Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė pateikė teismui ieškinį (I t., b. l. 3-5), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 6 888,71 Eur skolą, 206,39 Eur delspinigių, 5% dydžio metines procesines palūkanas, 212,87 Eur žyminio mokesčio, 1,71 Eur išlaidų už duomenų gavimą atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė teikia šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio dalis (84/100) nuosavybės teise priklauso atsakovui (I t., b. l. 8-10). Sutartis su atsakovu sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Atsakovas energiją vartoja, tačiau už ją atsiskaito tik iš dalies, mokėjimus atlikdamas nereguliariai. 6 883,18 Eur skola už šilumą susidarė laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2014 m. kovo 1 d. (I t., b. l. 12-14, 99-100, 139-142, 144-145), 5,53 Eur skola už sistemų aptarnavimą susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. kovo 1 d. (I t., b. l. 15, 143). Atsakovui taip pat tenka pareiga mokėti įstatyme nustatyto dydžio delspinigius, paskaičiuotus už senaties terminui lygų laikotarpį (I t., b. l. 16-17, 101-102). Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (I t., b. l. 39) ir atsiliepime į atsakovo pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimo už akių (I t., b. l. 42-43) peržiūrėjimo (I t., b. l. 95-97) ieškovė nurodė, jog 36/100 dalys buto atsakovui priklauso nuo 1993 m. vasario 19 d., už šią dalį susidaręs įsiskolinimas laikotarpiu iki 2007 m. gegužės 1 d. buvo priteistas, teismo procesinį sprendimą atsakovas įvykdė prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (I t., b. l. 51-53, 70-72, 89-91) pridėtais 2011 m. spalio 6 d. ir 2012 m. gegužės 6 d. mokėjimais (I t., b. l. 66-67), kurie yra įvertinti paskaičiuojant skolos dydį. Skola už nurodytą buto dalį vėl kauptis pradėjo nuo 2012 m. liepos 1 d. Atsakovas 2005 m. vasario 7 d. ir 2006 m. vasario 1 d. papildomai įsigijo 48/100 buto dalis, įsiskolinimas už kurias skaičiuojamas nuo 2006 m. vasario 1 d. Skolą ieškovė skaičiuodavo priskirdama kiekvienai buto daliai atskirą kodą, įsiskolinimo suma sudėta į vieną apskaitos žiniaraštį po to, kai ieškovei tapo žinoma apie tai, jog nuosavybės teises į atitinkamas buto dalis įgijo atsakovas.Atsiliepimu į ieškinį (I t., b.l. 167-169) atsakovas nurodė su ieškiniu sutinkantis iš dalies ir akcentavo, jog iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiu pagrindu ir kieno prašymu ieškovė buvo suteikusi atskiroms buto dalims savarankiškus kodus. Abejonių kelia ir aplinkybė, jog atskirais mėnesiais (pvz., 2009 m. sausį, vasarį, 2010 m. sausį, vasarį, gruodį, 2012 m. sausį, vasarį, gruodį, 2012 m. sausį, vasarį, kovą ir gruodį) ieškovės skaičiuojamos sumos viršijo 100 Lt už 1 m². Nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis namo bendras naudingas plotas yra 1 899,76 m², ieškovė taikė 1 710,92 m² dydį. Ieškovė įvardijo šilumos kiekius, bet nenurodė apskaitos prietaisų rodmenų. Nėra aiški ir sumų paskirstymo tvarka. Teismo posėdyje, kurio metu byla išnagrinėta iš esmės, atsakovo atstovas nurodė, jog skirstant mokėtiną sumą pagal patalpų tūrį buvo vadovaujamasi VĮ Registrų centro duomenimis (I t., b. l. 174; II t., b. l. 16), jog patalpų aukštis yra 3,50 m, tuo tarpu faktinis patalpų aukštis- 3,32 cm (II t., b. l. 3-10), todėl ieškinio reikalavimo dalis dėl sumų už aukščių skirtumą priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovė teikia šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (b. l. 8-10) matyti, jog ieškovui priklauso 84/100 dalys buto, likusi dalis priklauso „(duomenys neskelbtini)“, kurio vadovas, kaip matyti iš prijungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-12983-584/2014 medžiagos, yra atsakovas. Kartu pabrėžtina, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys su istorija atskleidžia, kad jam priklausančią buto dalį atsakovas įsigijo per tris kartus: 1993 m. vasario 22 d. įsigijo 36/100 dalis, 2005 m. vasario 7 d. įsigijo papildomas 28/100 dalis, 2006 m. vasario 1d.