- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-02
- Bylos Nr.
- 2-2228-220/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01979-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
T. T. rajono apylinkės teismo teisėjas E. Ž., rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad P. M. kartu su tėvais A. M. ir O M 1941 metais buvo įkeldinti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Nurodo, kad šis juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas siekiant įgyvendinti teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai žemę bei paneigti priimtus įsakymų, kuriais buvo panaikinti atitinkami Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus įsakymai: 2013-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini) "D. M. apskrities Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-07-28 Pažymos Nr. "Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų "naikinimo" pakeitimo" (toliau - Įsakymas Nr.1), kuriuo nutarė: nesuteikti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypo P. M. pagal Marijampolės apskrities administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-07 -28 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų" ir 2014 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. "D. M. apskrities administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-11-24 Pažymos Nr. 3 " Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų" naikinimo" pakeitimo" (toliau – Įsakymas Nr.2), kuriuo nutarė: nesuteikti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypo P. M. pagal Marijampolės apskrities administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-11-24 pažymą Nr. "Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų", pagal kurią P. M. turėjo teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 14 ha žemės. Nurodo, kad minėtų įsakymų teisėtumas yra ginčijamas Kauno apygardos teisme argumentuojant tuo, kad nėra juridinę reikšmę turinčio dokumento, pagrindžiančio, kad P. M. buvo A. M. ir O. M. šeimos narys, bei kartu su tėvais 1941 metais buvo įkeldintas š Lietuvos Respubliką. Pareiškėjai pažymi, kad nustatytas įkeldinimo faktas, šiuo konkrečiu atveju turės juridinę reikšmę, kadangi pareiškėjai galės įgyvendinti teisę neatlygintinai nuosavybės teise įgyti žemę.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Kaip matyti iš pareiškimo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra užvesta administracinė byla pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros pareiškimą, ginant viešąjį interesą, kurioje yra ginčijami ir prašoma panaikinti : Marijampolės apskrities administracijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 28 d. pažymą NR. ,,Dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų", kuria buvo pripažinta P M teisė gauti nuosavybėn neat1ygintinai 27,99 ha žemės ; Klaipėdos apskrities viršininko 2008-05-29 įsakymo "Dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai Klaipėdos rajone" Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria P. M. suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai: (duomenys neskelbtini), Nr. 150, 2, 00 ha; Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) "Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P M, kuriuo P M suteiktas neatlygintinai nuosavybėn - 2,0 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. "Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. M.", kuriuo P. M. suteiktas neatlygintinai nuosavybėn - 12,0 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) . Taip pat pareiškėjai nurodo, kad be šių ginčų dar yra Kauno apygardos administraciniame teisme užvesta byla dėl Įsakymo Nr. 1 ir Įsakymo Nr. 2 nuginčijimo. Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis matyti, kad pareiškėjų seneliui buvo neatlygintinai suteiktas žemės sklypas pagal nurodytas Marijampolės apskrities administracijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus pažymas bei Klaipėdos apskrities viršininko įsakymus, tačiau šie atitinkami dokumentai, pripažinę mirusiam P M nuosavybės teisę į žemę, šiuo metu yra ginčijami. Iš byloje gauto Klaipėdos apygardos prokuratūros pareiškimo matyti, kad minėti dokumentai yra ginčijami dvejais motyvais: pirmas- tai yra kad nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad P. M. buvo prievarta įkeldintas į Lietuvos Respublikos teritoriją, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto normos aiškinimo ir taikymo praktiką (2007 m. gruodžio 28 d. nutartis Nr. A3-1189-07, 2009-03-20 nutartis Nr. p525_₄6/2009) valstybiniai žemės sklypai gali būti suteikiami nuosavybėn neatlygintinai tik tiems piliečiams, kurie yra asmens, turėjusio nuosavybės teise žemės Lenkijos ar Vokietijos tuometinėse teritorijose, šeimos nariai; antra,- kad pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą mirusiojo piliečio, nors ir atitinkančio visus įstatymo reikalavimus, vardu negali būti suteiktas nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypas, o kaip matyti P. M. mirė 2003 m. sausio 14 d. Kadangi P. M. neatitiko sąlygų keliamų asmenims, turintiems teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl prokuratūra laiko, kad anksčiau paminėti nuosavybės teisę suteikiantys dokumentai turi būti panaikintini.
Lietuvos Respublikos CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti kokias nors teisines pasekmes. Teismas, priimdamas pareiškimą, pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nagrinėdamas bylą ar priimdamas sprendimą, privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje.
Sprendžiant iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių bei iš jų prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir šio juridinę reikšmę turinčio fakto tikslų, darytina išvada, kad yra siekiama jau užvestose ginčo bylose pateikti įrodymus, patvirtinančius įstatyminę aplinkybę, kuri lemtų ginčijamų neatlygintino žemės nuosavybės dokumentų teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau , kaip jau buvo minėta, teismas negali priimti tokių juridinę reikšmę turinčių faktų, kurie gali būti įrodinėjimo dalykas kitose bylose. Taip pat teismas laiko, kad ir nustačius pagal pareiškėjų pareiškimą prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, šis faktas neturės juridinę reikšmę ir nesukels teisines pasekmes dėl neatlygintino žemės suteikimo pareiškėjams.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjų reikalavimai yra susiję su Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Ši įstatymo nuostata (2007 m. gegužės 10 d. redakcija) įtvirtino, jog žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, – žemės sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip 150 ha bendro ploto. Byloje yra duomenų, kad P. M. yra miręs 2003-01-14. Kaip yra pažymėta 2015-03-23 išplėstinėje Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijoje( nutartis A-1421-858/2015) Žemės reformos įstatyme nėra reglamentuotas teisės gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldėjimas. Šioje nutartyje nurodyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisiniai santykiai ir žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą teisiniai santykiai nėra pakankamai panašūs, kad pagal analogiją būtų galima taikytina Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis. Vadinasi paveldėjimo teisiniais santykiais negali būti pareiškėjams neatlygintinai suteikta žemės nuosavybę pagal minėtą Žemės įstatymą.
Kadangi dėl prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas kaip įrodinėjimo dalykas kitose bylose, o taip pat šis juridinę reikšmę turintis faktas nesukels teisinių pasekmių dėl neatlygintino žemės nuosavybės suteikimo, todėl pareiškimą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. (CPK 137 str. 1d. 1p.).
Kadangi pareiškimą atsisakytina priimti, todėl pareiškėjams grąžintinas sumokėta žyminis mokestis- 41€ sumokėtas 2015-09-24 mokėjimo nurodymu ( CPK 137 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 – 291 str., 137 str. 1d. 1p., teismas
nutar i a:
atsisakyti priimti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Grąžinti pareiškėjams sumokėtą 41€ žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.