Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1283-318/2011 Teisėjas Jonas Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02984-2010-6 Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1.1.; 1.2.14.1.1.

2011 m. gruodžio 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (2010-12-10 vagystė) laisvės atėmimu 5 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (2011-03-27 vagystė) laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2011-04-28.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2010-12-10 apie 10 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 3720 classic“ 528,10 Lt vertės su AB „Omnitel“ SIM kortele 19 Lt vertės, juodos spalvos odinį lietpaltį 1200 Lt vertės bei iš sekcijos 500 Lt grynųjų pinigų, tuo padarydamas nukentėjusiajai H. V. 2247,10 Lt turtinę žalą.

A. V. taip pat nuteistas už tai, kad 2011-03-27, laikotarpiu nuo 12-15 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 3720 classic“ 500 Lt vertės su AB „Omnitel“ SIM kortele 19 Lt vertės ir rudos spalvos dirbtinės odos padėkliuku, tuo padarydamas nukentėjusiajai H. V. 519 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje gynėjas prašė nuteistojo A. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo A. V. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., nes pastarasis pagrobė svetimą turtą. Taigi kolegijai nekyla abejonių dėl apelianto nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo, todėl teismas pasisako dėl jam pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. paskirtos bausmės rūšies ir trukmės.

Skirdamas nuteistajam A. V. bausmę, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nusikalstamų veikų padarinius, kaltės formą, kaltininko asmenybę. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų, kolegijos manymu, ir nėra.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus sankcijoje numatyto skiriamos bausmės vidurkio.

Nuteistasis praeityje 12 kartų buvo teisiamas, tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei (t. 2, b.l. 66-101). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. nuostatomis, A. V. yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 str. konstatuoja, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

A. V. baustas administracine tvarka ( t. 1, b.l. 62-65), nuo 1996-10-02 įrašytas į Vilniaus miesto Priklausomybės ligų centro priežiūros grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus ( t. 2, b.l. 106), 2 kartus gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje taip pat dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus (t. 2, b.l. 105), niekur nedirbo, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. V. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, jo veiksmais nukentėjusiajai H. V. buvo padaryta turtinė žala, bet teisminio nagrinėjimo metu ji atleido nuteistajam ir atsisakė civilinio ieškinio.

Esant šių aplinkybių visumai ir vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, apylinkės teismas nuteistajam A. V. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytos bausmės minimumui. Paskirta bausmė nėra per griežta, todėl nėra pagrindo dar labiau ją švelninti.

Taigi keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl A. V. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.