- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-06
- Bylos Nr.
- eI3-2959-1063/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01070-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2020 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. BR6-3773535 (toliau – ir Sprendimas).
2. Nurodo, kad Agentūra, patikrinusi pareiškėjo ūkį, nustatė, jog 4 ha aronijų uogynas neatitinka nustatytų reikalavimų (uogyne augo per daug pašalinių krūmų ir medžių). Dėl to Agentūra pritaikė sankciją ir už 2019 m. ženkliai sumažino paskirtą paramą. Taip pat pareiškėjas trejus metus gautų sumažintą išmoką.
3. Pareiškėjo 4 ha aronijų uogynas yra žemės sklype, kuris nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso pareiškėjui ir jo broliui A. K.. Dar 2000 metais buvo nuspręsta sklypą padalinti tiek juridiškai tiek fiziškai, tačiau to padaryti kol kas nėra pavykę, nes vyksta teisminiai ginčai. Jurbarko rajono apylinkės teismas minėtą sklypą padalino į dvi dalis su atskirais įvažiavimais į sklypus. Pareiškėjas deklaravo jo pusėje esantį aronijų uogyną, dirbo remdamasis Agentūros išmokomis. Tačiau teismo sprendimo nesilaikė pareiškėjo brolis, kuris iš karto pradėjo pareiškėjui trukdyti patekti į jo sklypo dalį. Vėliau prasidėjo keliuko į uogyną naikinimas. Į pareiškėjo uogyną buvo vežamos atliekos, šiukšlės. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į policiją dėl trukdymo ūkininkauti. Pareiškėjui buvo sudarytos kliūtys su technika patekti į jo uogynus, taip ribojant galimybes dirbti uogyne.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo teigimu, Agentūros Sprendimas nors ir yra teisėtas, tačiau jis laikytinas nesąžiningu, šališku ir tendencingu veiksmu. Pareiškėjas dirbo sąžiningai ir negalėjo žinoti, kad teismo sprendimo nevykdys kitas asmuo. Pareiškėjas turėtų galimybę Agentūrai teikti prašymą dėl papildomo termino skyrimo sutvarkyti uogynus, tačiau, kol nėra baigti policijos tyrimai ir neišnagrinėti ginčai teisme, nėra tikslinga imtis naujų įsipareigojimų. Pareiškėjas pripažįsta, kad šiuo metu uogynas neatitinka reikalavimų ir skirtos sankcijos yra teisėtos, tačiau, kaip teigia, įsipareigojimų Agentūrai neįvykdė ne dėl savo, tačiau dėl kito asmens piktybiškų veiksmų.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
6. Nurodo, kad vadovaudamasi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas deklaravo didesnį kontrolinio žemės sklypo (KŽS) plotą nei tas, kuris buvo nustatytas įvardytam KŽS ir apėmė paramai netinkamą KŽS bl3 plotą. Pažymėjo, jog nustatomas neteisingo deklaravimo atvejis, kai laukas, įbraižytas išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamą bl3 plotą, kuriame KŽS remiamas plotas lygus 0, t. y. už tokius plotus parama nemokama.
7. Nesutiko su skundo argumentu, kad Agentūros Sprendimas laikytinas nesąžiningu, šališku. Šiuo aspektu pažymėjo, kad Agentūra savo veikloje remiasi išimtinai teisės aktais, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, ir kitais principais, taip pat skaidriai ir sąžiningai administruoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas žemės ūkiui, kaimo plėtrai bei žuvininkystei. Pažymėjo, kad sankcijas nustato ne Agentūra savavališkai, o galiojantys teisės aktai. Agentūra, atlikdama savo funkcijas, privalo laikytis priimtų teisės aktų ir, nustačiusi pažeidimus, taikyti numatytas sankcijas. Būtent taip, administruojant Pareiškėjo 2019 m. Paraišką, ir buvo padaryta. Gavus informaciją iš ŽŪIKVC apie paramai netinkamus deklaruoti plotus bl3, Agentūra pareiškėjui taikė sankcijas dėl neteisingo deklaravimo.
8. Dėl skunde minimų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo broliu, bei su minėtu asmeniu susijusių teisminių procesų, nurodo, kad Agentūra minėtų aplinkybių nelaiko išskirtinėmis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis (force majeure), sutrukdžiusioms pareiškėjui tinkamai vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus Agentūrai. Pareiškėjas net ir pateikęs 2019 m. paraišką bei matydamas, kad negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, galėjo informuoti Agentūrą, tačiau to nepadarė.
9. Apibendrindami nurodė, kad Agentūra priėmė pagrįstą Sprendimą, jame pateiktos visos pagrindinės faktinės aplinkybės taip pat ir teisiniai argumentai dėl priimto sprendimo teisėtumo. Motyvų ir argumentų išdėstymas yra pakankamas ir pareiškėjui aiškiai suprantamas. Nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės sudarė pakankamą galimybę pareiškėjui suprasti priimto sprendimo esmę tiek turinio tiek formos prasme. Sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2020 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. BR6-3773535 teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. Agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 19-1005582035-1 (toliau – ir 2019 m. Paraiška). 2019 m. Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 6,00 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos pagrindinė tiesioginė ir žalinimo išmokos; 4,50 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte; 6,00 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama išmoka už pirmuosius hektarus.
12. 2019 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos nuostatomis (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013), 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – ir Reglamentas Nr. 640/2014) ir Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-226 redakcija) (toliau – ir 2019 m. TI taisyklės).
13. Vadovaujantis ŽŪIKVC duomenimis buvo nustatyta, jog pareiškėjas KŽS Nr. 108457-8051 esančiame lauke Nr. 1, deklaruodamas 4,50 ha (ARU) (aronijų uogynai) plotą, deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas KŽS ir apėmė paramai netinkamą KŽS bl3 plotą. Atsižvelgiant į tai, Agentūra, remdamasi ŽŪIKVC pateikta informacija, priėmė Sprendimą, kuriuo pritaikė sankciją dėl neteisingo deklaravimo. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
14. Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 24 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Kaip matyti, pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad Sprendimas laikytinas nesąžiningu, šališku ir tendencingu veiksmu, todėl yra naikintinas. Pareiškėjas nors ir pripažįsta, kad šiuo metu uogynas neatitinka reikalavimų ir skirtos sankcijos yra teisėtos, tačiau, kaip nurodo, jis įsipareigojimų Agentūrai neįvykdė ne dėl savo, tačiau dėl kito asmens (brolio) piktybiškų veiksmų. Kitų skundžiamo sprendimo neteisėtumo argumentų pareiškėjas skunde iš esmės nenurodo, todėl preziumuojama, jog su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pažeidimais ir Sprendime pateiktu jų teisiniu įvertinimu pareiškėjas sutinka, ginčo dėl jų nėra.
15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ūkininkams skyrimo tikslas yra remti ne visus žemės ūkio veikla užsiimančius asmenis, bet tik tuos, kurie veiklą vykdo laikydamiesi taisyklėse ir kituose su paramos skyrimo teisiniu reguliavimu susijusiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių. Siekdamos užtikrinti, kad paramos lėšos nebūtų nepagrįstai skiriamos, paramą skiriančios institucijos pirmiausia privalo patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas. Tinkamam lėšų apsaugos administravimui kelianti grėsmę išmokų gavėjų veikla turi būti veiksmingai kontroliuojama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-492/2016). Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl Sprendime pritaikytos sankcijos proporcingumo, todėl teismas šiuo aspektu Sprendimo teisėtumo taip pat nevertins. Atsižvelgiant į tai, teismas Sprendimo teisėtumą vertins ir pasisakys tik pareiškėjo pareikšto skundo ribose.
16. Kaip skunde nurodo pareiškėjas, prisiimtų įsipareigojimų Agentūrai neįvykdė ne dėl savo kaltės, tačiau dėl ilgą laiką besitęsiančių ginčų su broliu bei dėl brolio piktybinių ir suplanuotų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo teigimu, nesant jo kaltės, susiklosčiusiai ginčo su Agentūra situacijai turėtų būti taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnio 1 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
17. 2019 m. TI taisyklių 90 punkte nustatyta, kad teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas įrodymo dokumentus. Iš esmės tos pačios nuostatos įtvirtintos ir Reglamento Nr. 640/2014 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas galimas pavyzdinis nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių sąrašas: paramos gavėjo mirtis; ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai; gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo; epizootinė arba augalų liga, kuria atitinkamai serga dalis paramos gavėjų gyvulių ar pasėlių arba visi jo gyvuliai ar pasėliai; visos valdos ar didelės jos dalies ekspropriacija, jei ta ekspropriacija negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo dieną.
18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012, 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014 ir kt.)