- dar 20/100 dalių. Kaip matyti iš į bylą ieškovės teiktų apskaitos žiniaraščių (I t., b. l. 12-14, 99-100, 139-142, 144-145), ieškovė įvertino aplinkybę, jog butas priklausė keliems savininkams, ir apskaitos tikslais buvo suteikusi gyvenamajai patalpai kelis kodus. Nors atsakovo atstovas ginčijo tokio ieškovės veiksmo teisėtumą, iš jo bylos nagrinėjimo metu išdėstytos pozicijos nėra aišku, kokią įtaką atitinkamas veiksmas gali turėti byloje ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumui. Atskiro kodo suteikimas vertintinas kaip pavadinimo abonentui apskaitos sistemoje suteikimas. Vienas abonentas pavadintas „(duomenys neskelbtini), Kaunas“, tuo tarpu kitas- „(duomenys neskelbtini), Kaunas“, tokiu būdu, iš vienos pusės, identifikuojant patalpos, kuriai tiekiama šilumos energija, adresą, iš kitos pusės, apskaitos tikslais aiškiai atskiriant skirtingiems savininkams priklausančias patalpos dalis. Esminiu laikytinas ne klausimas, kaip ieškovės apskaitos sistemoje buvo įvardintos atskiros patalpos dalys, bet ar teisingai šioms dalims buvo priskiriamos mokėtinos sumos. Kaip matyti tiek iš ieškovės teiktų rašytinių paaiškinimų, tiek ir iš į bylą pateikto paskaičiavimo (I t., b. l. 154-161), kodu „(duomenys neskelbtini)“ buvo įvardinta 64/100 patalpos dalis (tiek, kiek atsakovas buvo įgijęs nuo 2005 m. vasario 7 d.), kodu „(duomenys neskelbtini)“ buvo įvardinta 20/100 patalpos dalis, kurią atsakovas įsigijo nuo 2006 m. vasario 1 d., tuo tarpu likusi 16/100 dalis, priklausanti „(duomenys neskelbtini)“, įvardinta kodu „(duomenys neskelbtini)“. Būtent tokią proporciją atitinka kiekvieno mėnesio bendros sumos paskirstymas iki 2013 m. rugsėjo mėn. Pvz., 2013 m. balandžio mėn. bendra paskaičiuota suma- 599,87 Lt, 64 proc. šios sumos sudaro 383,91 Lt, 20 proc.- 119,97 Lt, o 16 proc.- 95,99 Lt (I t., b. l. 160). Nuo 2013 m. spalio mėn. (būtent tada ieškovė nurodo sužinojusi aplinkybę, jog atsakovas nusipirko papildomą buto dalį- 20/100) pirmosios dvi dalys apjungtos į vieną. Pvz., 2014 m. sausio mėn. bendra paskaičiuota suma- 2 028,34 Lt, 84 proc. šios sumos sudaro 1 707,80 Lt, 16 proc.- 320,54 Lt (I t., b. l. 160). Paskaičiavime nurodytos sumos atitinka apskaitos žiniaraščių turinį (I t., b. l. 12-14, 99-100, 139-142, 144-145). Be to, iš apskaitos žiniaraščių turinio (I t., b. l. 144-145) akivaizdu, jog įsiskolinimas už 20/100 dalių 2006 m. vasario 1 d., kai atsakovas šią dalį įsigijo, sudarė 67,28 Lt, tuo tarpu 2013 m. rugsėjo mėn.- 11 111,19 Lt. Šių sumų skirtumas (t.y. skola, susidariusi turtą valdant atsakovui) sudaro 11 043,91 Lt ir atitinka sumą, kuri nurodytą mėnesį (būtent tada atskiros dalys buvo apjungtos į vieną kodą) buvo perkelta į žiniaraštį, kur skaičiuota dalis už 64/100 dalis patalpos (I t., b. l. 140-142). Toliau tame pačiame žiniaraštyje skola skaičiuota už 84/100 dalis. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu buvo iškėlęs du argumentus, sietinus su abejonėmis dėl paskaičiuotų sumų pagrįstumo. Atsakovas nurodė, jog už atskirus mėnesius mokesčio už šildymą dydis siekė 100 Lt už 1 m². Tokia pozicija akivaizdžiai neatitinka tikrovės, kadangi didžiausia mokesčio už 103,75 m² (64/100) suma sudarė 1 502,34 Lt (2013 m. sausį) arba 14,48 Lt už 1 m² (I t., b. l. 140-141), didžiausia mokesčio už 136,17 m² (84/100) suma sudarė 1 707,80 Lt (2014 m. sausį) arba 12,54 Lt už 1 m² (I t., b. l. 142), didžiausia mokesčio už 32,42 m² (20/100) suma sudarė 469,45 Lt (2013 m. sausį) arba 14,48 