaukti savo žmoną. Laiptinėje jau buvo ramu, buvo atvykę policijos pareigūnai. Tada pamatė, kad E. N. veidas stipriai kruvinas, kad ji sumušta. Jis pašaukė savo žmoną ir grįžo į savo butą. Po kurio laiko namo parėjo žmona Aldona ir E. N., kuri buvo sumušta, kruvinu veidu. Ji apsiprausė, nurimo ir neužilgo su dukterimi išėjo namo. Įvykio metu A. D. ir E. N. girtos tikrai nebuvo. Ar R. B. buvo girtas, taip pat pasakyti negali, nes to nepastebėjo. Tik matė, kad jis buvo piktas, agresyviai nusiteikęs.

Liudytojas B. K. patvirtino, kad gyvena kaip ir kaltinamasis toje pačioje laiptinėje, tik antrame aukšte. Įvykio vakarą laiptinėje išgirdo triukšmą ir suprato, kad ten vyksta konfliktas. Triukšmas laiptinėje buvo garsus. Kas ir su kuo konfliktavo, nematė, į laiptinę išėjęs nebuvo. Pasižiūrėjęs pro duryse esančią akute, pamatė uniformuotą policijos pareigūną, kuris klausinėjo ar nereikia medikų. Kitą rytą išėjęs į laiptinę, tarp antro ir trečio aukštų ant laiptų rado kraujo, tačiau kieno jis, nežino.

Liudytojas L. M. teigė, kad nepamena įvykio aplinkybių. Patvirtino, jog tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Buvo perskaityti tyrimo metu duoti liudytojo parodymai ( b.l. 41 ), kur nurodęs, kad 2011 m. kovo 26 d., apie 22 val., miegodamas namo laiptinėje išgirdo riksmus, grumtynių garsus. Girdėjo necenzūriniais žodžiais šaukiantį R. B., kuris ant kažko rėkė „kale“. Suprato, kad namo laiptinėje R. B. su kažkuo tai konfliktuoja, bet į laiptinę išėjęs nebuvo ir konflikto nematė. Triukšmas tęsėsi kelias minutes. Pro langą matė, kad buvo atvykę policijos ir medicinos automobiliai.

Liudytojas Jonas A. A. parodė, kad paties konflikto nematė ir nežino ką ir kas sumušė. Girdėjo laiptinėje triukšmą, žmonių balsus, tačiau nesikišo, į laiptinę išėjęs nebuvo. Kitą dieną žmonės kalbėjo, jog E. N. užpuolė B. žmoną, o kaltinamasis ją gynė.

Liudytojas E. K. patvirtino, jog dirba Kalvarijos PK patruliu. Patvirtino, jog su patruliu A. G. pagal budėtojo pranešimą apie 22val. vyko pas R. B. į namus, tačiau iškvietimas dėl galimų muštynių nepasitvirtino. R. B. buvo išgėręs, tačiau nešlitinėjo. Po 20 min. vėl buvo iškviesti į minėtą namą dėl muštynių. Nuvykę laiptinėje rado nukentėjusiąją E. N. bei vieną moterį. Nukentėjusios veidas buvo kruvinas. Ji sakė, kad laiptinėje tarp jos ir B. kilo konfliktas, po ko išėjo R. B. ir ją sumušė. R. B. sakė, kad nukentėjusioji užpuolė bei sumušė jo žmoną, o jis tik gynė žmoną, bet nukentėjusios nemušė. Pasiūlius abejoms pusėms rašyti pareiškimus, jie tai daryti atsisakė.

