- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- 2S-681-513/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01945-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilida“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilida“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, skundą dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Vilida“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Reniva“, prašė panaikinti 2021 m. vasario 11 d. patvarkymą Nr. S-21-75-32391 vykdomojoje byloje Nr. 0075/21/00079, kuriuo nuspręsta priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.
2. Antstolė A. R. Ž. 2021 m. kovo 12 d. patvarkymu Nr. S-21-75-4006 su pareiškėjos skundu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjos skundas atmestas.
4. Teismas nustatė, jog antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0075/21/00079 2021 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. S-21-75-2391 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-200427-00020, kuriuo pareiškėja iki 2020 m. spalio 27 d., vėliau terminas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 27 d., buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti nesudėtingą II grupės inžinerinį statinį – terasą, esančią nuomojamoje žemės sklypo, patenkančio į kultūros paveldo vietovę (kodas 17139), dalyje, nuosavybės teise priklausančioje UAB „Turtona“, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 28 d. atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Antstolė 2021 m. vasario 12 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-21-75-2409 nustatė, kad skolininkė privalomojo nurodymo neįvykdė.
5. Teismas nurodė, kad CPK 651 straipsnyje reglamentuota vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarka: antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Teismas pažymėjo, kad akivaizdžiomis kliūtimis, trukdančiomis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui.
6. Teismas nurodė, kad antstolei pateiktas vykdyti 2020 m. balandžio 27 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-200427-00020 yra įsiteisėjęs, jis nėra ir nebuvo ginčijamas teismine tvarka, todėl yra vykdytinas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skunde dėstomi argumentai nėra susiję nė su viena iš CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismas pažymėjo, kad antstolei nėra suteikta teisė ar pareiga tikrinti vykdomojo dokumento teisėtumą, todėl šiuo atveju antstolė neprivalėjo nustatyti griautinos terasos savininko ar kitų aplinkybių bei vykdomojo dokumento (privalomojo nurodymo) pagrįstumo.
7. Teismas pažymėjo, jog antstolė pagrįstai skundžiamame patvarkyme nenurodė jokių privalomojo nurodymo įvykdymo terminų, nes šis terminas buvo nurodytas privalomajame nurodyme ir vėliau pratęstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėja BUAB „Vilida“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nėra CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų akivaizdžių kliūčių vykdymo veiksmams pradėti. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi UAB „Vilida“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“, nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 28 d. Pažymi, kad 2020 m. liepos 1 d. pateikė paaiškinimą Inspekcijai, jame nurodė, jog UAB „Vilida“ direktorius administratorei jokio turto (įskaitant terasą, kurią reikalaujama nugriauti) neperdavė, o administratorė jo neperėmė, terasos kaip turto bendrovės balanse nėra, dėl to nemokumo administratorė negali prisiimti jokių su tuo susijusių įsipareigojimų, tačiau Inspekcija į paaiškinime nurodytas aplinkybes nereagavo.
10. Nurodo, kad 2020 m. balandžio 27 d. Inspekcijos surašytame savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-200427-00018 buvo konstatuota, kad statytoja BUAB „Vilida“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, nuomojamoje žemės sklypo dalyje, nuosavybės teise priklausančioje UAB „Turtona“, 2019 m. birželio mėn. pastatė II grupės nesudėtingosios kategorijos inžinerinį statinį – terasą, neturėdama statybą leidžiančio dokumento. Tos pačios dienos privalomuoju nurodymu BUAB „Vilida“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, buvo įpareigota iki 2020 m. spalio 27 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Teigia, jog akivaizdu, kad savavališkos statybos akte ir privalomajame nurodyme nurodyti faktai, jog 2019 m. birželio mėn. terasa buvo pastatyta bendrovės, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Reniva“, nėra teisingi. Dėl to nemokumo administratorė negali retrospektyviai atsakyti už aplinkybes, kurios kilo dar iki jos paskyrimo. Mano, kad faktas, jog buvęs BUAB „Vilida“ vadovas neperdavė, o administratorė neperėmė jokio turto ir jokių bendrovės teisių ir pareigų, susijusių su terasa ir su procesais, susijusiais su ja, yra CPK 651 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta akivaizdi kliūtis antstolei priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Šalies argumentai
11. Apeliantės teigimu, turėtų būti išsiaiškinta, ar nemokumo administratorė gali vykdyti patvarkymą, kol nėra duomenų, kas yra terasos savininkas ir (ar) statytojas. Pažymi, jog 2020 m. spalio 23 d. Inspekcijai buvo pateiktas MB „Vavasara“ prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ir jis buvo patenkintas, terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 27 d. Apeliantės įsitikinimu, MB „Vavasara“ yra tikroji terasos savininkė bei statytoja. Šią aplinkybę patvirtina ir nuomininkės MB „Vavasara“ ir nuomotojos UAB „Turtona“ nuomos sutartis, kurios 4 punkte buvo nurodyta, jog, legalizavus terasą, nuosavybės teisė į ją pereis nuomininkei MB „Vavasara“. Nurodo, jog būtent MB „Vavasara“ 2020 m. vasaros sezono metu vykdė veiklą terasoje, taip pat informavo administratorę, kad 2021 m. sausio pabaigoje pateikė prašymą išduoti statybos leidžiantį dokumentą ir atsiuntė statinio projektą, tačiau pirmosios instancijos teismas visų šių aplinkybių netyrė ir nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
12. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog antstolė patvarkyme neprivalėjo nurodyti jokių privalomojo nurodymo įvykdymo terminų ir šios išvados nepagrindė jokiomis teisės normomis. Antstolio patvarkymas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, tačiau patvarkyme nėra nurodytas nepiniginio išieškojimo įvykdymo terminas. Aplinkybė, jog privalomajame nurodyme nurodytas terminas nugriauti terasą jau yra pasibaigęs, niekaip nepaaiškina, iki kokio konkretaus termino antstolės patvarkymas turi būti įvykdytas, todėl antstolės patvarkymas yra neaiškus, neapibrėžtas ir neįvykdomas.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
14. Nurodo, jog CPK 651 straipsnio 2 dalies 6 punkte teisių ir pareigų perėmimas siejamas su likviduotu ar reorganizuotu juridiniu asmeniu, o skolininkė turi bankrutuojančio juridinio asmens statusą, jos bankroto procedūra nėra baigta, todėl skolininkė nėra įgijusi likviduoto ar reorganizuoto juridinio asmens statuso ir neįvyko jos teisių ir pareigų perėmimas. Vien dėl šios aplinkybės neegzistuoja CPK 651 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Mano, kad nemokumo administratorė painioja juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimą po juridinio asmens likvidavimo ar reorganizavimo ir nemokumo administratoriaus bankroto proceso metu įgyvendinamas juridinio asmens valdymo organų teises ir pareigas. Teigia, jog pradėjus BUAB „Vilida“ bankroto procedūrą nemokumo administratorė UAB „Reniva“ pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 56 straipsnio 2 dalį perėmė skolininkės valdymo organo teises ir pareigas, taip pat ir pareigą vykdyti skolininkei Inspekcijos 2020 m. balandžio 27 d. privalomajame nurodyme numatytą įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Mano, kad antstolė, nenustačiusi CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų akivaizdžių kliūčių, pagrįstai priėmė privalomąjį nurodymą vykdyti.
15. Skolininkė iš esmės ginčija Inspekcijos 2020 m. balandžio 27 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-200427-00018, nors nagrinėjamos bylos dalykas yra antstolės 2021 m. vasario 11 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-75-2391 teisėtumas ir pagrįstumas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos, o antstolė įgaliojimų vertinti skolininkės nurodytas aplinkybes dėl terasos savininko ar statytojo bei Inspekcijos surašytų aktų teisėtumo. Pažymi, jog Inspekcija atlikto patikrinimo metu nustatė, kad ginčo terasos statytoja yra skolininkė, tai konstatuota 2020 m. balandžio 27 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-200427-00018, kuris yra yra teisėtas ir galiojantis, o privalomasis nurodymas skolininkei buvo surašytas kaip statytojai, o ne griautinos terasos savininkei. Prievolė nugriauti savavališkai pastatytą terasą skolininkei atsirado kaip savavališko statinio statytojai, todėl aplinkybė, kad skolininkė nėra terasos savininkė, yra nereikšminga.
16. Patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti forma yra nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 priede, o antstolis privalo naudoti tokios formos procesinius dokumentus vykdydamas vykdomuosius dokumentus, kokia nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas). Patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti formoje nėra numatyta nurodyti vykdomojo dokumento įvykdymo terminą. Savo esme patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra antstolio procesinis dokumentas, kuriuo antstolis nurodo, jog patikrino ir patvirtina, jog nėra CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, ir priima jį vykdyti. Todėl šiame antstolio procesiniame dokumente neturi būti nurodytas terminas vykdomajam dokumentui įvykdyti. Kitas antstolio procesinis dokumentas yra raginimas įvykdyti sprendimą (CPK 655 straipsnis), jame antstolis nustato terminą antstolio nurodytiems veiksmams atlikti. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad privalomajame nurodyme buvo nurodytas jo įvykdymo terminas, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo skolininkei siųsti raginimą įvykdyti sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo.
19. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
20. Pagal CPK 586 straipsnio 1 dalį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 587 straipsnio 10 punktą vykdomieji dokumentai yra institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK 587 straipsnio 10 punkte ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 27 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-200427-00020, kuriuo statytoja BUAB „Vilida“ iki 2020 m. spalio 27 d. (vėliau terminas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 27 d.) buvo įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą apie 170 kv. m ploto nesudėtingąjį II grupės inžinerinį statinį – terasą, esančią nuomojamoje žemės sklypo, patenkančio į kultūros paveldo vietovę (kodas 17139), dalyje, nuosavybės teise priklausančioje UAB „Turtona“, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, jog privalomasis nurodymas apskųstas nebuvo, yra įsiteisėjęs, todėl pagal minėtas CPK 587 straipsnio 10 punkto ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalies nuostatas yra vykdomasis dokumentas.
22. Nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 10 d. antstolei pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, kuriuo prašė priimti vykdyti nurodytą privalomąjį nurodymą. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengti neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo prieš proceso dalyvius.
23. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis neturi teisės tikrinti vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Apeliantei argumentuojant, kad egzistuoja CPK 651 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta akivaizdi kliūtis antstolei priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pažymėtina, jog pagal šį punktą tikrinama, ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas tuo atveju, kai vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti likviduoto ar reorganizuoto išieškotojo ar skolininko juridinio asmens teisių perėmėjas. Nagrinėjamu atveju vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikė išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, o ji nėra nei likviduotas, nei reorganizuotas juridinis asmuo. Taigi nėra teisinio pagrindo aptariamos teisės normos taikymui ir joje įtvirtintos kliūties antstolei priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pažymėtina, kad skolininkė BUAB „Vilida“ taip pat nėra likviduota ar reorganizuota, teisme nagrinėjama jos bankroto byla Nr. eB2-276-642/2021. Be to, sutiktina su atsiliepimo argumentais, kad pagal JANĮ 56 straipsnio 1 dalį juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų, o pagal to paties straipsnio 2 dalį juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius, nagrinėjamu atveju – UAB „Reniva“.
25. Sutiktina su apeliante, kad CPK 651 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtintas baigtinis kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus sąrašas, tačiau kiti apeliantės dėstomi argumentai, kad ji nėra griautino statinio savininkė, statytoja ar pan., kad buvęs įmonės vadovas nemokumo administratorei neperdavė jokio turto, kad griautino statinio nėra įmonės balanse ir kt., kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš esmės yra susiję su privalomojo nurodymo teisėtumu, t. y. apeliantė ginčija jo surašymo pagrįstumą bei nurodo priežastis, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra skundas dėl antstolės veiksmų priimant vykdyti privalomąjį nurodymą, o ne privalomojo nurodymo surašymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir plačiau jų nekartoja. Kaip jau minėta, antstoliui nesuteikti įgaliojimai kontroliuoti institucijos, priėmusios vykdomąjį dokumentą, veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi šios bylos dalykas yra susijęs būtent su antstolės veiksmais priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje stadijoje antstolė pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius vykdymo procesą.
26. Esant nustatytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino skundo dėl antstolės veiksmų, pagrįstai konstatavo, jog antstolė nepažeidė CPK 651 straipsnio reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį.