Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stelnera“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA sprendimo, kuriuo pareiškėjai taikyta sankcija -40 000 Eur paramos susigrąžinimas ir papildoma sankcija – NMA 2022-05-09 raštu Nr.BRK-5886 pateiktas nurodymas sumokėti sankciją ir ikiteismine tvarka pareiškėjos skundą išnagrinėjusios Komisijos 2022-07-25 sprendimo Nr. 21R-385(AG-338/03-2022), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2018-11-30 NMA gavo pareiškėjos paraišką Nr. 19VP-KU-18-1-05611-PR001 „Dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba“ paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities ,,Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“.

Pareiškėja su NMA 2019-07-26 pasirašė paramos sutartį Nr. 19VP-KU-18-1-05611.

Projektas įgyvendintas. Bendra išmokėta paramos suma 40 000,00 Eur.

Pagal 1-ąjį mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KU-18-1-05611-MP001 pareiškėjai 2019-08-06 išmokėta 20 000,00 Eur. Pagal 2-ąjį mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KU-18-1-05611-MP002 pareiškėjai 2020-06-02 išmokėta 20 000,00 Eur.

Projekto įgyvendinimo vieta nurodyta Paraiškoje – Žaliupio g. 6-4, Čižiūnų k., Ignalinos r. sav. Projekte numatytas tikslas - pradėti teikti dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gaminimo - frezavimo paslaugas. Paslaugos bus mobilios, teikiamos klientų patalpose, todėl bus galima aptarnauti nemažai mažų miestelių ir kaimų.

NMA, įtarusi Paramos gavėjos įgyvendinto Projekto pažeidimus, vadovaudamasi teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-02-05 įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktu, atliko pažeidimo tyrimą. Įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei dokumentus, nustatė pažeidimą - sukurtos galimai neteisėtos sąlygos paramai gauti.

NMA, atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą, t. y. paramos gavėja UAB „Stelnera“ sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, jo mąstą ir sunkumą (parama buvo skirta pasiekti projekte numatytus tikslus ir uždavinius, tačiau paramos gavėja šį tikslą sąmoningai apėjo ir įsigytą mobilią įrangą, skirtą odontologijos paslaugoms teikti, naudoja UAB „Vilniaus odontologijos centras“), vadovaudamasi Administravimo taisyklių 188, 189 punktais ir 243.1 papunkčiu, Įgyvendinimo taisyklių 58 punktu, Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punktu, taikė sankcija - 40 000,00 Eur paramos susigrąžinimo sankciją bei papildomą sankciją – nurodymą sumokėti sankciją.

Pareiškėja, nesutikdama su NMA sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2022-07-25 sprendimu Nr. 21R-385(AG-338/03-2022) pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja nesutinka su ginčijamais sprendimais, skunde nurodo, kad sprendimuose dirbtinai mėginama pritraukti aplinkybes prie pažeidimo, Nors tyrimo metu nėra nustatytas nei vienas kontroliuojantis asmuo, tačiau sprendime nurodyta, kad egzistuoja funkcinis nesavarankiškumas. Vien tai, kad įmonių EVRK sutampa, nereiškia, kad jos turi ekonominį ryšį, tai, kad įmonių registracijos vieta yra šalia, nepagrindžia geografinį ryšį. Pareiškėja taip pat teigia, kad NMA, priimdama ginčijamą sprendimą, tas pačias aplinkybes, susijusias su Projekto įgyvendinimu, neteisėtai vertino antrą kartą ir priėmė priešingą sprendimą, t. y. NMA, patikrinusi iki Paramos sutarties pasirašymo aplinkybes dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų paramai gauti, nenustatė neteisėtumo, tačiau pakartotinio patikrinimo metu, vertindama aplinkybes priėmė priešingą sprendimą.

Metodikos II skyrius reglamentuoja kriterijų dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo principus vertinant pareiškėjo tinkamumą. Metodikos 12 punktas numato, kad tais atvejais, kai paraiška atitinka Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus 2 pagrindinius rizikos kriterijus arba kai paraiška atitinka 3 ir daugiau pagrindinius rizikos kriterijus, tačiau pritrūksta įrodymų konstatuojant, kad pareiškėjas arba pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė sąlygas gauti paramą, paraiška įvertinama kaip atitinkanti priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. NMA informacinėse sistemose tokia paraiška pažymima ir administruojama kaip rizikinga dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad NMA, vertinant pareiškėjos Paraišką, kilo sąsajų su kitais projektais (UAB „Entorsa“, UAB „Melsola“, UAB „Denelsa“), todėl buvo atlikta sisteminė šių įmonių paraiškų analizė, kurios metu, buvo nustatyta, kad yra požymių ir aplinkybių, jog pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas, tačiau tų požymių ir aplinkybių visuma nebuvo pakankama, kad būtų galima neabejotinai įrodyti, jog pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas. NMA, atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Metodikos 12 punktu, pareiškėjos Paraišką vertino toliau, paraiška buvo pažymėta ir administruojama kaip rizikinga dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą. Kaip nurodė atsakovė, vertinimo metu Projekte numatyta veikla dar nebuvo vykdoma, todėl pritrūko faktinių aplinkybių, kad būtų galima neabejotinai įrodyti, jog pareiškėja sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad NMA, administruodama pareiškėjos Projektą veikė teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip minėta, vadovaujantis Metodikos nuostatomis, pritrūkus įrodymų dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą, paraiška įvertinama kaip atitinkanti reikalavimus, bet pažymima ir administruojama kaip rizikinga. Taip pat pažymėtina, kad remiantis Administravimo taisyklių 11.8 ir 11.13 punktais, net priėmus sprendimą finansuoti projektą, NMA turi teisę patikrinti jau finansuotos paraiškos vykdymą bei priimti sprendimą dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo dėl naujai nustatytų pažeidimų.

Administravimo taisyklių 188 punkte numatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo (analogiška nuostata įtvirtinta Įgyvendinimo taisyklių 58 punkte).

Administravimo taisyklių 189 punkte numatyta, kad detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų priemonių įgyvendinimo taisyklėmis (analogiška nuostata įtvirtinta Įgyvendinimo taisyklių 60 punkte).

Administravimo taisyklių 243.1 papunktyje numatyta, kad pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (toliau - Programa) paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: „teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikia būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti“.

Reglamento Nr. 1306/20136 60 straipsnyje „Nuostata dėl apgavystės“ pažymėta, kad lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas.

Įgyvendinimo taisyklių 21.2 papunktyje numatyta, kad parama neteikiama pareiškėjui, jei remiantis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m-11-27 įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika), nustatoma, kad pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti.

Įgyvendinimo taisyklių 20.16.2 papunktyje numatyta, kad jeigu paramos lėšomis finansuojama mobilioji paslaugų teikimo ekonominė veikla, ji gali būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ekonominės veiklos nevykdymo laikotarpiu iš paramos lėšų įgytas turtas turi būti saugomas nekilnojamajame turte, kurio registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje. Projekto įgyvendinimo vieta laikoma pareiškėjo – fizinio asmens – gyvenamosios vietos deklaravimo vieta arba pareiškėjo – juridinio asmens – buveinės registravimo vieta, kuri turi būti kaimo vietovėje.

Įgyvendinimo taisyklių 4.6 papunktyje numatyta, kad verslo planas - dokumentas, kuriame techniniu, finansiniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos atžvilgiu pagrindžiami investavimo tikslai, nurodomi projekte numatytoms investicijoms atlikti reikalingi ištekliai ir terminai.

Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad Programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.

Įgyvendinimo taisyklių 7 punkte numatyta priemonės veiklos srities tikslinė sritis - veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas.

Šiai bylai spręsti yra reikšmingas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013-09-12 sprendimas byloje Nr. C-434/12. Šiame sprendime teismas pažymėjo, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti.

Atsakovė nurodo, kad veiklos vykdymo vieta svarbi ir tuo atveju, kai vykdoma mobili ekonominė veikla, kuri gali būti vykdoma visoje Lietuvoje. Atlikus patikrinimą padaryta išvada, kad UAB „Stelnera“ atliktos 4 patikros projekto vietoje (visos patikros pozityvios) atitinka rizikos kriterijus „Projekto (projektu) Įgyvendinimo vieta (geografinis ryšis)“.

Įvertinus Paramos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, Paraiškoje nurodytus duomenis, konstatuotina, kad pareiškėja nesilaikė Paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Teismo įsitikinimu, tai atitinka rizikos kriterijus „Projekto (projektu) Įgyvendinimo vieta (geografinis ryšis)“.

Be to, patikrų metu surinkti įrodymai, leidžia teigti, kad pareiškėjos, UAB „Denelsa“, UAB „Melsola“ buveinės adresas, projekto įgyvendinimo vieta ir už paramos lėšas įgyto turto laikymo vieta yra visiškai šalia viena kitos, toje pačioje gyvenvietėje, gatvėje, o pareiškėja ir UAB „Melsola“ registruotos net tame pačiame name, gretimuose butuose. Paraiškoje nurodyta projekto įgyvendinimo vieta: UAB „Stelnera“ Žaliupio g. 6-3, Čižiūnų k., Ignalinos r. sav., UAB „Entorsa“ - Žaliupio g. 8, Čižiūnų k., Ignalinos r. sav., UAB „Melsola“ - Žaliupio g. 6-4, Čižiūnų k., Ignalinos r. sav. Be to, pareiškėja, UAB „Entorsa“, UAB „Melsola“, UAB „Denelsa“ įsteigtos ir įregistruotos tuo pačiu adresu - Architektų g. 56-101, Vilnius, buvęs direktorius V. Š., jų pagrindinė veikla - odontologijos paslaugos, prieš paraiškų pateikimo datą pakeitė registracijos (buveinės) vietą ir tą pačią dieną pateikė paraiškas gauti paramą.

Patikrų metu surinkti įrodymai tvirtina, kad pareiškėja iki paraiškos pateikimo, kaip ir UAB „Entorsa“, UAB „Melsola“ ir UAB „Denelsa“, buvo registruota adresu: Vilnius, Architektų g. 56-101, ir nuo 2018-11-20 iki 2018-11-29, buveinės direktorius buvo V. Š.. Surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad visos įmonės prieš paraiškų pateikimo datą pakeitė registracijos (buveinės) vietą. Pareiškėja, UAB „Entorsa“, UAB „Melsola“ pakeitė įmonių registracijos vietą į Žaliupio g., Čižiūnų k., Ignalinos r. sav., kas NMA pagrįstai vertinta, kaip sąmoningą veiksmų derinimą.

Teismo įsitikinimu, patikrų metu nustatytų bei surinktų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą.

Kaip nustatyta, pareiškėja, UAB „Entorsa“, UAB „Stelnera“ ir UAB „Denelsa“ buvo įsteigtos ir registruotos tuo pačiu adresu - Architektų g. 56-101, Vilnius, kurių pagrindinė veikla odontologijos paslaugos, prieš pat paraiškų pateikimo datą pakeitė registracijos (buveinės) vietą ir pateikė paraiškas gauti paramą. Patikrų metu nustatyta, kad visų keturių įmonių projektai yra susiję, t. y. įsigytos investicijos papildo viena kitą ir viena be kitos funkcionuoti negalėtų. UAB „Entorsa“ veikla - mobilios dantų skenavimo paslaugos intraoraliniu skeneriu odontologinėse klinikose. Skenuojant intraoraliniu skeneriu informacija iš karto siunčiama Stl failu į dantų technikų laboratoriją, kurioje iš karto galima pradėti gaminti protezą - vainikėlį, tiltą, laminatę, atlikti darbus ant implantų. UAB „Stelnera“ veikla - protezų gamyba, dantų protezų frezavimui reikalingas laboratorinis skeneris (už paramos lėšas jį įsigijo UAB „Denelsa“), UAB „Melsola“ išfrezuoja vainikėlį, kuris dažomas specialiais keramikos dažais ir dedamas į krosnelę (kurią už paramos lėšas įsigijo UAB „Denelsa“).

Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad tarp minėtų bendrovių yra ekonominis ryšis. Paramos gavėjų veiklos, susijusios su odontologija, pagal EVRK sutampa (pareiškėjos, UAB „Denelsa“, UAB „Entorsa“, UAB „Melsola“), o rizikos kriterijus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ visų keturių įmonių atitinka dėl vykdomos veiklos.

Pareiškėja Paraiškoje numatytą įgyvendinti veiklą – protezų gamybą ir medicinos ir odontologijos prietaisų, instrumentų ir reikmenų gamybą, vykdė tik su įmone, registruota Vilniuje - UAB „Vilniaus odontologijos centras“.