Liudytojas A. G. nurodė, kad gerai nepamena įvykio aplinkybių, sutiko, kasd būtų perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir patvirtino, kad jie teisingi. Tyrimo metu liudytojas parodė ( b.l. 32-33 ), kad 2011 m. kovo 26 d., 21 val. tarnybą pradėjo kartu su kolega patruliu E. K.. Kiek ir į kokius pranešimus ar įvykius vyko šios pamainos metu, tiksliai neprisimena. Pamena, kad tris kartus vyko į daugiabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Šį adresą prisimena dėl to, kad šiame name gyvena R. B. ir čia iškvietimai yra labai dažni. Pirmas pranešimas buvo gautas apie 22.20 val., kad ten vyksta muštynės. Nuvykus kartu su patruliu E. K., nei prie namo, nei namo laiptinėje jokių muštynių nebuvo. Pašalinių asmenų taip pat nepastebėjo. R. B. buvo namuose ir jis paaiškino, kad jokių muštynių nebuvo. Matė, kad pas R. B. bute buvo dar du vyriškiai, kurių gerai neįsidėmėjo. Nenustačius jokio pažeidimo požymių, išvyko dirbti į maršrutą, prieš tai informavę komisariato budėtoją. Patruliuojant, apie 22.35 val. iš komisariato budėtojo gavo informaciją, kad Kalvarijoje, Vytauto g. Nr. 6 laiptinėje, vyksta muštynės. Kadangi patruliavo netoliese, tai su patruliu E. K. nuvyko per kelias minutes. Nuvykus nurodytu adresu ir užėjus į namo laiptinę, tarp pirmo ir antro aukštų, ant laiptų pastebėjo stovinčią E. N.. Ji stovėjo atsirėmusi į turėklą ir matė, kad jos veidas kruvinas. Netoli E. N. stovėjo A. B.. Ar tuo metu buvo ir daugiau asmenų, neprisimena. E. N. jiems paaiškino, kad šio namo laiptinėje ją einančią užsipuolė ir sumušė R. B., už tai, kad ji neva jį skundžia dėl neteisėto pardavinėjimo kontrabandinių cigarečių. E. N. aiškino, kad R. B. jai sudavė smūgius į veidą, bei tąsė už plaukų ir jos galvą daužė į sieną. O laiptinėje buvusi A. B. paaiškino visiškai priešingai, kad būtent E. N. ją užkabino ir tąsė už plaukų, o iš buto išėjęs jos vyras R. B., ją nuo E. N. tiktais atgynė. Tai patvirtino ir į namo laiptinę išėjęs R. B.. Aiškinantis visas įvykio aplinkybes, namo laiptinėje buvusi E. N. ir R. B. tarpusavyje vėl susiginčijo, kadangi jų parodymai buvo prieštaringi. E. N. aiškino, kad R. B. žmonos neužkabino ir ją R. B. užsipuolė be jokio pagrindo. R. B. aiškino, kad gynė savo žmoną. Kai atvyko medicinos darbuotojai, E. N. atsisakė jų paslaugų. Visiems šio įvykio dalyviams, tai E. N., A. B. ir R. B. buvo pasiūlyta, jeigu turi kokių nors pretenzijų, vykti į komisariatą ir parašyti pareiškimą. E. N. pasakė, kad Kalvarijoje pareiškimo nerašys, kadangi ji Kalvarijos pareigūnais nepasitiki. O A. B. ir R. B. pasakė, kad pareiškimo taip pat nerašys. Iš R. B. kalbos ir jo elgesio, suprato, kad jis yra neblaivus. O ar neblaivios buvo E. N. ir A. B. pasakyti negali, nes nežino. Jos jokio įtarimo nesukėlė. Kad į laiptinę tuo metu būtų išėję daugiau asmenų, neprisimena. Visus apraminus ir išaiškinus jų teises, išvyko dirbti į maršrutą. Patruliuojant, kažkur po 10 min. laiko, iš komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad kažkas tai spardo į (duomenys neskelbtini) esančio buto duris. Nuvykus nurodytu adresu jokių pašalinių asmenų nepastebėjo. Bute buvęs R. B., neatidaręs durų pasakė, kad į jo buto duris niekas nespardė. Po to patikrino ir šalia esančią E. N. sodybą, tačiau ir ten nieko įtartino nepastebėjo. Apie tai informavę budėtoją išvyko dirbti į maršrutą (b.l. 32-33).

Liudytoja N. B. nurodė, kad dirba Kalvarijos pirminės sveikatos priežiūros centre, Greitosios medicinos pagalbos felčere. Pamena, kad greitoji medicinos pagalbos mašina buvo iškviesta į (duomenys neskelbtini), dėl moters sumušimo. Nuvykusi pirmame aukšte nieko nerado. Pamena, kad iš antro aukšto nusileido kaltinamasis. Paklausus ar yra nukentėjusiųjų ir reikalinga pagalba, kažkokia moteris pasakė, jog ji nesumušta. Nukentėjusios nepamena. Kaltinamojo veidas neatrodė sužalotas.

Liudytoja L. K. parodė, kad įvykio vakarą buvo pas B. svečiuose. Buvo atėję ir daugiau žmonių, kažkokių giminių. Vėliau išėjo namo. Po kurio laiko išgirdo laiptinėje triukšmą, dėl ko išėjo į laiptinę. Gyvena trečiame aukšte, o triukšmas sklido iš aikštelės tarp pirmo ir antro aukštų. Išgirdo kaip B. klausė nukentėjusios E. N., už ką spyrė jo žmonai. Matė, kaip nukentėjusioji, kuri stovėjo aukščiau ant laiptų, spyrė R. B.. Ji nesikišo į konfliktą ir nuėjo namo. Patvirtino, jog ji apie 22val. kartu su Š. ėjo namo, tik prieš tai išėjo į lauką parūkyti kartu su A. B., po ko nuėjo namo. Tuo metu nukentėjusios dar nematė. Perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 43-44 ), nurodė, kad tuo metu, kai R. B. su E. N. vienas ant kito šaukė, laiptinėje žmonių nematė. Patvirtino, jog praėjus kokiai 10 min., vėl išėjusi į laiptinę matė, kaip nukentėjusioji E. N. lipo laiptais ir trynė ranka veidą.

Liudytojas R. K. parodė, kad tą vakarą buvo pas R. B. namie, kur bandė vaišintis alkoholiniais gėrimais, kai atvyko policija pagal iškvietimą dėl kažkokių muštynių. Jokių muštynių pas juos nebuvo, todėl policininkai išvyko. R. B. sakė, kad tai bus kaimynės darbas, tačiau kurios nesakė. Po kurio laiko A. B. išėjo parūkyti į lauką. Išgirdo laiptinėje A. B. šaukiant „Romualdai, mane spardo“. Jis pravėrė duris ir matė laiptinėje stovinčią B. žmoną, o nukentėjusios nematė. Tuo metu pro duris į laiptinę išėjo „Arnas“, t.y., buvęs su jais bute kartu asmuo, ( galimai E. Š. ). Pasakė apie tai R. B., kuris išbėgo į laiptinę, o jis liko bute. Grįžęs „Arnas“ pasakė, jog matė, kaip kaimynė spardo B. žmoną. Kas vyko tarp B. ir nukentėjusios-nematė, nes tada išėjo su „Arnu“ į lauką . Kitą dieną matė, kad R. B. veidas perdrėkstas ir ištinusi ranka. Jam kaltinamasis sakė, kad sukonfliktavo su kaimyne.

Liudytoja V. Š. parodė, kad paties įvykio nematė. Tik vėliau paskambino .B ir pasakė, kad buvo kviesta policija, jog ateina Eglė ( nukentėjusioji) ir nutrūko ryšys. Paskui pasakė, jog buvo sumušta į krūtinę.

Liudytojas T. Š. parodė, kad buvo pas B. svečiuose, po to išėjo namo. Prisiminęs, kad paliko telefoną, grįžo atgal ir laiptinėje antrame aukšte išgirdo triukšmą, R. B. ir moters balsus, kurie barėsi, ginčijosi. Matė, kaip moteris, t.y., nukentėjusioji ranka sudavė R. B. per veidą. Daugiau žmonių laiptinėje tuo metu nematė. Kitą dieną B. pasakojo, kad jai moteris įspyrė. Kai užėjo į butą pasiimti telefono, A. B. buvo kambaryje, sėdėjo ant lovos, nieko nesakė ir nesiskundė.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja A. B. parodė, kad yra kaltinamojo žmona. Patvirtino, jog tą vakarą buvo pas juos svečių. Apie 22val. į namus atvyko policijos pareigūnai dėl tariamų muštynių, tačiau nieko neradę išvyko. Jie su vyru įtarė, kad policijos pareigūnus melagingai iškvietė E. N., su kuria jie seniai nesutaria, nes ši dažnai be pagrindo kviečia jiems policijos pareigūnus, kaltina cigarečių ir alkoholio prekyba. Po kiek laiko su L. K. išėjo į lauką parūkyti, po ko L. K. nuėjo į savo namus, o ji tuo metu skambino pusseserei V. Š. ir pasakė, kad į E. N. vėl iškvietė policijos pareigūnus. Baigus pokalbį, pamatė į namo laiptinę einančią akivaizdžiai neblaivią E. N.. Jai įėjus į laiptinę, paklausė N., kodėl ši melagingai kviečia policiją. Atsisukusi nukentėjusioji, būdama palipusi link antro aukšto, spyrė jai į krūtinę du kartus ir pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais. Norėdama pakviesti vyrą, sušuko „Romualdai, spardo“. Išbėgus į laiptinę vyrui, nukentėjusioji jau lipo aukštyn. Kai jos vyras ėjo link nukentėjusios, norėdamas išsiaiškinti, kas čia įvyko, ši atsisukusi spyrė R. B. jam į ranką, pradėjo rėkti ir šaukti ant jų, nagais apdraskė vyrui veidą. Matė, kaip R. B. atsistūmė ją nuo savęs, bet jokių smūgių nesudavė, jos galvos į sieną netrankė. E. N. pradėjo bėgti laiptais į viršų, toliau rėkė ant R. B., vadino jį visokiais necenzūriniais žodžiais, paslydo ir krito veidu ant laiptų ir susimušė veidą ar tai lūpą. R. B. E. N. nemušė. Patvirtino, jog buvo trumpam iš buto atėjusi D., bet ji po to nuėjo namo. Ji skambino policijai, skambino ir nukentėjusioji. Atvykus policijai ir medikams, ji pasakė, kad ją užpuolė ir sumušė nukentėjusioji. Pastaroji kaltino jos vyrą, tačiau tiek ji, tiek nukentėjusioji rašyti pareiškimus bei medikų pagalbos atsisakė.

Liudytojas E. Š. patvirtino, kad, eidamas į lauką parūkyti, pradaręs buto duris laiptinėje pamatė stovinčias A. B. bei E. N.. Matė, kaip tuo metu nukentėjusioji spyrė A. B. į krūtinę. Tada bėgo atgal į B. butą apie tai pasakyti kaltinamajam ir tuo metu išgirdo B. žodžius „Romualdai, ta žiurkė mane spardo“. Nespėjo R. B. net nieko pasakyti, kai šis išbėgo į laiptinę. Pro praviras buto duris matė, kaip E. N. nubėgo į antrą aukštą garsiai šaukdama, o kaltinamasis nulipo link nukentėjusios. Kas toliau vyko tarp nukentėjusios bei kaltinamojo. Viskas vyko labai greitai, todėl visų tikslių aplinkybių ir kokia seka viska vyko, neprisimena. Kiek prisimena, K. dar pirmiau už R. B. išėjo iš virtuvės į koridorių, tačiau ką jis matė, nežino. Matydamas, kad prasidėjo konfliktas, jis nuėjo pasiimti striukės ir išeidinėdamas iš R. B. namų, matė, kad R. B. taip pat lipo į antrą aukšta, tačiau E. N. jau buvo užlipusi. Nematė, kas toliau vyko tarp kaltinamojo bei nukentėjusios, nes greitai išėjo namo.

Liudytojas D. Z. nurodė, jog šioje byloje atliko pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, apklausinėjo nukentėjusiąją. Pastaroji aiškino, jog ėjo parsivesti mergaitės, kai ją laiptinėje užpuolė R. B.. Pamena, jog dėl šio įvykio buvo atskiri tyrimai. Pas jį-pagal E. N. pareiškimą, o pas tyrėją Uleckienę -pagal B. pareiškimą. Pamena, jog tyrėjos Ulevičienės atliekamos liudytojo K. apklausos metu pastarasis neteisingai apibūdino laiptinėje matytos nukentėjusios N. išvaizdą. Įtarus, kad jis duoda melagingus parodymus, pripažino, jog nukentėjusios laiptinėje nematė.

E. N. 2011-03-28 policijai parašė pareiškimą, jog 2011 m. kovo 26 d., apie 22 val., namo, esančioje (duomenys neskelbtini), laiptinėje ją užpuolė ir sumušė girtas R. B.. Trenkė galva į sieną, tampė už plaukų, sudavė smūgius. (b.l. 1).

Protokole-pareiškime E. N., būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodė, kad 2011 m. kovo 26 d., apie 22.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, be jokios priežasties ją užsipuolė neblaivus R. B. ir kumščiu sudavė į veidą, pagriebęs už plaukų du kartus jos galvą trenkė į laiptinės sieną ir savo keliu sudavė į krūtinę, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 5).

Nukentėjusioji E. N. tyrimo metu 2011 04 06 savo iniciatyva pateikė apžiūrai savo kelnes, kurias dėvėjo 2011-03-26 įvykusio įvykio metu (b.l. 12 ).

