Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-729-362/2009, pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovėms A. Ž. ir M. P. , dalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovui R. Ž. priteisti naudotis kambarį, plane pažymėtą indeksu 29-6 (17,22 kv. m.) ir 1/3 dalį bendro naudojimo patalpų: virtuvės, pažymėtos indeksu 29-3, kurios bendras plotas 9,42 kv.m., koridoriaus, pažymėto indeksu 29-1, kurio bendras plotas 6,43 kv.m., vonios, pažymėtos indeksu 29-4, kurios bendras plotas 2,10 kv. m., tualeto, pažymėto indeksu 29-5, kurio bendras plotas 1,04 kv. m. Viso ieškovui priteisti naudotis 23,55 kv. m.

Atsakovėms priteisti naudotis kambarį, plane pažymėtą indeksu 29-2 (13,98 kv. m.) ir kiekvienai po 1/3 dalį bendro naudojimo patalpų: virtuvės, koridoriaus, vonios ir tualeto. Viso kiekvienai atsakovei priteisti naudotis po 13,32 kv. m. (abiems atsakovėms bendrai 26,64 kv. m.).

Priteisti bendrai naudotis 3,01 kv.m. rūsį, pažymėtą indeksu 29.

Teismas plečiamai aiškino LR CK 4.81 straipsnį, nes šis įstatymas nenumato, kad izoliuota gyvenamoji patalpa privalo būti paskirta naudotis kiekvienam bendraturčiui. Įstatymo sąlyga, kad paskyrimas naudotis izoliuota atskira patalpa priklauso nuo dalies turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, nėra imperatyvi norma, kurios taikymas reikštų, kad nesant tokios patalpos, o esant didesnei ar mažesnei, būtų negalimas naudojimosi tvarkos nustatymas.Teismas, pažeisdamas šalių lygybės prieš įstatymą principą, gynė tik atsakovių interesus kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Kiekvienai iš atsakovių tenkanti dalis sudaro po 8,36 kv. m. bendro ploto. Įvertinus tai, kad iš šios dalies kiekvienai atsakovei po 6,33 kv. m. sudaro dalis bendro naudojimo patalpų (virtuvės, vonios, tualeto, koridoriaus, kurių bendras plotas 18,99 kv.m.), todėl kiekviena atsakovė turi teisę naudotis tik po 2,03 kv. m. gyvenamojo ploto. Kadangi nėra 2,03 kv. m. dydžio atskiro kambario, kuris atitiktų kiekvienai atsakovei tenkančią nuosavybės dalį, taigi buto padalinti be neproporcingos žalos jo paskirčiai natūroje negalima. Akivaizdu, kad nėra tokių dviejų izoliuotų patalpų, kurios atitiktų atsakovėms tenkančią idealią nuosavybės dalį. Ieškovas turi teisę naudotis 33,46 kv. m. buto plotu, o įvertinus bendro naudojimo patalpų plotą 8,36 kv. m., turi teisę naudotis 25,1 kv. m. gyvenamojo ploto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Byloje nustatyta , kad ieškovas R. Ž. ir atsakovės A. Ž., bei M. P. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teisėmis priklauso 8/12 buto dalys, o atsakovėms po 2/12 dalis to paties buto.Butas yra 2 izoliuotų kambarių 50,19 kv.m. ploto .Atsakovės buto dalį įgijo paveldėjimo būdu pagal 21998 03 31 d.paveldėjimo teisės liudijimą (b.l.20,77).Atsakovės M. P. šeima susideda iš 4 asmenų, iš kurių du yra mažamečiai vaikai.Atsakovė A. Ž. taip pat yra deklaravusi gyvenamąją vietą bute, augina mažametį vaiką,šiuo metu dalį laiko praleidžia užsienyje, kur mokosi.Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį tuo pagrindu, kad esant tik dviems izoliuotoms buto patalpoms , nėra galimybės nustatyti naudojimosi butu tvarkos, pagal kurią šalys naudotųsi, izoliuotomis buto patalpomis.Paskyrus naudotis tik vieną iš kambarių dviems bendraturčiams –atsakovėms, nebus galimas jo bendras naudojimas dėl gyvenančių dviejų šeimų su mažamečiais vaikais tame pačiame kambaryje, bus suvaržytos atsakovių teisės naudotis priklausančia nuosavybės dalimi.Apeliantas laiko, jog buvo ginami tik atsakovių interesai.

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarką reglamentuoja CK 4.75 ir 4.81 straipsnių normos. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.Tačiau tokiu atveju, skiriant naudotis patalpas, turi būti atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis). Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis); teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, turi būti atsižvelgta į tai, kokie yra tarp bendraturčių susiklostę faktiniai santykiai dėl naudojimosi bendru daiktu, taip pat įvertinta, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarka yra racionali, ar nepažeis kitų bendraturčių teisių ar teisėtų interesų. Tęismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų. CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Nagrinėjant konkrečių asmenų civilinį ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu, aiškinti civilinės teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir jas taikyti privalu taip, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad šis principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.

Šalys nėra nusistačiusios naudojimosi joms bendrąja daline nuosavybe priklausančiu butu tvarkos.Atsakovas butu nesinaudoja 12 metų, nesiekė įgyvendinti savo valdymo teisės, gyvena kitur .Ieškovas pareiškė ieškinį dėl buto atidalijimo, vėliau pakeitė ieškinio dalyką ir prašė nustatyti naudojimosi butu tvarką, prašydamas, paskirti jam naudotis mažesniu nei jam tenkančiu pagal turimą nuosavybės dalį plotą, t.y. indeksas 29-3-17,22 kv.m.dydžio kambariu ir 1/3 bendrojo naudojimo patalpų , viso priteisti naudotis 23,55 kv.m., o atsakovėms palikti naudotis bendrai kambarį ind.29-2 13,98 kv.m. bei po 1/3 bendro naudojimo patalpų,rūsį palikti naudotis bendrai.Apeliantas mano, kad teismas suabsoliutino CK 4.81 str, normą, nes įstatymo sąlyga- paskyrimas naudotis izoliuota atskira patalpa nėra imperatyvi norma .Atsakovės nepateikė priešieškinio dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o taip pat ir nenurodė šios tvarkos savo atsiliepime į ieškinį. Galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.). Teismas turi įvertinti, ar bendraturčio pasirinktas naudojimosi patalpomis būdas,projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad nustatant naudojimosi tvarką , neturi būti atsižvelgiama į tai, kad kiekvienam bendraturčiui tektų izoliuotos patalpos. Nustatant bendraturčių naudojimosi tvarką bendru daiktu, atsižvelgiama į jų dalis bendrojoje nuosavybėje, į faktinius naudojimosi santykius, techninę galimybę skirti kiekvienam iš bendraturčių atskiras izoliuotas patalpas CK 4.81 str. 1 dalis numato buto bendraturčių teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši teisės norma numato būtinas sąlygas, kurioms esant, galima nustatyti naudojimosi butu tvarką teismo sprendimu. Pirma sąlyga - bendraturčiai nesusitaria, antra sąlyga - bute turi būti atskiros, izoliuotos patalpos, trečia – paskiriant naudojimuisi kiekvienam bendraturčiui vieną ar kelias izoliuotas patalpas, atsižvelgtina į jo turimą dalį bendrojoje nuosavybėje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad yra kilęs ginčas dėl naudojimosi butu, nes didesnę nuosavybės dalį turintis bendraturtis ieškovas siekia, kad būtų nustatyta naudojimosi butu tvarka. Nedalus butas naudojimosi tvarkos nustatymo prasme reiškia, kad tame bute nėra izoliuotų, atskirų kambarių, kuriais galėtų naudotis atskirai kiekvienas bendraturtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 civilinė byla Nr. 3K-3-1583/2002) .Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šia nutartimi, įvertindamas buto nedalumą.

Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad nesant galimybės nustatyti naudojimosi butu tvarkos, atitinkančios bendraturčių nuosavybės teisės dalis, esant bendraturčio ieškiniui, gali skirti jam naudotis atskirą izoliuotą patalpą , mažesnę negu jam tenkanti idealioji dalis nuosavybėje.Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad esant trims savininkams, butas yra nedalus, nes nėra izoliuotų patalpų, tenkančių kiekvienam bendraturčiui. Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pateiktas naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarkos būdas neatitinka įstatymo reikalavimų , neužtikrina bendraturčių teisių ir teisėtų interesų., jas pažeidžia, nes įstatymo yra ginami ne vien ieškovo, bet ir atsakovių interesai. Ieškovas nepasiūlė jokios kitos kambarių izoliavimo galimybės.

Ieškovas turi galimybę savo teises apginti kitokiu būdu, pareiškiant ieškinį dėl nuosavybės atidalijimo.Kaip minėtina , atsižvelgtina ir į faktines aplinkybes, kad ieškovas ilgą laiką neįgyvendino buto valdymo teisės, gyvena kitur, nereiškė ieškinio dėl įkeldinimo, kas patvirtina atsakovių išsakytą poziciją, jog ieškovas ir nesiekia apsigyventi šiame bute.Šiuo atveju ieškovui byloje atsisakius reikalavimo dėl nuosavybės atidalijimo ,teismas neturi teisės peržengti pareikštų reikalavimų ribas..Esant tokioms aplinkybėmis, kai pareikštas ieškinys tik dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu tvarkos nustatymo, teismas negali savo iniciatyva spręsti klausimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (nei natūra, nei priteisiant atidalijamam bendraturčiui piniginę kompensaciją).

Teismas šalių ginčą, susijusį su bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimu, pagal nustatytas bylos aplinkybes , sprendė tinkamai taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas , sprendimas atitinka CK 1.5 straipsnio nuostatas. Kolegija aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (LR CPK 338, 329 str.),todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK326 str.1 d.1p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei 24,15 Lt.(CPK 88 str. 1 d. 3 p, 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. Ž. 24,15 lt. (dvidešimt keturis litus 15 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.