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje šiuo klausimu yra pasisakyta, kad force majeure sąvoka turi būti aiškinama kaip su asmeniu, kuris remiasi šia situacija, nesusijusios, neįprastos ir iš anksto negalimos numatyti aplinkybės, kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi (žr. ESTT 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo Société Pipeline Méditerranée ir Rhne, C?314/06, EU:C:2007:817, 23 p.; 2010 m. kovo 18 d. sprendimo SGS Belgium ir kt., C?218/09, EU:C:2010:152, 44 p. ir 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Eurofit, C?99/12, EU:C:2013:487, 31 p.). ESTT nurodė, kad force majeure sąvoka apima objektyvų elementą, susijusį su neįprastomis ir su subjektu nesusijusiomis aplinkybėmis, ir subjektyvų elementą, susijusį su suinteresuotojo asmens pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių, imantis tinkamų priemonių, nesukeliančių jam pernelyg didelių nuostolių (žr. 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo Société Pipeline Méditerranée et Rhne, C?314/06, EU:C:2007:817, 24 p.,).
Taigi, sprendžiant, ar aplinkybės atitinka force majeure sąlygas, svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar asmuo galėjo numatyti vėliau neigiamas pasekmes sukeliančias aplinkybes ir, ar pagrįstai prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką.
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui sankcija buvo paskirta už tai, kad KŽS Nr. 108457-8051 esančiame lauke Nr. 1 pareiškėjas, deklaruodamas 4,50 ha (ARU) (aronijų uogynai) plotą, deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas KŽS ir taip apėmė paramai netinkamą KŽS bl3 plotą. Šį Agentūros konstatuotą pažeidimą įvertinus force majeure sąvokos kontekste, nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjo ir jo brolio santykius apibūdinančios aplinkybės bei tarp brolių vykstantys teisminiai procesai. laikytini išskirtinėmis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas skunde nors ir nurodo (daugiau abstrakčiai), kad jam vykdyti įsipareigojimus Agentūrai objektyviai trukdė brolio piktybiniai veiksmai, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių argumentų (įrodymų), kad būtent dėl brolio veiksmų pareiškėjas negalėjo kontroliuoti savo prisiimtų įsipareigojimų Agentūrai vykdymo. Pažymėtina, kad asmens, kaip šiuo atveju turinčio įsipareigojimų pagal paraišką, pastangos, susijusios su galimos rizikos, netikėtumų valdymu, turi apimti ir tuos ūkio subjekto veiksmus, kuriais siekiama išvengti sunkumų ateityje arba sumažinti jų įtaką vykdomai veiklai. Todėl skunde nurodytos aplinkybės, tokios kaip besitęsiantys teisminiai ginčai, netinkami brolio veiksmai, ketinimai ir pan., negali būti laikomos priežastimi pateisinti pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų Agentūrai netinkamą vykdymą, nes nurodytos priežastys, kaip jau minėta, nelaikytinos nesusijusiomis su pareiškėju ar neįprastomis ir iš anksto negalimomis numatyti aplinkybėmis, kurių pasekmių nebūtų įmanoma išvengti. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė, kad Agentūrai prisiimtų įsipareigojimų teisingam įvykdymui (teisingam deklaravimui) turėjo įtakos pareiškėjo brolio veiksmai, teisminiai ginčai ir pan. Kita vertus, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Agentūrą, pranešdamas apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, kaip numatyta 2019 m. TI taisyklių 90 punkte.
20. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka force majeure kriterijų CK 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos tokiomis aplinkybėmis, kurių iš anksto nebuvo galima numatyti ir kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų protingų atsargumo priemonių, be to, byloje nėra įrodyta, kad būtent pareiškėjo brolio netinkami veiksmai, teisminiai procesai lėmė, kad pareiškėjas neteisingai įvykdė pagal 2019 m. Paraišką prisiimtus įsipareigojimus. Darytina išvada, kad pareiškėjas jokiais įrodymais neįrodė, kad Sprendimas turėtų būti pripažintas nesąžiningu, šališku ir pan., o kaip jau nustatyta, pareiškėjas nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Sprendimas buvo priimtas, nei paskirtos sankcijos teisingumo neginčijo.
21. Agentūra tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Ginčijamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašė teismo laikinai panaikinti Sprendimą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5682-876/2020. Pažymėtina, kad administracinio akto laikino panaikinimo (sprendžiant ginčą iš esmės) Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis nenumato. Nustatyta, jog pareiškėjo nurodytoje civilinėje byloje sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjo ir jo brolio bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo padalinimo natūra. Tuo tarpu šios administracinės bylos dalykas – Sprendimo, kuris priimtas įvertinus pareiškėjo vykdytus įsipareigojimus pagal 2019 m. Paraišką, teisėtumas. Nagrinėjamam administraciniam ginčui civilinės bylos išnagrinėjimas įtakos neturės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.