Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. S. gynėjos advokatės Ingos Abramavičiūtės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, jos atžvilgiu netaikant intensyvios priežiūros, bet paskiriant įpareigojimus – per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę 24 492,71 Eur žalą.

E. S. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktas galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį, pirmosios instancijos teismo ir apeliacinio proceso metu gautus bei ištirtus įrodymus, išklausiusi proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Kauno apygardos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir jų kontekste pagrįstai E. S. pripažino kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Nuteistosios E. S. veiksmų teisinis vertinimas yra teisingas, už šių veiksmų padarymą jai paskirta bausmė nėra per griežta.

8.2. 2022 m. gruodžio 16 d. prašyme dėl dokumentų prijungimo E. S.: 1) kėlė versiją, kad liudytojas V. S., būdamas vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas, nurodė užpajamuoti 26 492,71 Eur sumą (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje ir galimai sudarė analogiškos vertės pirkimo-pardavimo sandorį su užsienio bendrove „G. D. E.“; 2) tvirtino, jog (duomenys neskelbtini) pardavimo metu V. S. naujajam įmonės savininkui pateikė įmonės balansą, tačiau 26 492 Eur, kuriuos V. S. išėmė iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, įmonės balanse neatsispindėjo; 3) „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale su savo tėvu V. S. ji lankėsi tik vieną kartą ir šio apsilankymo metu V. S. ėmė paskolą iš banko, o ji buvo tik paskolos laiduotoja; 4) prašė prie baudžiamosios bylos prijungti 2018 m. birželio 4 d. kasos pajamų orderį, serija ŠL, Nr. 000681, patvirtinantį, kad A. P., E. S. vardu, 2018 m. birželio 4 d. į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą įnešė 26 492,17 Eur (7 t., b. l. 58–63).

9. Tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, turėjo pagrindą patikrinti visas galimas ir iš nuteistosios pozicijos svarstytinas versijas, tiek, kiek jas galima suprasti pagal byloje pačios nuteistosios pateiktus prašymus, paaiškinimus ir kitus procesinius dokumentus. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog priimdamas teismo nuosprendį ir surašydamas nuosprendį pagrindžiančius argumentus, pirmosios instancijos teismas negalėjo suformuluoti ir išskirti galimų gynybos versijų, o tą padarydamas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir paneigė E. S. teisę į gynybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo pasirinkta teismo nuosprendžio argumentacija, svarstant visas galimas nuteistosios gynybos versijas, net jei jos suformuluotos netiksliai, rodo, kad apygardos teismas siekė išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir priimti tokį sprendimą, kuris būtų ne tik teisingas, bet ir aiškus, suprantamas bei įtikinantis.

10. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu nuteistoji neneigė, jog per du kartus išgrynino (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas iš „Danske Bank A/S“ banko sąskaitos (vienu atveju, tvirtino, kad šias pinigines lėšas ji perdavė A. P., kuris įnešė jas į įmonės kasą, kitu atveju, teigė, jog iš banko sąskaitos išgrynintus pinigus ji tiesiogiai perdavė V. S., o jis 2017 m. kovo 23 d. baldų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu jas perdavė „G. D. E.“ atstovui A. M. L.). Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir nuteistosios gynėjos apeliaciniame skunde, kuriame, be kito, akcentuojamas aktyvus V. S. vaidmuo išgryninat pinigus („<...> bylos <...> aplinkybių eiliškumas laike, kurį pagrindžia byloje esantys ir surinkti dokumentai ir įrodymai, yra toks: <...> „2018 m. vasario 19 d. E. S. <...> V. S. nurodymu ir jam dalyvaujant nuėmė <...> 14000 Eur sumą grynais pinigais <....>“ (skundo 18.6. pastraipa); „2018 m. kovo 5 d. E. S. <...> V. S. nurodymu ir jam dalyvaujant nuėmė <...>12 492,71 Eur sumą grynais pinigais <...>. Tą pačią dieną <...> E. S. įnešė į <...> banko sąskaitą <...> 2000 Eur sumą <...>“ (skundo 18.11pastraipa); 2018 m. kovo 5 d. <...> A. M. L. iš (duomenys neskelbtini) V. S. vardu grynais priėmė 12 500 Eur sumą pagal 2017 m-03-23 sudarytą biuro baldų pirkimo pardavimo sutartį <...> 2018 m. kovo 8 d. bendrovės akcininkas (V. S. – teisėjų kolegijos pastaba) priėmė sprendimą dėl paskolos suteikimo 14 000 Eur ir 12 492,71 Eur E. S. <...> nukreipiant visų, ir teismo dėmesį, nuo tiesos, kuri yra ta, kad šias pinigines lėšas gavo būtent akcininkas (skundo 18.12–18.13. pastraipos (t. 9, b. l. 37–38)).

