Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-06-10 · Administracinė byla Nr. eI2-4828-621/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-06-10Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
eI2-4828-621/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00513-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Žanas Kubeckas (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
I. L.
Atsakovas
Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Administracinė byla Nr. eI2-4828-621/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00513-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjo I. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) 2021 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 21-IL-40-00237-e, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas Nr. 0000225 laikyti (nešiotis) ginklus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad su Šiaulių apskrities VPK priimtu skundžiamu sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas bei neteisėtas, todėl turi būti naikinamas. Pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas apie 2019 m. lapkričio 1 d. padarytą nusikalstamą veiką numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, tyrimas buvo vykdomas Šiaulių apskrities VPK Radviliškio PK. 2020 m. balandžio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė prašymą Šiaulių apylinkės teismui patvirtinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. 2020 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismas patvirtino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu. 2021 m. vasario 12 d. (praėjus 9 mėnesiams po ikiteisminio tyrimo nutraukimo) buvo priimtas Šiaulių apskrities VPK skundžiamas sprendimas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymo nuostatų 92 punktas numato, kad pareigūnas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikina per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo PLVIS arba per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, dėl kurių asmuo negali turėti ginklų įsiteisėjimo. Sprendimas panaikinti leidimą turi būti motyvuotas, kurie neabejotinai ir patikimai patvirtintų, kad asmuo realiai kelia grėsmę visuomenei. Pareiškėjas padarė nesunkų nusikaltimą dėl kurio buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, todėl skundžiamo sprendimo išvados apie pareiškėjo keliamą grėsmę visuomenei yra iš esmės priešingos teismo išvadoms, jog pareiškėjas yra vertas pasitikėjimo. Be to, institucijos sprendime nenurodyti konkretūs motyvai, o tik akcentuojamas pats nusikaltimo padarymo faktas. Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras teikdamas prašymą patvirtinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat nurodė, kad tyrime surinkti duomenys leidžia manyti, kad pareiškėjas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau atsakovo vertinimu, tai suponuoja išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis ateityje, turėdamas ginklą, gali kelti realią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tačiau iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kaip ikiteisminio tyrimo nutraukimo instituto taikymas lemia minėto teisinio pagrindo (leidimo panaikinimui) taikymą, t. y. priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Taip pat atsakovas nerinko ir nevertino pareiškėjo asmenybę apibūdinančių duomenų, kurie būtų patvirtinę, kad pareiškėjas yra gerai charakterizuojamas. Pareiškėjas nuo teismo nutarties nutraukti ikiteisminį tyrimą iki šios dienos nėra padaręs administracinių nusižengimų ar nusikaltimų, darbovietėje yra vertinamas teigiamai, kaip pareigingas, ramaus būdo, nekonfliktiškas, ir draugiškas. Vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. kokia atsakomybė už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Atsakovas turėjo žinoti apie ikiteisminį tyrimą nuo pat įtarimo pateikimo pareiškėjui, nes tyrimas buvo vykdomas Šiaulių apskrities VPK. Atsakovas pažymėjo, kad konfliktas kilo dėl abipusių nesutarimų, kurių dėl ko, pareiškėjui siekiant nuraminti kitą konfliktuojančią pusę ir jį prispaudus prie žemės, buvo padaryta nesunkių sužalojimų ir kitai iš konfliktuojančių pusių pasikreipus į policijos įstaigą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu. Todėl šių aplinkybių vertinti, kaip pareiškėją charakterizuojantį keliančiu grėsmę visuomenės saugumui – negalima. Įstatymas yra aiškiai ir konkrečiai numatęs, kada asmenys negali gauti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ar kada leidimas turi būti naikinamas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuris savo turiniu analogiškas įstatymo 17 straipsnio 1 dalis 10 punktui, nustatė, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Taip pat vienas iš pagrindų yra, kai asmuo yra nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėją net pripažinus kaltu dėl minėto įvykio, jo reputacija būtų laikoma nepriekaištinga, lygiai taip pat, kaip ir dabar. Tačiau atsakovas, nepaisydamas įstatymo nuostatų, nepagrįstai viršydamas įgaliojimus, netinkamai taikydamas įstatymus – panaikino pareiškėjui išduotą leidimą. Įstatymo leidėjas aiškiai suformulavo, kokie nusikaltimai yra laikomi tiek pavojingais, kad sukuria teisę panaikinti leidimą laikyti ginklus, o pareiškėjo atžvilgiu vykdytas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas į tą sąrašą nepateko. Vadinasi įstatymų leidėjas numatė, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas yra ne tokia pavojinga veika dėl kurios turi būti naikinamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Todėl galiojant aptartoms įstatymo nuostatoms ir institucijai priėmus skundžiamą sprendimą, pareiškėjo leidimas yra panaikintas neteisėtai.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių apskrities VPK atsiliepime nurodė, kad kaip 2016 m. gruodžio 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje (administracinė byla Nr. eA-3385-624/2016) konstatuota, Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenų, kurie nori įsigyti ir laikyti ginklus ir šaudmenis, elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pažymėta, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. lapkričio 1 d., apie 19.20 val., ties automobilių stovėjimo aikštele prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio nesutarimui su nukentėjusiuoju, tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam į nugarą, po to sudavė kumščiu vieną kartą į krūtinę ir ne mažiau kaip 10 kartų kumščiu į veido ir galvos sritį, po to pastumdamas rankomis nukentėjusįjį į krūtinę ir užkišdamas jam savo koją jį pargriovė, gulinčiam nukentėjusiajam spyrė į kojas ne mažiau kaip 10 kartų, po to atsisėdo ant gulinčio nukentėjusiojo ir sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip 10 kartų į veido ir galvos sritį, nukentėjusiam apsivertus apsikabino rankomis ties dilbiu nukentėjusiojo kaklą ir jį spaudė, tuo nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. I. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. I. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Aukščiau paminėti faktai charakterizuoja I. L., kaip asmenį linkusį kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Prašo pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. Nr. 21-IL-40-00237-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000225.

Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymo Nr. 172 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 94 punktu.

Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. lapkričio 1 d., apie 19.20 val., ties automobilių stovėjimo aikštele prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio nesutarimui su nukentėjusiuoju, tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam į nugarą, po to sudavė kumščiu vieną kartą į krūtinę ir ne mažiau kaip 10 kartų kumščiu į veido ir galvos sritį, po to pastumdamas rankomis nukentėjusįjį į krūtinę ir užkišdamas jam savo koją jį pargriovė, gulinčiam nukentėjusiajam spyrė į kojas ne mažiau kaip 10 kartų, po to atsisėdo ant gulinčio nukentėjusiojo ir sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip 10 kartų į veido ir galvos sritį, nukentėjusiam apsivertus apsikabino rankomis ties dilbiu nukentėjusiojo kaklą ir jį spaudė, tuo nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. I. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. I. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Aukščiau paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją, kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Iš į bylą pateikto Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020 m. balandžio 28 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 05-2-00053-20 nustatyta, kad I. L. buvo pranešta apie įtarimą, kad jis 2019 m. lapkričio 1 d., apie 19.20 val., ties automobilių stovėjimo aikštele prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio nesutarimui su R. P., tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam R. P. į nugarą, po to sudavė kumščiu vieną kartą į krūtinę ir ne mažiau 10 kartų kumščiu į veido ir galvos sritį, po ko pastumdamas rankomis nukentėjusįjį R. P. į krūtinę ir užkišdamas jam savo koją jį pargriovei gulinčiam nukentėjusiajam R. P. spyrė į kojas ne mažiau 10 kartų, po to atsisėdo ant gulinčio nukentėjusiojo R. P. ir sudavė jam kumščiu ne mažiau 10 kartų į veido ir galvos sritį, nukentėjusiam apsivertus apsikabino rankomis ties dilbiu nukentėjusiojo kaklą ir jį spaudė, tuo nukentėjusiajam R. P. padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, nosies srityje, krūtinės ląstos dešinėje, muštines žaizdas viršutinės lūpos gleivinės - raudonio kairėje, viršutinės lūpos gleivinės vidurinės linijos projekcijoje, apatinio kairiojo VII danties nuskilimą, nosies kaulų lūžį, ūmų trauminį dešinės ausies klausos nervo uždegimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio ir ūmaus trauminio dešinės ausies nervo uždegimo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Įtariamasis I. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK138 straipsnio 2 dalyje ir gailėjosi, pripažino pilnai dėl visų smūgių ir veiksmų nurodytų įtarime. Atsiprašė nukentėjusiojo, jam padarytą žalą atlygino.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. balandžio 28 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 05-2-00053-20.

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šio įstatymo paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, anter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nors Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras 2020 m. balandžio 28 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 05-2-00053-20, tačiau šioje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas smurtavo prie asmenį, tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam į nugarą, po to sudavė kumščiu vieną kartą į krūtinę ir ne mažiau kaip 10 kartų kumščiu į veido ir galvos sritį, po to pastumdamas rankomis nukentėjusįjį į krūtinę ir užkišdamas jam savo koją jį pargriovė, gulinčiam nukentėjusiajam spyrė į kojas ne mažiau kaip 10 kartų, po to atsisėdo ant gulinčio nukentėjusiojo ir sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip 10 kartų į veido ir galvos sritį, nukentėjusiam apsivertus apsikabino rankomis ties dilbiu nukentėjusiojo kaklą ir jį spaudė, tuo nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aplinkybė, kad dėl pareiškėjo veiksmų ikiteisminis tyrimas nutrauktas tuo pagrindu, kad pareiškėjas su nukentėjusiuoju susitaikė, nėra reikšminga, nes tai nėra pagrindas manyti, kad pareiškėjas ateityje, turėdamas ginklus, negalės kelti realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Bylos nutraukimo pagrindas nėra reabilituojantis – nutarimu konstatuota, kad pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką. Tokias aplinkybes pareiškėjas pripažino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pasisakant dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmės tokio pobūdžio bylose pažymima, kad tai yra oficialus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas administracinėje byloje (ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis) ir yra laikytinas tinkamu pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-328/2014).

Šiuo aspektu kartu akcentuotina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl nagrinėjamu atveju ginčijamo atsakovo sprendimo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pareiškėjui pagrįstumas turi būti vertinamas nepriklausomai nuo asmens (pareiškėjo) kaltės ir pasekmių vertinimo ikiteisminio tyrimo metu. <...> Pabrėžtina, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d nutartis administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017).

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nurodyta veika dėl jos pobūdžio (kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui), todėl įpareigojo atsakovą taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad skundžiamas atsakovo sprendimas priimtas praėjus 9 mėnesiams po ikiteisminio tyrimo nutraukimo, t. y. praleidęs 10 darbo dienų terminą. Iš tiesų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 92 punkte nurodyta, kad pareigūnas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikina per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo PLVIS arba per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, dėl kurių asmuo negali turėti ginklų įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija pažymi nors ir atsakovas praleido 10 darbo dienų terminą sprendimui priimti, tačiau nustačius faktines aplinkybes, kad pareiškėjas gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, vien tuo pagrindu, kad praleistas 10 darbo dienų terminas nedaro šio skundžiamo sprendimo neteisėtu.

Atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų visumą, darytina išvada, jog atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog I. L. gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl, vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamas Šiaulių apskrities VPK 2021 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 21-IL-40-00237-e yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas, todėl jis neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo I. L. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėŽanas KubeckasVirginijus Stankevičius