Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. A., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovui Arvydui Kostinui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas- V. A., skundą dėl nutarimo pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau-Institucija) pareigūnės 2010-08-18 nutarimu (b.l. 6-8) V. A. už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 159(2) straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 800 litų bauda. Bauda paskirta už tai, kad pažeisdama statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo „Bendrosios pastabos 1 ir 2 lentelėms“ 1 punktą, V. A. esanti UAB „(duomenys neskelbtini) direktore, 2010 m. birželio mėnesį savavališkai pastatė vielinę tvorą, kurios ilgis 140 m., aukštis 1,2 m., UAB (duomenys neskelbtini) nepriklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos rajone.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta V.A. prašo skundą patenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucijos atstovas Arvydas Kostinas skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Konstatuojama. ATPK 159(2) straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nesudėtingo statinio statybą (griovimą) miestelyje ar kaime neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas. Nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas patikrina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to nustato, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 297 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju teisės pažeidimo padarymo faktinės aplinkybės skundu neginčijamos. Nors iš 2010 08 18 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 6-8) turinio matyti, jog V. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 159(2) straipsnio 5 dalį, akivaizdu, jog jos veiksmuose yra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 159(2) straipsnio 4 dalyje, sudėtis. Esant nustatytai aplinkybei nutarimas naikintinas ir V. A. administracinė nuobauda skirtina pagal ATPK 159(2) straipsnio 4 dalį. Skiriant nuobaudą V.A. atsižvelgiama į aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 30(1) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30(1) straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neišvengiamai sukelia neigiamas pasekmes, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. ATPK 20 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų patį pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus, t.y. atliktų prevencinį vaidmenį.

Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukta V. A. pripažįsta kaltę ir dėl pažeidimo padarymo nuoširdžiai gailisi, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią yra atsižvelgta jai nustatant minimalų baudos dydį. Nenustačius aplinkybių, galinčių būti pagrindu mažesnei nei įstatymo numatyta administracinei nuobaudai skirti, V. A. atžvilgiu ATPK 30(1) straipsnio nuostatos netaikytinos. Vadovaujantis LR administracinų bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas, nutaria: skundą patenkinti iš dalies.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-08-18 nutarimą Nr. ATN-30-100818-00005 panaikinti ir V. A. už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 159(2) straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirti 200 (dviejų šimtų) litų baudą.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.