- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-32-350-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Bronė Vidzėnienė, Sigitas Bagdonavičius
- Nukentėjusysis
- G. R.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. R. apeliacinį skundą dėl 2006 m. lapkričio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. R. išteisinta iš kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiosios G. R. civilinis ieškinys R. R. dėl 250 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. išteisinta iš privataus kaltinimo, kuriuo buvo kaltinama pagal BK 140 str. 1 d. – nežymiu sveikatos sutrikdymu, tai yra, kad ji 2004 m. lapkričio 26 d. apie 8 val. Beinaičių k., Kėdainių r., G. R. namuose, suduodama smūgius G. R. į galvą, į smilkinį, ranką, šoną, šlaunį, sumušė nukentėjusiąją G. R. , padarydama jai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairio dilbio ir kairės šlaunies srityse.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo šį nuosprendį panaikinti ir priimti naują - apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant R. R. kalta pagal BK 140 str. 1 d. ir priteisti jai iš R. R. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad teismo padarytos išvados neatsitinka byloje esantiems įrodymams. Apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, kad R. R. atvyko pas ją į namus ir sumušė. Teismas nepagrįstai laiko, kad ji iš esmės kaltinimą grindžia vien liudytojo B. M. parodymais. Teismas be pagrindo nesirėmė liudytojo B. M. parodymais, motyvuodamas tuo, kad jo parodymai nenuoseklūs ir jis visko neprisimena. Tačiau liudytojas B. M. iš esmės patvirtina, kad kaltinamoji mušė G. R. . Aplinkybė, kad kaltinamoji ją ar tai buvo apžergusi, ar atsiklaupusi jos sumušimui neturi reikšmės, nes kaltinamoji nebuvo vienoje pozoje, o buvo atsitūpusi, apsižergusi ir pasilenkusi, nes smūgių buvo ne vienas, o sistema. Skunde nurodo, kad teismas ignoravo teismo medicinos specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad jai padaryti sužalojimai kairės akies vokuose, kairio dilbio ir kairės šlaunies srityse kraujosruvos. Tai rodo, kad smūgiai neatsitiktinio pobūdžio, o tyčiniai, sistemingi, daugkartiniai. Teismas be pagrindo nurodo, kad G. R. parodymai neobjektyvūs.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl R. R. nekaltumo. Teismas patikrinęs visus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas privatus kaltinimas, padarė teisingą išvadą, kad surinkti įrodymai nepatvirtina aplinkybių, kuriomis remiasi kaltinimas.
Nukentėjusiosios (privačios kaltintojos) skunde nurodytas teiginys, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog R. R. atvyko pas ją į namus ir sumušė, nepagrįstas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamoji atėjo pas G. R. , turėdama tikslą tyčią ją sumušti. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji pas G. R. į namus atėjo paimti raktų nuo daržinės, kurioje buvo sudėtas jos šeimai priklausantis šienas, nes kitokiu būdu ten patekti negalėjo (b.l. 30).
Skunde nurodyti teiginiai, kad teismas nepagrįstai laiko, jog nukentėjusioji iš esmės kaltinimą grindžia vien liudytojo B. M. parodymais, bei teismas be pagrindo nesirėmė liudytojo B. M. parodymais, motyvuodamas tuo, kad jo parodymai nenuoseklūs ir jis visko neprisimena, nepagrįsti. Nors liudytojas B. M. teigia matęs įvykusio konflikto tarp R. R. ir G. R. aplinkybes, pirmosios instancijos teismas liudytojo B. M. parodymus įvertino kritiškai, jais nesirėmė, su kuo teisėjų kolegija sutinka, nes nėra pagrindo laikyti liudytojo B. M. parodymų objektyviais ir jais remtis. Šis asmuo vienaip ar kitaip suinteresuotas bylos baigtimi, nes jis su privačia kaltintoja G. R. gyveno kartu, padėdavo jai dirbti ūkio darbus, yra geras draugas, ką patvirtino ir pati privati kaltintoja (b.l. 29). Be to minėto liudytojo parodymai nėra nuoseklūs - teismo posėdžio metu liudytojas nurodė matęs R. R. užgulusią G. R. (b.l. 31), o teisėjai uždavus papildomą klausimą, kokioje padėtyje jis matė dvi moteris, liudytojas jau teigia pamatęs R. R. atsiklaupusią šalia G. R. ir daužančią pastarąją į įvairias kūno vietas. Be to, pats liudytojas teigia tiksliai visko neatsimena, nes serga išsėtine skleroze (b.l. 32). Šio liudytojo parodymai taip pat prieštaringi ir su pačios nukentėjusiosios (privačios kaltintojos) G. R. parodymais: liudytojas nurodo, kad pati nukentėjusioji taip pat puolė mušti R. R. , svaidyti į ją malkas.
Skunde nurodytas teiginys, kad teismas ignoravo teismo medicinos specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad G. R. padaryti sužalojimai kairės akies vokuose, kairio dilbio ir kairės šlaunies srityse kraujosruvos, nepagrįstas. Kaltinamoji R. R. apklausos metu neigia mušusi G. R. , tačiau neneigia, kad sužalojimai G. R. galėjo atsirasti jai ginantis nuo G. R. smūgių galėjo užkliudyti jos galvą su rankoje turėtu bidonėliu (b.l.31). Konflikto metu nuo G. R. veiksmų nukentėjo ir pati kaltinamoji R. R. , t.y. ant kaktos buvo iškilęs gumbas, ką patvirtina liudytoja J. B. , mačiusi ją iš karto po įvykio (b.l. 33), bei buvo sužalotas dešinės rankos riešas. Kaltinamoji į policiją nesikreipė, nes nenorėjo, kad tarpusavyje pyktųsi šeimos nariai.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad G. R. kišasi į R. R. šeimyninį gyvenimą bei yra šios šeimos nesutarimų iniciatorė, jų tarpusavio santykiai įtempti. Nukentėjusioji G. R. kaltinamosios atžvilgiu nusiteikusi priešiškai, tai matyti iš taikinamojo posėdžio protokolų (b.l.10-11, 12-13).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konfliktas vyko labai seniai, nuo to laiko jokių nesutarimų nebuvo, o skundą dėl bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka G. R. teismui padavė po to, kai kaltinamoji parašė pareiškimą policijai dėl to, kad vyras vartojo smurtą prieš ją ir vaiką, todėl nėra jokio pagrindo atmesti galimybę, kad G. R. duodama parodymus, yra suinteresuota R. R. pakenkti.
BPK 303 str. 5d. 1 p. numato, kad teismas turi priimti išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika padaroma tik tyčia, o tokios veikos padarymas neatsargiai ar peržengiant būtinosios ginties ribas baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.
Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. R. atėjo pas G. R. į namus siekdama ją tyčia sužaloti bei nėra galimybės objektyviai nustatyti įvykusio konflikto kilimo aplinkybių, kadangi teik R. R. , tiek G. R. nurodo skirtingas aplinkybes, liudytojo parodymais apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė, kadangi jo parodymai nėra objektyvūs, kitų objektyvių įrodymų byloje nėra. Teismas negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio, grindžiamo abejonėmis ir spėlionėmis, o visos abejonės yra traktuojamos kaltinamojo naudai. Todėl įrodymus įvertinus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, kolegija prieina išvados, kad R. R. išteisinta pagrįstai ir tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
BPK 115 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu išteisindamas R. R. iš kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teisingai privačios kaltintojos ir nukentėjusiosios G. R. civilinį ieškinį palikdo nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
G. R. apeliacinį skundą atmesti.