Lt už 1 m² (I t., b. l. 144-145). Atsakovas taip pat nurodė, jog apskaičiuojant ieškinio sumą nebuvo įvertintos jo atliktos 2011 m. spalio 6 d. ir 2012 m. gegužės 6 d. įmokos (I t., b. l. 66-67). Paneigdama šio argumento pagrįstumą ieškovė į bylą pateikė duomenis (I t., b. l. 98-102), iš kurių matyti, jog atsakovo sumokėtos sumos buvo įskaitytos ankstesniems įsiskolinimams (skolai už šildymą ir delspinigiams) dengti. Ieškovei pateikus nurodytus duomenis, teismo posėdžio, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, metu atsakovo atstovas, nurodydamas, jog iš dalies su ieškiniu sutinka, nurodytų argumentų, kaip pagrindo tenkintinai ieškinio sumai mažinti, nebeįvardijo. Ginčo dėl sumos už šildymo sistemų aptarnavimą paskaičiavimo bylos nagrinėjimo metu nekilo.Ieškovei pateikus paaiškinimus, jog dalis patalpų yra atsijungę nuo centrinio šildymo sistemos, taip pat duomenis, jog dėl skirtingo patalpų aukščio buvo taikomas skaičiavimas ne pagal patalpų plotą, bet pagal jų tūrį (I t., b. l. 173, 175), neginčydamas taikyto metodo pagrįstumo, atsakovo atstovas nebekėlė klausimo ir dėl ploto, už kurį paskirstytas mokestis. Kartu atsakovo atstovas nurodė, jog iš atsakovo priteistina suma turi būti paskaičiuota taikant 44,817 m³ mažesnį patalpų tūrį. Tokį savo argumentą atsakovo atstovas grindė aplinkybe, jog faktinis atsakovo valdomos patalpos aukštis yra ne 3,50 m, o plotas ne 162,11m² (būtent tokį patalpų aukštį ieškovė įtraukė į skolos paskaičiavimą), bet atitinkamai 3,32 m ir 157,40m², kaip kad nustatyta 2015 m. lapkričio 2 d. atsakovo iniciatyva atliktuose matavimuose (II t., b. l. 4-10). Vertinant šiuos atsakovo argumentus dėmesys atkreiptinas į kelias reikšmingas aplinkybes. Atsakovui priklausančios patalpos plotas- 162,11 m² buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre viso skolos paskaičiavimo laikotarpiu (I t., b. l. 8-10), tokie duomenys užfiksuoti ir buto techninės apskaitos byloje (I t., b. l. 177-190). Vadovaujantis CK 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pabrėžtina, jog šių duomenų teisingumo teisės aktuose nustatyta tvarka atsakovas nenuginčijo. Atsakovas tepateikė duomenis, jog 2011 m. buvo atliktas buto paprastasis remontas, po kurio 2015 m. buvo atlikti kadastriniai matavimui ir nustatyta, kad pataplos plotas- 157,40 m² (II t., b. l. 3-10). Iš vienos pusės, nurodyta aplinkybė neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, ar patalpos plotas buvo pakoreguotas dėl patikslinto skaičiavimo, ar dėl to, jog plotas sumažėjo dėl atlikto remonto. Iš kitos pusės, kaip teisingai nurodė ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133,4 punkte nustatyta vartotojo pareiga pateikti šilumos tiekėjui duomenis reikalingus šilumos kiekiui ir kainai paskaičiuoti (analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 135.5 punkte). Dar daugiau, kaip minėta, iš atsakovo mokestis už šilumą buvo priteistas ankstesnėje civilinėje byloje, taip pat atsakovas yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą dėl skolos ieškovei už tos pačios patalpos kitai daliai tiektą šilumos energiją priteisimo, tuo tarpu registro, o kartu ir jam teikiamose sąskaitose naudotų duomenų apie patalpos plotą patikslinimu pasirūpino tik 2015 m. lapkričio mėn. (kaip minėta, paties atsakovo pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad remontas atliktas dar 2011 m.). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovė pagrįstai rėmėsi iš VĮ Registrų centro gautais duomenimis. Net ir prielaida, jog skaičiuojamu laikotarpiu patalpos plotas buvo mažesnis nei tas, už kurį buvo skaičiuojamas mokestis (kaip minėta, tokių įrodymų atsakovas nepateikė), negalėtų būti naudojama trečiųjų asmenų (tiek ieškovės, tiek ir kitų patalpų savininkų) atžvilgiu. Analogiškai vertintina ir argumentas dėl patalpos aukščio. Kaip matyti iš į bylą pateikto VĮ „Registrų centro“ 2001 m. gruodžio 5 d. rašto (I t., b. l. 174) turinio, viešo registro tvarkytojas pateikė ieškovei informaciją, jog atsakovui priklausančių patalpų aukštis yra 3,50 m. VĮ Registrų centras taip pat informavo teismą (II t., b. l. 16), jog nurodytas patalpos aukštis atitiko numatytąjį 1965 m. gegužės 20 d. ir 1976 m. rugpjūčio 24 d. atliktų kadastrinių matavimų planuose, kurie, suėjus privalomo saugojimo terminui, buvo sunaikinti 2013 m., ir tik 2015 m. lapkričio 4 d. įregistravus buto paprastojo remonto faktą, 2015 m. lapkričio 2 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenimis užfiksuotas buto patalpų aukštis- 3,32 m. Kaip ir kalbant apie patalpų plotą, atsakovas ne tik nevykdė pareigos domėtis, kaip skaičiuojamas mokestis, ir teikti ieškovei skolai apskaičiuoti reikšmingus duomenis, bet ir nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog naujai užfiksuoti duomenys yra sąlygoti ankstesnių matavimų klaidingumo, o ne paties atsakovo remonto metu atliktų pakeitimų. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog naujai užfiksuoti duomenys apie atsakovui priklausančios patalpos charakteristimas gali turėti įtakos paskaičiuojant šilumos energijos kiekį už laikotarpį po šių duomenų pateikimo ieškovei ir negali turėti jokios įtakos nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumui. Priešinga išvada sukurtų logiškai nepateisinamas, su civilinių santykių stabilumu nesuderinamas pasekmes, kai nei patalpų savininkai, nei šilumos energijos tiekėjas nebūtų tikri dėl kainos už tiektą energiją paskaičiavimo teisingumo, galėtų nulemti būtinybę atgaline data perskaičiuoti mokesčio sumas (tokių sumų priteisimo atveju- net ir inicijuoti proceso atnaujinimą), būtinybę išieškoti iš kitų patalpų savininkų papildomas sumas ar grąžinti permokas, paneigtų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse įtvirtintos vartotojo pareigos tikslus. Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu reikalavimui dėl 6 888,71 Eur skolos priteisimo patenkinti. Patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, tenkintini ir reikalavimai priteisti teisės aktų (Įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims,Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 124 patvirtintos Delspinigių skaičiavimo tvarkos) nustatyta tvarka paskaičiuotus 206,39 Eur delspinigius (I t., b. l. 16-17, 101-102) (ginčo dėl delspinigių paskaičiavimo tinkamumo tarp šalių nekilo), taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 095,10 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2014 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Be to, ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovo priteistinas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas- 212,87 Eur žyminio mokesčio (I t., b. l. 6-7), 1,71 Eur išlaidų už duomenų gavimą atlyginimo (I t., b. l. 18-22) (CPK 93 str.). Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinas teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas- 7,78 Eur (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 888,71 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 71 ct) skolą, 206,39 Eur (dviejų šimtų šešių eurų 71 ct) delspinigius, 5% dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 095,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 212,87 Eur (du šimtus dvylika eurų 87 ct) žyminio mokesčio, 1,71 Eur (eurą 71 ct) išlaidų už duomenų gavimą atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,78 Eur (septynių eurų 78 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui turi būti pateiktas sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.