- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-733-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06611-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- R. K., D. K.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13662-1004/2019 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams R. K. ir D. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. K. ir D. K. (toliau – ir atsakovai), prašydamas: 1) įpareigoti atsakovus per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atsakovų nuosavybės teises į statinius žemės sklype (duomenys neskelbtini); 2) neįvykdžius atsakovams sprendimo per nurodytą terminą skirti atsakovams po 150 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimus dieną ieškovo naudai; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas R. K. yra skolingas ieškovui, todėl antstolis R. K. vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovo R. K.. Atsakovai R. K. ir D. K. yra sutuoktiniai, kurie bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo minėtą žemės sklypą, kuriame pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis stovi ir statiniai; (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus žemės sklype.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 18 d. nutartimi nustatė ieškovui R. K. 14 d. terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
4. Teismo vertinimu, ieškinys neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, todėl nustatė terminą teismo nutarties 5 – 7 punktuose išvardintų trūkumų pašalinimui.
5. Teismas nutarties 5 punkte pažymėjo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovę D. K., nes civilinė byla dėl skolininko turto dalies nustatymo šiuo metu sustabdyta, tačiau nagrinėjamos bylos rašytiniai duomenys pagrindžia aplinkybę, kad ieškovui yra skolingas atsakovas R. K..
6. Teismas nutarties 6 punkte atkreipė dėmesį, kad ieškovas nurodė, jog statiniai, esantys žemės sklype yra neįregistruoti, todėl teismui kyla klausimai: ar statiniai galėtų būti registruojami, teismui tenkinus ieškovo ieškinį; ar statiniai nėra savavališkos statybos pasekmė; jeigu paaiškėtų, kad statiniai yra savavališka statyba, ieškinio tenkinimo atveju, atsakovams taptų nerealu įvykdyti teismo sprendime nustatytus įpareigojimus, todėl ieškovas turėtų pateikti duomenis, ar minėti statiniai nėra savavališka statyba.
7. Teismas nutarties 7 punkte konstatavo, jog nepateikti duomenys: ar ieškovas kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnus dėl statinių patikrinimo atlikimo; taip pat byloje nėra duomenų, kad minėtos institucijos pareigūnai nedavė privalomų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nevykdė įstatymų leidėjo priskirtos funkcijos užtikrinti statybų teisėtumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimus, kurie iš esmės susiję su statomų statinių patikrinimu dėl savavališkos statybos, nors ši funkcija priskirta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) R. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: ieškovo R. K. ieškinio atsakovams R. K. ir D. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškinyje suformuluotas konkretus reikalavimas (ieškinio dalykas) – įpareigoti atsakovus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kurį tvarko Valstybinė įmonė „Registrų centras“, atsakovų nuosavybės teises į statinius žemės sklype, t. y. reikalavimas yra aiškus.
8.2. Apeliantas (ieškovas) ieškinyje nurodė ieškinio faktinį pagrindą, kad atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypą, jame stovi statiniai, (duomenys neskelbtini) buvo išduotas statybos leidimas vykdyti statybos darbus minėtame žemės sklype.
8.3. Atsakovas R. K. yra skolingas apeliantui (ieškovui), tačiau išieškojimo nukreipimas į neįregistruotus nekilnojamuosius daiktus (į ieškovo skolininko dalį juose) praktiškai nėra įmanomas, nes neįregistruodami nuosavybės teisių į statinius (nekilnojamuosius daiktus) žemės sklype atsakovai elgiasi neteisėtai, apsunkindami skolos ieškovo naudai iš atsakovo R. K. išieškojimą.
8.4. Nagrinėjamos bylos ribos yra aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, todėl ieškinio tenkinimas objektyviai sukurtų teisinius padarinius.
8.5. Apeliantas (ieškovas) siekia, kad žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai, kurie pastatyti pagal išduotą leidimą ir kuriuose atsakovai nurodė savo gyvenamąją vietą civilinėje byloje dėl atsakovų (sutuoktinių) santuokos nutraukimo, būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, t. y. tokiu atveju atsirastų galimybė nukreipti išieškojimą į ieškovo atsakovui (skolininkui) R. K. priklausančią juose dalį.
8.6. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartyje nurodydamas, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovę D. K., iš esmės sprendė klausimą, susijusį su ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumu: ar pagal pareikštą ieškinį atsakove galėtų būti D. K., tačiau šis klausimas nėra išimtinai procesinio pobūdžio ir turėtų būti sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės. Jeigu atsakovė D. K. negalėtų atsakyti pagal pareikštą reikalavimą, jis būtų atmetamas teismo sprendimu, bet ne atsisakoma jį priimti nagrinėti. Apelianto (ieškovo) nuomone, atsakovė D. K., kaip bendrosios nuosavybės dalyvė, galėtų būti atsakove ir ieškovas turėtų reiškiamo reikalavimo teisę ir į ją.