13. Vertindama nuteistosios E. S. apeliacinės instancijos teisme duotų parodymų patikimumą teisėjų kolegija pažymi, kad jie ne tik prieštarauja pirmosios instancijos teisme jos pačios pateiktoms (teikiant prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos) ir skundžiamu nuosprendžiu atmestoms gynybos versijoms, bet ir neatitinka objektyvių bylos duomenų.

14. Kaip nustatyta „Danske Bank A/S“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų duomenimis, 2018 m. vasario 19 d. iš šios banko sąskaitos buvo išgryninta 14 000 Eur; 2018 m. kovo 5 d. – 12 492,71 Eur (5 t., b. l. 12–15). Iš pateiktų kasos išlaidų orderių Nr. 43146 ir 44956 bei „Danske Bank A/S“ pateiktos informacijos matyti, kad šias grynųjų pinigų operacijas UAB (duomenys neskelbtini) inicijavo nuteistoji E. S., savo identifikavimui banko „Danske Bank A/S“ darbuotojams pateikdama 2013 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 23464410 (5 t., b. l. 37, 38; 9 t., b. l. 173). Byloje apklaustos „Danske Bank A/S“ darbuotojos, 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. kovo 5 d. aptarnavusios E. S. ir išdavusios jai grynuosius pinigus iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, patvirtino, kad grynieji pinigai buvo išmokėti nuteistajai E. S., laikantis visų tinkamo asmens, turinčio teisę išgryninti pinigus iš įmonės banko sąskaitos, identifikavimo priemonių. Liudytoja E. M. („Danske Bank A/S“ Klientų aptarnavimo grupės vadovė) paaiškino, kad išgrynindama pinigus 2018 m. vasario 19 d., E. S. pateikė savo asmens dokumentą, jos akivaizdoje pasirašė kasos pajamų orderį; jos parašo tikrumas buvo palygintas su parašo pavyzdžių kortelėje esančiu jos parašu; E. S. savo parašą patvirtino (duomenys neskelbtini) antspaudu, kuris taip pat atitiko banko sistemoje jo patvirtintą pavyzdį; E. S. turėjo A lygmens parašo teisę, todėl pinigus iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos galėjo išimti viena, papildomas patvirtinimas tam nebuvo reikalingas (7 t., b. l. 20–27). Liudytojos A. D. („Danske Bank A/S“ aptarnavimo skyriaus darbuotoja) teigimu, 2018 m. kovo 5 d. grynieji pinigai iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos buvo išmokėti E. S.; jos tapatybe įsitikino pagal pateiktą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jos parašą sugretindama su banko sistemoje buvusiu parašo pavyzdžiu; E. S. teisė iš įmonės banko sąskaitos išimti grynuosius pinigus buvo patvirtina A lygio parašu; E. S. su savimi turėjo (duomenys neskelbtini) antspaudą ir juo patvirtino pinigų išgryninimo operaciją (7 t., b. l. 20–27).

16. Atsižvelgdama į šių įrodymų visumą teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo pastebėjimu, jog, priešingai nei nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtos bankinės operacijos buvo atliktos ne Kauno, bet Vilniaus mieste. Tiek A. D., tiek E. M., aptarnavusios E. S. piniginių lėšų iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išgryninimo metu, patvirtino, kad bylai aktualiu metu jos abi dirbo Vilniaus mieste esančiame Saltoniškių aptarnavimo skyriuje. Vis tik, šios faktinės aplinkybės patikslinimas jokios reikšmės byloje surinktų įrodymų vertinimui ir nuteistosios veiksmų kvalifikavimui neturi. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog tuo metu nuteistoji E. S. gyveno Utenos r., o dirbo Kauno mieste, tuo tarpu V. S. – Vilniuje, todėl ji šiuos veiksmus atliko V. S. nurodymu (priešingu atveju ji tą būtų dariusi Kaune ar arčiau savo gyvenamosios vietos), tačiau teismas neturi jokio pagrindo abejoti objektyviais bylos duomenimis – kasos išlaidų orderiuose užfiksuota informacija, kad grynieji pinigai buvo išduoti E. S. ir juos išdavė A. D. ir E. M. (5 t., b. l. 37, 38), joms abiem patvirtinus, jog pinigai buvo išduoti ne kam kitam, o E. S., jos tapatybę nustačius pagal pateiktą E. S. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą.

17. Teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo abejoti ir aplinkybe, kad E. S. turėjo teisę atlikti finansines operacijas su (duomenys neskelbtini) „Danske Bank A/S“ banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Bylos duomenų analizė patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų (jų, bylos duomenimis, buvo trys) „Danske Bank A/S“ atidarymo metu buvo užpildyta ir bankui pateikta Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė (pagal kurią buvo tikrinami E. S. parašas ir jos disponuojamas (duomenys neskelbtini) antspaudas 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. kovo 5 d. piniginių lėšų išgryninimo metu). Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelės duomenimis, pirmojo (ir vienintelio) parašo teisę valdyti (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas bei jose esančias įmonės pinigines lėšas buvo suteikta direktoriaus pavaduotojai E. S. (būtent taip ji buvo pristatoma visuose bankui pateikiamuose (duomenys neskelbtini) dokumentuose, nors įmonėje tokių pareigų niekada nėjo), tokiu būdu, suteikiant jai išimtinę teisę inicijuoti banko operacijas (duomenys neskelbtini) vardu. Teisėjų kolegija pažymi, kad iki 2017 m. kovo 24 d. visi prašymai, susiję su (duomenys neskelbtini) banko sąskaitomis, esančiomis „Danske Bank A/S“ – dėl banko sąskaitų atidarymo, galimybės naudotis elektroninėmis banko paslaugomis ir kt., bankui buvo teikiami tuometinio (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. G.. Tačiau 2017 m. kovo 24 d. bankui buvo pateiktas E. S., save pristatančios (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja, prašymas užblokuoti V. G. pagal su banku sudarytą elektroninės bankininkystės sutartį ir atidaryti naują banko sąskaitą. Su šiuo prašymu buvo pateiktas 2017 m. kovo 23 d. ir (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo E. S. buvo pavesta atidaryti naują banko sąskaitą „Danske Bank A/S“ ir būti vienintele šios sąskaitos tvarkytoja, taip pat vienintele jau atidarytų banko sąskaitų „Danske Bank A/S“ tvarkytoja (5 t., b. l. 26–40). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad toks akcininko sprendimas nagrinėjamoje situacijoje nebuvo galimas ir/ar reikalingas, tačiau šį apeliacinio skundo motyvą paneigia liudytojos E. M. („Danske Bank A/S“ Klientų aptarnavimo grupės vadovė) parodymai. Jos teigimu, pagal Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę bankas žinojo, kas gali atvykti į banką ir išgryninti banko sąskaitoje esančias juridinio asmens pinigines lėšas – patvirtinamas to žmogaus vardas, pavardė, parašas ir įmonės antspaudas; jeigu tai būdavo ne juridinio asmens vadovas, o kažkoks įgaliotas asmuo, banko darbuotojas prašydavo pateikti akcininkų sprendimą, kuriame nurodyta, kad tas asmuo gali atlikti finansines operacijas juridinio asmens vardu (7 t., b. l. 20–27). Atsižvelgiant į tai, jog 2017 m. kovo 24 d. E. S., prisistatanti (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja (ne juridinio asmens vadovas), pateikė bankui prašymą ne tik panaikinti tuometinio įmonės vadovo V. G. įgaliojimus tvarkyti įmonės banko sąskaitą, bet ir atidaryti dar vieną banko sąskaitą, pagrįstai spręstina, kad leisdamas E. S. naudotis tiek naująja, tiek senosiomis (duomenys neskelbtini) banko sąskaitomis bankas privalėjo įsitikinti tikrąja juridinio asmens valia, todėl turėjo pagrindą iš E. S. reikalauti šį faktą patvirtinančio akcininko sprendimo, kurį nuteistoji pateikė nagrinėjamu atveju (apeliacinio skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į byloje pareikštus kaltinimus, vertinamos tik 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. kovo 5 d. atliktos (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų išgryninimo iš banko sąskaitos, esančios „Danske Bank A/S“, operacijos, todėl (duomenys neskelbtini) kituose bankuose nustatyta pinigų išgryninimo tvarka bei tai galintys atlikti asmenys, taip pat ir V. G. įgaliojimų apimtis kituose bankuose, šiuo atveju jokios reikšmės nuteistosios E. S. veiksmų vertinimui neturi).

18. Paminėtų duomenų visuma patvirtina, kad nuteistoji E. S. turėjo teise? valdyti visas (duomenys neskelbtini) vardu „Danske Bank A/S“ atidarytas banko sąskaitas, šiam tikslui jau pirmosios (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos atidarymo metu 2016 m. kovo 3 d. jai buvo suteikta pirmojo parašo teisė, o tai reiškia, jog jokio kito asmens patvirtinimo, atliekant finansines operacijas su (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, E. S. nereikėjo. Be to, sprendžiant iš paminėtų duomenų visumos, tokių operacijų metu nuteistoji disponavo ir (duomenys neskelbtini) antspaudu ir juo, kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja, patvirtino visus bankui teikiamus oficialius dokumentus (duomenys neskelbtini) vardu. Pasinaudodama tokia situacija ir turimais įgaliojimais, nuteistoji E. S. 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. kovo 5 d. iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, esančios „Danske Bank A/S“, Vilniaus banko skyriuje, išgrynino jai inkriminuotą pinigų sumą (tai, kaip jau minėta, buvo nurodyta ir apeliaciniame skunde, tą neabejotinai patvirtina tiek pirmiau aptartų kasos pajamų orderių Nr. 43146 ir 44956 turinys, tiek ir liudytojų A. D. bei E. M. parodymai).

19. Konstatuodama tokias išvadas teisėjų kolegija pažymi, kad 2018 m. kovo 5 d. išgryninusi (duomenys neskelbtini) „Danske Bank A/S“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusias pinigines lėšas, tą pačią dieną į kitą įmonės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame „Danske Bank A/S“, E. S. įnešė 2 000 Eur grynaisiais pinigais. Šį faktą betarpiškai patvirtina (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Danske Bank A/S“, išrašas (8 t., b. l. 103). Tačiau ir šią objektyviai įrodytą ir apeliaciniame skunde pripažintą faktinę aplinkybę apklausiama apeliacinės instancijos teisme nuteistoji kategoriškai neigė ir jokių paaiškinimų, kaip 2 000 Eur buvo įnešti į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą jos vardu, negalėjo pateikti. Visgi, byloje aiškiai nustatyta, kad E. S. buvo vienintelė „Danske Bank A/S“ esančių (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų valdytoja ir tik ji turėjo pirmumo parašo teisę, todėl vienintelė galėjo inicijuoti finansines operacijas (duomenys neskelbtini) vardu. Visa tai leidžia nuteistosios parodymus vertinti kaip nepatikimus ir duodamus siekiant ne tik paneigti savo kaltę, bet ir apkaltinti savo tėvą, kuris apeliacinės instancijos teisme, visiškai atsitiktinai ir tik atsakydamas į teismo klausimus, pateikė teismui paaiškinimus, o vėliau, teismui pavedus, ir tą patvirtinančius duomenis apie tai, jog nagrinėjamų įvykių metu jis net negalėjo būti banke Vilniuje, nes vienu atveju buvo užsienyje, kitu atveju –Kaune.

20. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, iš esmės kaltindama savo tėvą V. S., nuteistoji teigė, kad jos pareigos UAB (duomenys neskelbtini) buvo antraeilės, šioje įmonėje ji dirbo tik vadybininke ir įmonės valdyme nedalyvavo, o visus strateginius sprendimus priimdavo V. S.. Šiuos nuteistosios parodymus paneigia ir liudytojų R. K., V. L., L. Ž. bei V. S. parodymai bei juos patvirtinanti rašytinė bylos medžiaga.

20.1. Liudytojos R. K. teigimu, V. S. į (duomenys neskelbtini) veiklą nesikišo; nors juridiniai įmonės direktoriai dažnai keitėsi, tačiau faktinėmis direktorėmis buvo E. S. ir jos motina V. S.; visais su darbu susijusiais klausimais ji bendravo su E. S., kuri sprendė jos priėmimo į darbą ir įmonės sąskaitų apmokėjimo klausimus; paprastai įmonėje buvo tik E. S., V. S. joje pasirodydavo retai (7 t., b. l. 20–27). Liudytoja V. L. ((duomenys neskelbtini) buhalterė) patvirtino, kad visais darbiniais klausimais ji bendravo tik su E. S.; V. S. įmonės patalpose nesilankydavo ir įmonės valdyme nedalyvavo; PIN kodų generatorius valdė E. S. ir V. S. (7 t., b. l. 35–38). Liudytoja L. Ž. ((duomenys neskelbtini) buhalterė) parodė, jog V. S. buvo įmonės akcininkas, tačiau įmonės veikloje nedalyvavo, realiai įmonei vadovavo E. S., kuri priėmė ją į darbą; E. S. jai duodavo privalomus finansinius nurodymus, kuriuos ji vykdydavo; PIN kodų generatorius valdė E. S. arba V. S. (7 t., b. l. 68–69). Tapačias aplinkybes tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek ir duodamas parodymus bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu parodė ir liudytojas V. S.. Jo teigimu, įsigijus įmonę 2007 metais, bet negebant jos valdyti kartu su buvusia savo sutuoktine V. S., jis paliko šios įmonės valdymą jai ir jokių sprendimų, susijusių su įmonės valdymu, nepriiminėjo; nuo 2011 metų prie (duomenys neskelbtini) veiklos prisijungė E. S.; jis buvo tik įmonės akcininkas, įmonės veikloje nedalyvavo, jokių veiksmų dėl darbuotojų priėmimo/atleidimo iš darbo neatliko, jokių pinigų iš įmonės neėmė, dirba kitą darbą ir dalyvauja kitų įmonių veikloje (7 t., b. l. 70–73; 10 t., b. l. 1–11).

20.2. Be to, kaip matyti iš V. S., E. S. ir R. K. elektroninio susirašinėjimo turinio, R. K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) akcininką V. S. nurodydama finansines problemas, su kuriomis 2018 m. spalio 14 d. susidūrė (duomenys neskelbtini) – Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimas ir nustatyti pažeidimai, įmonės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas; netvarkinga įmonės buhalterinė apskaita; neįgyvendintas Europos Sąjungos lėšomis finansuotas projektas; nesutvarkytos pacientų kortelės; fiktyvios užsakymo kortelės; lėšų trūkumas ir dėl to vėluojantys užsakymų įvykdymai. Spendžiant iš susirašinėjimo turinio, dėl šių įmonės problemų R. K. norėjo susitikti su įmonės akcininku V. S. ir aptarti galimą šių problemų sprendimo būdą. Atsakydamas į R. K. elektroninį laišką, jį, be kita ko, persiųsdamas ir E. S., V. S. paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) reikalus jis niekada nesikišo ir neketina to daryti, pažymėdamas, jog anksčiau visus reikalus tvarkė V. S., dabar ir ateityje – E. S., be kita ko, nurodydamas, kad R. K. priėmus sprendimą likti savo darbo vietoje UAB (duomenys neskelbtini), toliau ji turės dirbti su E. S. (10 t., b. l. 36–38).

20.3. Visa tai patvirtina, kad, priešingai nei apeliacinės instancijos teisme teigė nuteistoji, visą (duomenys neskelbtini) veiklą inkriminuojamu laikotarpiu iš esmės vykdė, vystė ir organizavo, tuo pačiu ir sprendė dėl finansinių operacijų bei jas atliko tik E. S. ir V. S.. Liudytojas V. S. tuo metu įmonės veikloje nedalyvavo ir jokių su įmonės valdymu ar jos finansine padėtimi susijusių reikalų nesprendė. Net ir tuomet, kai į jį, prašydama pagalbos kreipėsi (duomenys neskelbtini) darbuotoja R. K., susirūpinusi dėl įmonės ateities, apie tai jis informavo E. S., liudytojai R. K. pažymėdamas, jog bendrą sprendimą ji turinti rasti ne su juo, o su nuteistąja.

21. Nuteistoji E. S. teigė, kad jos santykiai su V. S. visą gyvenimą buvo blogi, jis neprisidėjo prie jos išlaikymo, galimai net smurtavo jos atžvilgiu, šiuo metu jų santykiai taip pat konfliktiški dėl nuteistosios apsisprendimo palaikyti savo motiną V. S. jos skyrybų su V. S. procese. Tačiau, liudytojo V. S. teigimu, jų santykiai su E. S. buvo geri ir nutrūko tik po to, kai jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl galimo jo vardu pasirašytų dokumentų suklastojimo; jis finansavo E. S. studijas ir pragyvenimą, padėjo jai. Tokius V. S. parodymus dėl tėvui ir dukrai įprastų tarpusavio santykių patvirtina objektyvūs bylos duomenys. Kaip nustatyta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2023 m. liepos 9 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą duomenimis, E. S. į teisėsaugos institucijas kreipėsi dėl galimo jos tėvo V. S. grasinimo su ja susidoroti dėl to, kad skyrybų procese ji palaiko savo motiną V. S.. Tačiau ikiteisminis tyrimas V. S. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš paminėtame nutarime esančio V. S. ir E. S. susirašinėjimo turinio matyti, kad V. S. nuolat palaikė savo dukrą, jų santykiai buvo šilti, jokie asmeniniai nesutarimai tarp jų nefiksuoti: „<...> ačiū tau už paramą dėl darbo <...>“, „<...> visada prisiminsiu ir pasiilgsiu ėjimo į kino teatrą, restoranus kartu, rytinių laikraščių skaitymo ir bandelių su razinomis, pokalbių ir pasivažinėjimą su dviračiais. Ačiū už visus patarimus, kuriuos man davei. Ačiū už padrąsinimus ir palaikymą, kai man to labai reikėjo <...>“. Tokio ir panašaus pobūdžio E. S. žinutės savo tėčiui fiksuojamos iki 2022 m. kovo 28 d. (8 t., b. l. 142–145), o tai atitinka V. S. parodymus, kad su E. S. jis nustojo bendrauti, sužinojęs dėl jo parašų klastojimo, todėl su ja, kol nėra pasibaigę teisiniai procesai, nebendrauja jau kelis metus.

22. Toks nuteistosios ir jos kaltinamo tėvo santykių kontekstas yra svarbus vertinant tiek nuteistosios, tiek liudytojo parodymų patikimumą, visgi, byloje esantys įrodymai rodo aiškų nuteistosios, o ne jos tėvo parodymų nepatikimumą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad liudytojas V. S. dalyvavo nuteistajai E. S. išgryninant (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. kovo 5 d., ar šiuos veiksmus ji atliko liudytojo nurodymu. Šias aplinkybes, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teisme liudytojas V. S., atsakydamas į teismo klausimus dėl jo darbotvarkės ir patikrinęs savo darbo kalendorių telefone, ne tik paneigė, nurodydamas, jog paminėtomis dienomis jis to padaryti negalėjo, nes buvo išvykęs, bet ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus – UAB „E.“ direktoriaus įsakymą dėl komandiruotės, patvirtinantį, kad 2018 m. vasario 19 d., būdamas UAB „E.“ direktoriumi, jis buvo komandiruotas į Suomiją (Helsinkį) (10 t., b. l. 40), bei informavo teismą, jog 2018 m. kovo 5 d. jis dalyvavo VšĮ Šv. I. L. kolegijos valdybos posėdyje. Atsakydama į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimą, 2024 m. gegužės 27 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) Bendrųjų reikalų vadovė B. R. patvirtino V. S. versiją dėl 2018 m. kovo 5 d. jo veiklos VšĮ (duomenys neskelbtini) ir informavo teismą, kad 2018 m. kovo 5 d. V. S. kaip valdybos narys iš tiesų buvo Kaune ir dalyvavo VšĮ (duomenys neskelbtini) pasitarime dėl valdybos organizuojamo 2018 m. kovo 13 d. posėdžio (10 t., b. l. 79, 80, 108). Visa tai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų išgryninimo Vilniuje metu V. S. arba buvo kitoje šalyje, arba kitame mieste, kas paneigia nuteistosios E. S. dar pirmosios instancijos teisme suformuotą poziciją, kad pinigų išgryninimo operacijas ji atliko V. S. nurodymu ir jam dalyvaujant.

23. Tuo tarpu apeliaciniame skunde itin detaliai analizuojama versija, jog V. S. 2017 m. kovo 23 d. buvo sudaręs baldų pirkimo – pardavimo sutartį su Islandijos įmone „G. D. E.“ ir jos direktoriui A. M. L. per du kartus perdavė 26 500 Eur, kuriuos, kaip vienintelis akcininkas, pasiskolino iš (duomenys neskelbtini), paneigia ne tik šios nutarties 12 pastraipoje aptartų duomenų iš kompetentingų Islandijos institucijų analizė, bet ir skundžiamo nuosprendžio 14–17 puslapiuose išdėstyti šios versijos atmetimo motyvai, kuriems teisėjų kolegija visiškai pritaria.

24. Nors liudytojas A. M. L. patvirtino, kad 2017 m. kovo 23 d. tarp jo ir V. S. buvo sudaryta baldų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią V. S. per du kartus jam perdavė 26 500 Eur, tačiau šie jo parodymai prieštarauja objektyviems bylos duomenims. Kaip jau minėta, įmonė „G. D. E.“ jokios veiklos nuo 2017 metų nevykdė, jokie sandoriai su UAB (duomenys neskelbtini)įmonės buhalterinėje apskaitoje nefiksuoti, todėl pirmosios instancijos teismas juos atmetė pagrįstai. Vertindamas liudytojo A. M. L. pateiktus, neva jo parodymus patvirtinančius, dokumentus – 2017 m. kovo 23 d. sutarties kopiją (8 t., b. l. 74), kasos pajamų orderių Nr. 23 ir 24 kopijas (8 t., b. l. 73), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad: teismui buvo pateiktos tik šių dokumentų kopijos; kasos pajamų orderiai Nr. 23 ir 24 nebuvo pasirašyti V. S.; jo A. M. L. neva per du kartus sumokėtos pinigų sumos buvo iš esmės identiškos nuteistosios išgrynintoms pinigų sumoms; pirmasis mokėjimas pagal 2017 m. kovo 23 d. sutartį neva buvo atliktas praėjus beveik vieneriems metams nuo sutarties sudarymo, nors sutartyje atsiskaitymas numatytas kas ketvirtį; V. S. A. M. L. nepažinojo ir kategoriškai neigė pirkęs bet kokius baldus iš šios įmonės. Konstatuodamas liudytojo A. M. L. parodymų nepatikimumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į objektyviais bylos duomenimis paneigtus jo teiginius, kad E. S. jis nepažinojo. Teismas, patikrinęs valstybės registrų duomenis, nustatė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. kovo 8 d. jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kur tuo pačiu metu dirbo ir E. S., todėl nepažinoti vienas kito, kai E. S. įmonėje ėjo faktinės direktorės pareigas, negalėjo.

25. Aplinkybę dėl V. S. pinigų perdavimo Islandijos įmonės „G. D. E“ atstovui A. M. L. nuteistoji grindė ir jos pačios teismui pateiktais 2018 m. vasario 19 d. V. S. prašymu (duomenys neskelbtini) direktoriui suteikti jam 26 500 Eur paskolą 1 (vienerių) metų laikotarpiui (7 t., b. l. 10) bei 2018 m. vasario 19 d. V. S. patvirtinimu, kad jis gavo 14 000 Eur paskolą (7 t., b. l. 11). Vertindama šių dokumentų patikimumą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog teismui nebuvo pateikti šių dokumentų originalai, nenustatyta, kodėl jais net ir bankrutuojant (duomenys neskelbtini), disponavo E. S., jokių (duomenys neskelbtini) rekvizitų nei 2018 m. vasario 19 d. V. S. prašymas, nei tos pačios dienos patvirtinimas neturi, šių dokumentų forma ir turinys buitinio pobūdžio ir pan. Liudytojas V. S. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai ir kategoriškai neigė prašęs pinigų iš (duomenys neskelbtini) bei juos gavęs ir teigė, kad jokio prašymo dėl paskolos suteikimo (duomenys neskelbtini) direktoriui neteikė.

26. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliacinio skundo motyvai, jog (duomenys neskelbtini) jam suteiktos 26 500 Eur paskolos pagrindu V. S. patikslino savo 2017 metų mokesčių deklaraciją. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas V. S. neneigė tikslinęs savo mokesčių deklaraciją už 2017 mokestinius metus, tačiau pažymėjo, kad tokius jo veiksmus galimai lėmė pirminėje deklaracijoje įvelta klaida, su kuo, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka ir teisėjų kolegija. Nesutikdama su nuteistosios teiginiais dėl V. S. mokesčių deklaracijos patikslinimo aplinkybių teisėjų kolegija pažymi, kad paskola, su kuria nuteistoji sieja (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų pasisavinimą, liudytojui V. S. neva buvo suteikta 2018 metais, t. y. 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. kovo 5 d. (šios datos sutampa su E. S. inkriminuojamomis (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų išgryninimo dienomis), tačiau V. S. mokesčių deklaracija, kurią, be kita ko, vėlgi pateikė nuteistoji (7 t., b. l. 15), buvo tikslinama už 2017 mokestinius metus, t. y. dėl pajamų, gautų 2017, bet ne 2018 metais. Be to, nesutampa neva V. S. (duomenys neskelbtini) suteiktos paskolos – 26 500 Eur suma su patikslintoje mokesčių deklaracijoje nuteistosios pažymėta 29 062,50 Eur suma, prie kurios nurodytas pajamų rūšies kodas – 44, be kita ko, siejamas ne su paskolomis, o su valdybos ir stebėtojų tarybos nariui išmokėtomis metinėmis išmokomis (tantjemomis) ir/arba išmokomis už vykdytas valdymo funkcijas ir nieko bendro su asmeniui suteiktomis paskolomis neturi. Svarbu ir tai, kad, bylos duomenimis, 2017 mokestinių metų laikotarpiu liudytojas V. S. dirbo net keliose įmonėse – UAB „E.“, UAB „A. H.“, VšĮ (duomenys neskelbtini), VĮ K. R. K., UAB „K.“ ir paminėtu laikotarpiu gavo pajamas už valdybos nario darbą VĮ K. R. K., VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB „K.“ (10 t., b. l. 13–17, 18–22, 23).

27. Atmetant nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde nurodant, jog V. S. iš (duomenys neskelbtini) gavo 26 500 Eur paskolą grynaisiais pinigais, tuo pačiu užsimenama ir apie V. S., kaip vienintelio (duomenys neskelbtini) akcininko, 2018 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriuo jis neva E. S. suteikė 14 000 Eur ir 12 492,71 Eur paskolą. Dėl paminėto V. S., kaip vienintelio (duomenys neskelbtini) akcininko, 2018 m. kovo 8 d. sprendimo galimo suklastojimo šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir šio ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta 2023 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvada, kurios duomenimis, 2018 m. kovo 5 d. vienintelio (duomenys neskelbtini) akcininko V. S. sprendime, kuriuo neva jis E. S. suteikė 14 000 Eur ir 12 492,71 Eur paskolą, skiltyje „Parašas“ galimai pasirašė ne V. S. (9 t., b. l. 237, 238–240).

27.1. Iš esmės panaši situacija byloje buvo susiklosčiusi ir dėl nuteistosios pateikto 2018 m. birželio 4 d. kasos pajamų orderio (7 t., b. l. 63), kurio duomenimis, A. P., E. S. vardu, į (duomenys neskelbtini) kasą įnešė 26 492,71 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atlikta ekspertizė patvirtino, kad šį kasos pajamų orderį pasirašė ne A. P. (7 t., b. l. 116–117). Siekiant nustatyti, kas suklastojo A. P. parašą ant paminėto dokumento, Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros 1-ajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00391-23, kuriame vertinamas 2018 m. birželio 4 d. kasos pajamų orderio tikrumas. Šis ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas (9 t., b. l. 233).

27.2. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, nėra jokio pagrindo nuteistosios nurodytus ir jos pačius pateiktus dokumentus – 2018 m. vasario 19 d. V. S. prašymą (duomenys neskelbtini) direktoriui suteikti jam 26 500 Eur paskolą 1 (vienerių) metų laikotarpiui (7 t., b. l. 10) bei 2018 m. vasario 19 d. V. S. patvirtinimą, kad jis gavo 14 000 Eur paskolą (7 t., b. l. 11) (ne originalus, o jų kopijas) vertinti kaip patikimus ir jais remtis.

28. Visi pirmiau aptarti įrodymai (banko pateikti duomenys, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir dokumentai) paneigia nuteistosios versiją, kad (duomenys neskelbtini) priklausiusias pinigines lėšas ji išgrynino V. S. nurodymu, šiam siekiant nuslėpti 26 500 Eur paskolos jam suteikimą (duomenys neskelbtini) piniginėmis lėšomis, todėl apeliacinio skundo motyvai, susiję su (duomenys neskelbtini) balanso sudarymo aplinkybėmis, tokiu būdu neva V. S. bandant nuslėpti pasisavintas (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, išsamiau nevertinami. Bylos duomenimis nustačius, kad (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas pasisavino E. S., šios įmonės pardavimo procedūros, kuriose V. S., kaip akcininko, dalyvavimas buvo būtinas, jokios reikšmės neturi.

29. Pagrindo abejoti nuteistosios kalte nesudaro ir apeliacinio skundo motyvai, jog E. S. teismui buvo pateikusi pinigų supakavimo movą, ant kurios buvo dvi datos – 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 d. vasario 21 d., ir kurią ji neva rado tarp jos tėvo paliktų daiktų namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo nustatytos šios pinigų supakavimo movos suradimo aplinkybės, todėl, vertinant ir nuteistosios parodymų nepatikimumą, spręsti, jog ji priklauso V. S., kaip teigia nuteistoji, nėra jokio pagrindo. Be to, apeliacinės instancijos teisme nei nuteistoji, nei jos gynėja teisėjų kolegijai nepaaiškino, kokią byloje įrodinėtiną faktinę aplinkybę ši pinigų supakavimo mova patvirtina/paneigia, kai tik viena ant jos nurodyta data sutampa su E. S. inkriminuotu pinigų išgryninimo laiku. Atsižvelgdama į šių duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. S. pateikta pinigų supakavimo mova jokios reikšmės įrodymų ir jos veiksmų teisiniam vertinimui taip pat neturi.

30. Teisėjų kolegija, sutikusi su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistosios kaltės, įvertino ir byloje nuteistajai paskirtos bausmės klausimą. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai E. S. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Nuteistoji taip pat įpareigota per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir atlyginti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika padarytą turtinę 24 492,71 Eur žalą. Nuteistoji E. S. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą padarė veikdama tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Ji nėra teista, bausta tik administracine tvarka, tačiau jos administraciniai pažeidimai nėra itin pavojingi, su skundžiamu nuosprendžiu jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu nesusiję ir besiskiriantys savo pobūdžiu. Tokių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuteistajai paskirta bausme, ji nėra per griežta, todėl keisti paskirtos bausmės ar paskirtų įpareigojimų nėra jokio pagrindo.

31. Pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl byloje priteisto civilinio ieškinio ir įpareigojimo jį atlyginti teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. S. pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausiusias pinigines lėšas, jas išgrynindama iš juridinio asmens banko sąskaitos ir juridinio asmens naudai jų nepanaudodama bei negrąžindama. Tokiais veiksmais E. S. iš (duomenys neskelbtini) pasisavino 24 492,71 Eur ir tai atitinka juridiniam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį. Jis yra pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, todėl pagrįstai priteistas iš nuteistosios. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu (2024 m. vasario 21 d. sprendimu) (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta pasibaigusia (sprendimo įsiteisėjimo data – 2024 m. kovo 23 d.) ir šiuo metu jau yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro (10 t., b. l. 104, 105), nes šiuo atveju nuteistosios E. S. veiksmais padaryta turtinė žala buvo priteista šios įmonės bankroto administratoriui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios E. S. gynėjos advokatės Ingos Abramavičiūtės apeliacinį skundą atmesti.