Patikrų metu nustatyta, kad pareiškėjos, UAB „Melsola“, UAB „Denelsa ir UAB „Entorsa“ projektų finansines atskaitomybes tvarko ta pati buhalterė Dovilė Rincevičienė, kuri buvo ir UAB „Stelnera“ direktorė (laikotarpiu nuo 2019-12-12 iki 2021-03-22); paskolas projektams įgyvendinti sutiko teikti fizinis asmuo J. B. (UAB „Melsola“ ir UAB „Entorsa“) ir fizinis asmuo K. B. (UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa“), kuri yra UAB „Vilniaus odontologijos centras“ direktorė bei dirba UAB „Vilniaus odontologijos centras“ kaip protezuojanti gydytoja odontologė.

Teismo įsitikinimu, NMA, nustačiusi šias aplinkybes, pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjos, UAB „Melsola“, UAB „Denelsa“ ir UAB „Entorsa“ projektuose yra požymių dėl galimo projektų nesavarankiškumo.

Minėtos aplinkybės tvirtina, kad minėtų paramos gavėjų projektuose kartojasi galimai susiję asmenys (D. R.; K. B.; J. B.), kas gali būti vertintina kaip rizikos kriterijus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“.

Kaip minėta, pagal Įgyvendinimo taisykles programos priemonės veiklos srities prioritetas - skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nesiekė Projekto tikslo veiklą įgyvendinti kaimo vietovėse, veiklą vykdė vienoje vietoje - UAB „Vilniaus Odontologijos centras“. Taigi, nors pareiškėja įsipareigojo skatinti socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą kaimo vietovėse, tačiau veikla nebuvo vykdoma kaimo vietovėje, nebuvo skatinama socialinė įtrauktis.

Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad visos keturios įmonės (pareiškėja, UAB „Melsola“, UAB „Entorsa“, UAB „Denelsa“) įsigijo investicijas, kurios naudojamos išimtinai UAB „Vilniaus odontologijos centras“ (NMA atlikus patikras vietoje visa už paramos lėšas keturių įmonių įsigyta įranga rasta UAB „Vilniaus odontologijos centras“), todėl daro išvadą, kad su įsigytomis investicijomis nėra teikiamos mobilios paslaugos, patys klientai atvažiuoja į UAB „Vilniaus odontologijos centras“. Taigi, pareiškėjos projektas neatitinka Priemonės Įgyvendinimo taisyklėse keliamų prioritetų, nes nėra įgyvendintas kaimo vietovėse. Teismo įsitikinimu, atsakovė pagrįstai darė išvadą, kad objektyvusis elementas atitinka, kadangi sukurta schema, kuria siekiama gauti didesnę paramos sumą nei vienas paramos gavėjas gali gauti pagal Įgyvendinimo taisykles, ir taip apeinamas tikslas, kuriam yra skirta parama.

Konstatavus šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog nustatytas pareiškėjos funkcinis ryšys su kitais asmenimis, pateikusiais paraiškas gauti paramą pagal Priemonę, objektyviai riboja socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą kaimo vietovėse.

Teismo įsitikinimu, atsakovė sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog tiek pareiškėjos, tiek minėtų bendrovių projektai yra tapatūs, juos sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, asmeninis ir teisinis ryšiai. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja, NMA išsamiai įvertino visas reikšmingas objektyvias aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjos Projektui sukurtas neteisėtas sąlygas gauti paramą ir pagrindė, kodėl tai neleis pasiekti parama siekiamo tikslo. Paminėtina, kad pareiškėja tik deklaratyviai teigia, kad jos įgyvendinamas Projektas funkciniu požiūriu savarankiškas, nesusietas su kitomis bendrovėmis ekonominiais ryšiais ir Įgyvendinimo vieta (geografinis ryšis), tačiau tokie jos teiginiai paneigiami jau aptartais įrodymais.

