Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,

dalyvaujant pareiškėjui S. S., pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Rasai Vilkelytei, atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Dainorai Pultaražinskaitei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Eurocash 1“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Eurocash 1“ dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. vasario 13 d. buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ)12 straipsnio 12 dalimi, kurioje nurodyta, jog leidimas įsigyti, leidimas laikyti ir leidimas nešiotis B, C kategorijų ginklus neišduodamas fiziniam asmeniui, dėl kurio dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą priimtas dėl priverstinio išieškojimo. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad antstoliui vykdyti perduotas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2015 m. liepos 20 d. sprendimas išieškoti 5954,22 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo pagal užsienio valstybės prašymą, vykdymas sustabdytas VMI 2015 m. spalio 12 d. sprendimas, nes mokėtojas pateikė skundą Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybai.

Pareiškėjo manymu, pagal GŠKĮ 12 straipsnio 12 dalį jis neturi prievolės dėl mokestinės nepriemokos, kadangi priimtas sprendimas sustabdyti išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą vykdymas, o tai teisinių pasekmių nesukelia. Mano, kad teisinis reguliavimas negali būti toks, kad pareiškėjui būtų taikoma nuolatinė sankcija, kuri gali būti skiriama neapibrėžtam laikotarpiui. Pareiškėjas akcentavo, jog jis nekelia grėsmės sau pačiam, šeimos nariams, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui, nes nėra teistas, nėra padaręs administracinio teisės pažeidimo, susijusio su neteisėtu ginklo panaudojimu, kėsinimusi į nuosavybę, viešąją ar valdymo tvarką, nuo 2018 m. vasario 6 d. dirba UAB „Eurocash 1“ apsaugos darbuotoju, gyvena susituokęs, šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Prašė skundą tenkinti.

VMI pranešimu informuota, kad antstoliui vykdyti perduotas VMI 2015 m. liepos 20 d. sprendimas išieškoti iš pareiškėjo 5954,22 Eur mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą, VMI 2015 m. spalio 12 d. sprendimu sustabdytas, kadangi pareiškėjas pateikė skundą Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybai.

GŠKĮ 12 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad leidimas įsigyti, leidimas laikyti ir leidimas nešiotis B, C kategorijų ginklus neišduodamas fiziniam asmeniui, dėl kurio dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą priimtas sprendimas dėl priverstinio išieškojimo.

Iš anksčiau paminėtos GŠKĮ 12 straipsnio 12 dalies normos matyti, kad reikalavimas neišduoti leidimo nešiotis B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, esant nagrinėjamai sąlygai, yra išreikštas imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo.

Mano, kad skundžiamas 2018 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. 18-IL-20-00401-e yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 5 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate užregistruotas UAB „Eurocash 1“ prašymas dėl leidimo nešiotis ginklus išdavimo UAB darbuotojui S. S. (b. l. 29).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2018 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 18-IL-20-00401-e „Dėl leidimo nešiotis ginklus neišdavimo“ (toliau - Sprendimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 12 dalimi, nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą nešiotis ginklus (b. l. 27). Ginčas byloje kilo dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – GŠKĮ) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz. 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas, 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).

Pagal GŠKĮ 12 straipsnio 12 dalį leidimas įsigyti, leidimas laikyti ir leidimas nešiotis B, C kategorijų ginklus neišduodamas fiziniam asmeniui, dėl kurio dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą priimtas sprendimas dėl priverstinio išieškojimo.

Iš Sprendimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (23.25-08)-328-9727 „Išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą“, nuspręsta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ieškoti iš mokesčių mokėtojo S. S. 5954,22 Eur sumą. Minėtas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sutartimi dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo bei užsienio valstybės Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos pateiktu 2015 m. gegužės 18 d. prašymu vykdyti reikalavimą Nr. 2312-15002486 (b. l. 62, 64, 65).

VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. (23.25-008)-328-13073 “Sustabdyti sprendimo (jo dalies) išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą vykdymą“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sutartimi dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo bei užsienio valstybės Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos pateiktu 2015 m. rugsėjo 29 d. prašymu vykdyti reikalavimą Nr. 2312-15002486, nuspręsta sustabdyti 2015 m. liepos 20 d. sprendimo (jo dalies) Nr. (23.25-08)-328-9727 išieškoti mokestinę nepriemoką vykdymą iš mokesčių mokėtojo S. S. ir laikinai neišieškoti į biudžetą 5954,22 Eur (b. l. 63).

Minėtų aptartų aplinkybių neginčija ir pareiškėjas, tačiau jis nurodė, jog pagal GŠKĮ 12 straipsnio 12 dalį neturi prievolės dėl mokestinės nepriemokos, kadangi priimtas sprendimas sustabdyti išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą vykdymas, o tai teisinių pasekmių nesukelia, tačiau ir nepaneigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo (pareiškėjas papildomų įrodymų nepateikė (b.l.59)).

Teisėjų kolegija pažymi, jog GŠKĮ 12 straipsnio 12 dalyje įtvirtintas reikalavimas neišduoti leidimo įsigyti, leidimo laikyti ir leidimo nešiotis B, C kategorijų ginklus fiziniam asmeniui, dėl kurio dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą priimtas sprendimas dėl priverstinio išieškojimo, yra išreikštas imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo, todėl atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi GŠKĮ 12 straipsnio 12 dalies nuostatomis (ABTĮ 56 str.).

Šioje administracinėje byloje ginčijamas 2018 m. vasario 13 d. sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, 8 straipsnio principines nuostatas, pagrįstas GŠKĮ normomis, todėl laikytinas pagrįstu, teisėtu ir naikinti jį skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo. Taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti ir išvestinį patikslinto skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2018 m. lapkričio 23 d. pateikė į bylą pažymą dėl 330,20 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2018 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-1250-5424 nuspręsta S. S. teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl 2018 m. vasario 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendimo dėl leidimo nešiotis ginklus neišdavimo apskundimo, paskiriant advokatą Arnoldą Blaževičių.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, taikydamas šio įstatymo 40, 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų - atstovavimo išlaidas.

Kadangi pareiškėjo skundas buvo netenkintas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.