Apžiūros protokole nurodyta, kad E. N. pateiktų kelnių apžiūros metu ant kelnių dešinės ir kairės pusių matomos nedidelės sudžiūvusios rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują (b.l.13-19).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog nukentėjusioji E. N. savo iniciatyva pateikė 2011 03 30 specialisto išvadą Nr. G 222/11(09) (b.l. 6).

Specialisto išvadoje Nr. G 222/11(09) nurodyta, kad E. N. konstatuota kraujosruva ir nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva dešinėje krūties vidurinėje dalyje buvo padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, galimai 2011-03-26 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutriko ne ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui ( b.l.7).

Specialisto išvadoje Nr. p G 22/11(09) teigiama, kad E. N. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos, nosies ir veido sumušimas, 21 ir 11 dantų sumušimas, o taip pat kraujosruva ir nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva dešinėje krūtyje buvo padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, galimai 2011-03-26 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Ilgas ambulatorinis gydymasis neimamas domėn, nes ji buvo gydoma dėl ankstesnių susirgimų paūmėjimo Sužalojimai galėjo būti padaryti, kad ir dviem poveikiais ( b.l. 9).

Specialisto išvadoje Nr. p G 84/11(09) konstatuota, kad mažai tikėtina, jog kuriuos nors sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati, krentant ir kontaktuojant su betoniniais laiptais ar betonine siena. (b.l. 11).

Daiktai, turintys reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: kelnės pagal pakvitavimą grąžintos E. N. (b.l.20).

Teismas, ištyręs visus bylos rašytinius įrodymus, apklausęs kaltinamąjį, nukentėjusiąją, liudytojus nustatė, kad įrodyta, jog kaltinamasis R. B. pradžioje iš asmeninių paskatų, įtardamas, jog nukentėjusioji E. N. prieš tai iškvietė į jo namus policijos pareigūnus, būdamas neblaivus, prikibo prie nukentėjusios bei puolė ją mušti, t.y., tyčia kumščiu sudavė vieną kartą E. N. į veidą, laikydamas už plaukų du kartus trenkė jos galvą į laiptinės betoninę sieną, keliu sudavė E. N. į krūtinę, padarydamas jai galvos, nosies, veido sumušimus, 21 ir 11 dantų sumušimus, kraujosruvas ir nubrozdinimus viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą dešinėje krūtyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuos kaltinamasis R. B. smurto veiksmus atliko viešoje vietoje, kurie iš asmeninių paskatų peraugo į chuliganiškas paskatas, nes toks kaltinamojo įžūlus elgesys parodė žmonių tarpusavio bendravimo taisyklių visišką ignoravimą, nepagarbą nukentėjusiajai, ten susirinkusiems bei aplinkai, kas sutrikdė visuomenes rimtį ir tvarką. Minėtus smurto veiksnius matė pašaliniai asmenys ( liudytoja A. D.). Smurtas, kaltinamojo keiksmai ir nukentėjusios užgauliojimas truko nemažą laiko tarpą ir tai girdėjo toje laiptinėje buvę asmenys, kai kurie iš jų net buvo išėję į laiptinę ( liudytojai V. D., B. K., L. M., I.A. A. ).Visa tai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl ko buvo iškviesta į minėto namo laiptinę policija bei greitoji medicinos pagalba. Kaltinamojo veiks kaip viešos tvarkos tyčinis pažeidimas, kurio metu buvo pavartotas smurtas prieš nukentėjusiąją bei E. N. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įrodytas E. N. nuosekliais ne tik nuo pat tyrimo pradžios, bet ir įrodymų tyrimo metu duotais nuosekliais parodymais, kuriais teismas neturi jokio pagrindo abejoti. Jos parodymus apie tai, kad smurtą prieš ją pavartojo kaltinamasis R. B. patvirtina specialisto išvados, iš kurių matyti, jog konstatuoti sužalojimai veide, krūtinėje buvo padaryta galimai įvykio metu, nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, galimai ne mažiau kaip dviem poveikiais ( smūgiais ). Tyrimo ir teismo metu buvo tikrinama ir kaltinamojo versija, jog nukentėjusioji jį pradžioje užpuolė bei pati, bėgdama nuo jo laiptais, krito ir trenkėsi veidu į betoninius laiptus. Tačiau specialistas savo išvadoje ( b.l. 11 ) nurodęs, jog mažai tikėtina, jog kuriuos nors sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati, krentant ir kontaktuojant su betoniniais laiptais ar betonine siena. Tai visiškai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis nukentėjusios nemušė, o tik gynėsi nuo jos užpuolimo. Suprantama tokia pozicija, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas įrodymais nelaiko ir nesivadovauja liudytojų L. K., R. K., T. Š. parodymais, nes jie yra arba geri B. pažįstami, arba giminės, nors jie paties konflikto tarp kaltinamojo bei nukentėjusiosios nematė, kaip ir nematė kaltinamojo vėliau prieš nukentėjusiąją pavartoto smurto. Minėtų asmenų liudijimai tyrimo bei teismo metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi, jie prieštaravo nukentėjusiosios duotiems parodymams, jog šių asmenų visai nebuvo laiptinėje tuo metu, kai kaltinamasis puolė ją mušti, todėl jų parodymai yra nepatikimi ir jais teismas nesivadovauja. Tačiau teismas tuo pačius negali daryti ir išvados, jog šių asmenų parodymai yra žinomai melagingi, duoti siekiant padėti R. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji neigia, jog tuo metu prieš jos sužalojimą buvo konfliktas su kaltinamojo žmona A. B. ir nurodė, jog jos ten visai nebuvo, todėl teismas nesivadovauja ir laiko nepatikimais liudytojos A. B. ( kaltinamojo žmonos ) parodymus, kurie esminiai yra analogiški kaltinamojo duotiems parodymams. Be to, A. B. parodymus apie tai, kad ji visą laiką buvo laiptinėje ir matė, kad jos vyras nieko nedarė nukentėjusiajai, o ši pati krito ant laiptų, paneigia ir liudytojo T. Š. parodymai, kuris nurodė, jog grįžęs pasiimti palikto telefono, laiptinėje išgirdo R. B. ir kažkokios moters konfliktą antrame aukšte, o kai užėjo į butą pasiimti telefono, A. B. buvo kambaryje ir sėdėjo ant lovos, nieko nesakė ir nesiskundė. Be to, liudytojos K. ir A. D. patvirtino nukentėjusios parodymus, kad tuo metu, kai buvo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusios-laiptinėje nieko nebuvo. A. D. patvirtino, jog išgirdusi triukšmą laiptinėje ir riksmus, išėjusi iš buto į laiptinę pamatė, kaip, sėdėdamas šalia nukentėjusios ant laiptų, apglėbęs ranka per pečius ir kaklą, kelis kartus stūmė ir trenkė nukentėjusios galvą į betoninę turėklų sieną. Šie liudytojos parodymas esminiai patvirtina nukentėjusiosios nurodytas jos sužalojimo bei jų atsiradimo aplinkybes.

Nukentėjusiosios E. N. pareikštas byloje civilinis ieškinys dėl 430 lt. turtinės ( 280 lt. išlaidos dantų gydymui, 50 lt. vertės suplėšytų ir sugadintų sportinių kelnių, 100 lt. vertės suplėšytos striukės ) bei 6000 lt. neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo įrodyta iš dalies ( dėl išlaidų dantų tvarkymui ir kelnių sugadinimo), tačiau nėra jokių įrodymų, kad įvykio metu kaltinamasis suplėšė nukentėjusiosios 100 lt. vertės striukę, todėl iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajai 330 lt. turtinės žalos ( LR CK 6.263str.2d.)

Ieškinio dalis dėl 6000 lt. neturtinės žalos tenkinama iš dalies, mažinant priteistinos neturtinės žalos sumą.

Asmuo, gindamas savo teises dėl padarytų nusikalstamų veikų, turi teisę reikalauti priteisti neturtinės žalos atlyginimą ( BPK 109str.). Pagal LR CK 6.250str., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, sveikatos sužalojimo. Savo nusikalstamais veiksmais kaltinamais R. B. sutrikdė viešą tvarką bei padarė nukentėjusiajai E. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y., konstatuotus sužalojimus veide, burnoje, krūtinėje. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji kreipėsi į gydymo įstaigą, pas medikus, pas teismo medikus ( į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių, po to pas šeimos gydytoją ). Buvo gydymo įstaigoje daryta radiograma, kreipėsi pas neurologą, daryta galvos kompiuterinė tomograma., kur nustatyti konstatuoti sužalojimai, astenovegetacinis ir hitertenzinis sindromas ( b.l. 9 ).Gydėsi apie mėnesį laiko. Kaltinamojo pavartotas smurtas buvo intensyvus, jis elgėsi įžūliai, liudytojos akivaizdoje ir sužalojo nukentėjusiąją, dėl ko ji jautė dvasinius išgyvenimus. Dėl pavartoto smurto bei sužalojimų nukentėjusioji patyrė išgąstį, šoką. Ieškovui buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, moralinė skriauda. Sužalojimo pasekmes jautė ir gydėsi apie mėnesį laiko. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiosios padėtį ir jai sukeltą skriaudą, bei ir padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį bei sunkumą, tačiau ir į kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį. Kaltinamasis yra darbingas, tačiau nedirbantis, turi šeimą ir išlaiko šešis vaikus, iš kurių penki nepilnamečiai. Teismo manymu, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, įvertinus paminėtas aplinkybes, vadovaujantis formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, teismas sprendžia, jog turi būti mažintina priteistina nukentėjusiajai neturtinės žalos dydžio suma, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei 2500 lt. neturtinės žalos. Nukentėjusiajai iš kaltinamojo taip pat priteistinos ir 500 lt. turėtos advokato atstovavimo išlaidos ( BPK 106str.2d.).

R. B. praeityje buvo teistas du kartus už tyčinius turtinius bei smurtinius apysunkius ir nesunkius ( tame tarpe ir už analogišką ) nusikaltimus. Jam paskutiniu nuosprendžiu buvo dar kartą ( subendrinus bausmę BK 64str.) atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas , tačiau šį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui. Apie tai nežinojo Marijampolės rajono apylinkės teismas, kuris 2011 05 19 priėmė nutartį galutinai R. B. atleisti nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, konstatavęs, jog naujų nusikaltimų nepadarė, teismo įpareigojimus vykdė, kartą padarė KET pažeidimą, už ką buvo nubaustas tik 2011 05 16. Tačiau teismas neturėjo duomenų apie tai, jog kaltinamasis yra padaręs naują nusikalstamą veiką, be to, 2010 03 22 buvo baustas pagal LR ATPK 163² str.1d. už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą ar laikymą. Esant šioms aplinkybėms, vadovaudamasis LR Aukščiausiojo teismo suformuota praktika dėl atleidimo nuo bausmės panaikinimo, kai paaiškėja, jos nuteistasis yra padaręs naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl teismas panaikina šį atkleidimą nuo bausmės ir skirtą bausmę bendrina BK 64str. tvarka (LR AT nutartis byloje 2A-7-15/2009).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamas kaltinamojo girtumas, ką patvirtino liudytojai A. G., E. K. bei pati nukentėjusioji), kas, teismo manymu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis praeitos bausmės vykdymo atidėjimo metu buvo baustas administracine tvarka. Padarė naują tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo metu ( antrą kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, atsižvelgiant į jo šeimos padėtį, kad išlaikė 6 nepilnamečius vaikus).

Vienok, šiuo atveju, įvertinęs visas kaltinamąjį paminėtas charakterizuojamas bei šeimos aplinkybes, jo praeitus teistumus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesilaiko teismo anksčiau du kartus parodyto pasitikėjimo ir būdamas laisvėje daro naujus teisės pažeidimus bei nusikaltimus, todėl dar kartą ( jau trečią kartą ) taikyti BK 75str. ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą-teismas nemato jokių objektyvių galimybių bei pagrindų.

Vadovaujantis LR BK 41str., 54str., 56str., 61str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, teismas sprendžia, jog kaltinamajam turi būti paskirta griežčiausia sankcijos vidurkyje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str.1d., ir nuteisti 1 ( vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Panaikinti 2011 05 19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį, kuria R. B. galutinai atleistas nuo bausmės, paskirtos 2008 04 21 Kauno apygardos nuosprendžiu.

LR BK 64str.1d.,3d. tvarka bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2008 04 21 Kauno apygardos nuosprendžiu, pakeitusiu 2008 02 04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį, skirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 ( trejus ) metus 6 ( šešerius ) mėn. laisvės atėmimo su 550 lt. turto konfiskavimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, po to panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę, kurios pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajai E. N. priteisti iš kaltinamojo R. B. 330 lt. ( tris šimtus trisdešimt lt. ) turtinės žalos bei 2500 lt. ( du tūkstančius penkis šimtus lt. ) neturtinės žalos bei 500 lt. advokato atstovavimo išlaidų.

Daiktinis įrodymas- kelnės, pakvitavimu gražintos nukentėjusiajai E. N., nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamos nukentėjusiajai.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Krušinys