Skundžiamame NMA sprendime išsamiai atskleistas ir subjektyvusis elementas (siekis gauti paramą, prieštaraujančią jos teikimo tikslams, siekiant dirbtinai sukurti sąlygas paramai gauti), nes skundžiamame sprendime aiškiai nurodyti teisiniai, ekonominiai, asmeniniai su projektais susijusių įmonių ir jose dirbančių asmenų ryšiai, bei požymiai, neabejotinai liudijantys, kad būta sąmoningo veiksmų derinimo. Be nustatyto geografinio projektų ryšio, projektų tapatumo, funkcinio nesavarankiškumo ir kt. aplinkybių, buvo nustatyti projektus įgyvendinančių asmenų ekonominiai–finansiniai ryšiai (bendrovių įsigytos investicijos papildo viena kitą ir viena be kitos funkcionuoti negalėtų.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėja, sukūrusi dirbtines sąlygas paramai gauti ir įgijusi paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą, pažeidė šiai sričiai taikomas teisės aktų nuostatas. Šis pažeidimas yra formalaus pobūdžio, todėl tokiam pažeidimui konstatuoti pakanka vien tik veikimo – dirbtinų sąlygų sukūrimo fakto.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad NMA surinko visus reikšmingus duomenis, juos teisingai įvertino ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, pareiškėja UAB „Stelnera“ sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, taigi neatitinka Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklėse nustatytas Projekto įgyvendinimo nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių (žr., pvz., 2004-01-06 sprendimas byloje Nr. C-104/89 Mulder ir kiti prieš Tarybą ir Komisiją; 1995-05-10 sprendimas byloje Nr. T-571/93 Lefebvre ir kiti prieš Komisiją). Paramos gavėjas, teikdamas paraišką ir pasirašydamas paramos sutartį, įsipareigoja ne tik įgyvendinti projektą sutartyje nurodytomis sąlygomis, bet ir laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų, susijusių su projekto įgyvendinimu. Šių reikalavimų paramos gavėjas privalo laikytis visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, o projektą administruojanti institucija atitinkamą laikotarpį vykdyti projekto įgyvendinimo kontrolę. NMA niekada nebuvo davusi garantijų pareiškėjams, kad parama bus nesusigrąžinama net ir nustačius pažeidimus, o nustatyti pasirašytos paramos sutarties pažeidimai pareiškėjams nesudaro teisėtų lūkesčių naudotis paramos lėšomis ne pagal paskirtį (LVAT 2016-12-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1054-858/2016).

Taip pat akcentuotina, kad NMA, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad NMA priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos (žr., pvz., LVAT 2014-11-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014). Įvertinęs NMA sprendimą, teismas konstatuoja, kad NMA nuosekliai ir aiškiai nurodydama teisės aktus ir jų normas, kuriuos pareiškėja pažeidė, pagrindė, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas susigrąžinti visą pareiškėjai išmokėtos paramos sumą, ginčijamas sprendimas tinkamai motyvuotas, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėja teigia, kad Komisijos sprendimas priimtas nevertinus jos argumentų ir pateiktų įrodymų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl išankstinės ginčų sprendimo institucijos (šiuo atveju Komisijos) sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., LVAT 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020). Nagrinėjamo ginčo atveju skundo reikalavimas dėl NMA sprendimo panaikinimo atmestas, todėl pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl galimai nepakankamai motyvuoto Komisijos sprendimo, netinkamo, pareiškėjos nuomone, įrodymų vertinimo nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas jų nenagrinėja ir dėl to plačiau nepasisako.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjektų veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nurodytų teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012). Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr. LVAT 2011-09-02 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (žr. LVAT 2009-08-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2014-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-95/2014).

Visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad ginčijamu raštu atsakovė informavo pareiškėją apie NMA 2022-04-27 priimtą sprendimą Nr. SKP-12 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Paprašė pareiškėjos šiame rašte nurodytą 40 000,00 Eur skolos sumą per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos pervesti į NMA sąskaitą. Išaiškino, kad negrąžinus skolos per nurodytą terminą, bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Taip pat pažymėjo, kad NMA turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Pažymėjo, kad, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2. papunkčiu, NMA turi teisę skolą susigrąžinti įskaitos būdu, nelaukdama paramos gavėjui suteikto termino grąžinti skolą. Skola išskaičiuojama iš skolininkui skirtos paramos (jei tokia būtų skirta) pagal bet kurią NMA administruojamą priemonę. Nurodė, kur galima rasti Informaciją apie skolą bei skolos (ar skolos dalies) išskaičiavimą. Atkreipė dėmesį, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte yra numatyta galimybė teikti prašymą dėl skolos grąžinimo dalimis. Taip pat nurodė kur pareiškėja gali teirautis informacijos, kilus daugiau klausimų.

Atsižvelgusi į rašto turinį, taip pat į tai, kad pareiškėja nepateikė argumentų apie tai, kokias teisines pasekmes šis raštas pareiškėjai sukelia, teismas daro išvadą, kad skundžiamas raštas yra akivaizdžiai informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai teisinių padarinių, todėl skundas dėl reikalavimo panaikinti NMA 2022-05-09 raštą Nr. BRK-5886 atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997-12-19 sprendimas Hell prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016-07-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stelnera“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.