8.7. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje iš esmės nepagrįstai sprendė, ar ieškovas turėtų teisę į ieškinio patenkinimą, reikalaudamas ieškinio pateikimo stadijoje ieškovą įrodyti, jog žemės sklype stovintys statiniai nėra savavališka statyba. Apeliantas (ieškovas) pažymėjo, kad jis neturi duomenų, jog atsakovai būtų nesilaikę išduoto statybos leidimo reikalavimų ir minėti statiniai būtų pastatyti savavališkai.
8.8. Nagrinėjamu atveju į bylą kaip išvadą duodanti institucija (arba trečiuoju asmeniu) galėtų būti įtraukta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, tačiau jos išvados ieškinio padavimo stadijoje nebuvimas, nepagrįstai teismo traktuojamas kaip ieškinio trūkumas.
8.9. Jeigu bylą nagrinėjant iš esmės paaiškėtų, kad minėti statiniai (ar kuris nors iš jų) pastatyti nesilaikant reikalavimų ir negalėtų būti registruojami Nekilnojamojo turto registre – ieškovo ieškinys nebūtų tenkinamas, tačiau tai neturėtų sudaryti pagrindo teismo vertinti kaip ieškinio trūkumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio nuostatų prasme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Atskirojo skundo objektas – teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti. Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais pareiškėjas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
13. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovai neįregistruoja statinių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre, todėl yra pažeidžiama kreditoriaus R. K. teisė ir teisėtas interesas nukreipti savo piniginio reikalavimo tenkinimą į R. K. priklausančią neįregistruotų statinių dalį.
14. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) registruotas atsakovės D. K. vardu. (duomenys neskelbtini)statytojai D. K. išduotas Statybos leidimas gyvenamojo namo statybai, statybos rūšis – nauja statyba, leidimas galioja iki (duomenys neskelbtini).
15. Viešame registre registruojami nekilnojamieji daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės ir įstatyme nustatytais atvejais juridiniai faktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.253 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 9, 11, 12 straipsniai). Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą (NTRĮ 3 straipsnio 1 dalis).
16. Prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo, o registruojant daiktines teises į svetimą daiktą, taip pat teisių į daiktus suvaržymus, – šių teisių turėtojas, suinteresuotas jų įregistravimu asmuo arba notaras (CK 4.256 straipsnio 2 dalis, NTRĮ 23 straipsnio 1 dalis). Prašymą įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima viešo registro tvarkytojas (CK 4.257 straipsnio 1 dalis). Priėmus sprendimą įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, išduodami dokumentai, patvirtinantys jų įregistravimą viešame registre (CK 4.257 straipsnio 2 dalis).
17. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, prašė įpareigoti atsakovus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atsakovų nuosavybės teises į statinius, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini). Ieškovas, kaip jau minėta, įrodinėja, kad atsakovai sukūrė naują daiktą statybos būdu.
18. CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą privalo būti registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka.
19. Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar panašiai). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama, todėl negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju yra svarbi aplinkybė, jog naujai pastatytas statinys nebūtų pripažintas savavališka statyba.
20. Be to, CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos.
21. Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats nekilnojamasis turtas registre registruojamas tik vieną kartą – registruojant nuosavybės teisę pirmajam savininkui.
22. Naujai sukurto nekilnojamojo turto objekto įregistravimas ir tuo pačiu momentu nuosavybės teisės įregistravimas nekilnojamojo turto registre būtent ir sudaro nekilnojamojo turto teisinės registracijos esmę. Nagrinėjamu atveju, apeliantas, prašydamas įpareigoti atsakovus įregistruoti nuosavybės teises į statinius, nepateikė duomenų, kad yra nustatyti statinių kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą.
23. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir ieškinio trūkumų šalinimą, tačiau nevisiškai tiksliai suformulavo taisytinus ieškinio trūkumus, todėl skundžiama nutartis tikslinama, nurodant, jog nustatomas 14 d. terminas pateikti duomenis, kad yra nustatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), naujai pastatyto gyvenamojo namo kadastriniai duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, jog ieškovui nustatomas 14 d. terminas pateikti teismui duomenis, kad yra nustatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini) naujai pastatyto gyvenamojo namo kadastriniai duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą.