Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-343-537/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-16
Bylos Nr.
1-343-537/2011
Teisminio proceso Nr.
1-36-1-00278-2010-11
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys (pirm.)
Civilinis ieškovas
K. M.
Kaltinamasis
D. P.
Baudž. byla Nr. 1-343-537/2011
Proceso Nr.1-36-1-00278-2010-1

1.1.7.2.5; 1.1.8.2; 1.1.8.3; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7;1; 1.1.8.7.9; 1.2.26.2.1; 2.1.3.1; 2.1.15.3.3.2

NUOSP RENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Marijampolė

2011 12 16

Marijampolės rajono apylinkės teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio teisėjo Raimundo Krušinio, sekretoriaujant M.Deltuvienei, dalyvaujant prokurorui V.Nacikūnui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. M., jo įgaliotam atstovui adv. V.Jurčikonienei, kaltinamojo gynėjui adv. A. G., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., (duomenys neskelbtini), lietuvis. Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138str.2d.8p., 284str.1d., V. M., (duomenys neskelbtini), lietuvis. Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas 2006 10 27 Vilkaviškio r/ teismo pagal BK 24str.4d., 213str.1d., 159str.-9 MGL bauda, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 138str.2d.8p., 284str.1d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji D. P. ir V. M., veikdami bendrai grupėje, pažeidė viešąją tvarką bei nukentėjusiajam K. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, jog 2009 07 02, apie 06val.30min., Marijampolės profesinio rengimo centro teritorijoje, kaltinamieji D. P. ir V. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio, nukentėjusiajam K. M. taip pat esant neblaiviam ir pradėjus savo elgesiu provokuoti kaltinamuosius, rodyti jiems įvairius nepadorius ir įžeidžiančius gestus, kaltinamuosius bei L. M. ir kaltinamojo D. P. žmoną E. P. įžeidinėjant necenzūriniais žodžiais, puolė nukentėjusįjį ir viešoje vietoje, pradžioje iš asmeninių paskatų, kurios vėliau peraugo į chuliganiškas, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, įžūliais veiksmais, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą , t.y., V. M. tyčia kumščiu sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam K. M. į veidą ir šiam parkritus, V. M. dar tris kartus įspyrė į K. M. į sėdmenis. Po to, nukentėjusįjį pakėlus nuo žemės, D. P. kojos keliu sudavė du smūgius nukentėjusiajam į krūtinę, po to V. M. pargriovė K. M. ant žemės ir du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jam į nugarą, tris kartus į veidą, du kartus spyrė į sėdmenis, tris kartus į pilvą, vieną kartą į nugarą, po to V. M. K. M. apšlapino. Taip bendrais veiksmai D. P. ir V. M. padarė K. M. kūno sumušimą, kraujosruvas kairėje ir dešinėje rankose, krūtinės ląstos šone, nubrozdinimus abiejose rankose, kas nukentėjusiajam K. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis D. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, jog 2009-07-01 vakarą ir naktį su žmona E. P. Marijampolės profesinio rengimo centre šventė sutuoktinės išleistuves. Kartu šventė ir V. M., koncertmeisterė L. M., nukentėjęs K. M. su savo drauge. Apie 03 val. nakties visi išsiskirstė, liko tik jis su žmona, V. M., K. M. ir L. M.. Apie 05 val. ryto visi išėjo į lauką, kur aikštelėje prie automobilio klausė muzikos, toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Pasak jo, nukentėjęs buvo taip pat labai apgirtęs, jo akys keistai buvo apsiblausę, net įtaria, kad galėjo būti vartojęs kažkokių tai narkotinių medžiagų, nes elgėsi keistai, dėl ko pradėjo vadinti jo žmoną bei L. M. įžeidžiančiais žodžiais, t.y., „kalėmis“, „žiurkėmis“, visaip kitaip necenzūriniais žodžiais įžeidinėti. Dėl šios priežasties jis su V. M. bandė apraminti nukentėjusįjį, kartu su moterimis prašė eiti namo, tačiau šis neklausė ir toliau taip pat elgėsi. Pamena, jog nukentėjęs prieš juos pradėjo mojuoti rankomis, lyg norėtų muštis, dėl ko su K. M. jis apsistumdė. Nukentėjęs po to nuėjo kažkur, tačiau netrukus grįžo. Pradėjo keistis, kaltinti juos paėmus jo mobilaus ryšio tefloną. Matė, jog nukentėjęs kelis kartus pats griuvo ir ant gatvės ir ant šaligatvio. Pamena, jog viena metu, kai buvo nukentėjęs nugriuvęs, jis bandė K. M. pakelti nuo žemės, pastarasis jam koja spyrė į veidą ir sužalojo nosį. Tačiau jis smūgių nukentėjusiajam nesudavė, jam keliu į krūtinę nespyrė. Tyrimo metu tyrėjui nesakė, jog jis du kartus įspyrė į krūtinę nukentėjusiajam bei matė, kaip gulintį nukentėjusįjį apšlapino V. M.. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, jog V. M. su nukentėjusiuoju taip pat susistumdė bei abu parkrito, tačiau teigė, jog negali nurodyti ar mušė nukentėjusįjį V. M.. Ieškinio nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. M. kaltės nepripažino ir patvirtino, jog su V. P. ir E. P., K. M. bei L. M., pasibaigus išleistuvių vakarui, ryte lauke ,prie automobilio ,toliau šventė išleistuves, t.y. gėrė alkoholinius gėrimus, klausė muzikos. K. M. buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo įžeidinėti moteris įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jie visi bandė nukentėjusįjį nuraminti, prašė eiti namo, tačiau jo nuraminti nepavyko. Patvirtino, jog susistumdė nu nukentėjusiuoju, dėl ko abu pargriuvo. Pamena, jog nukentėjęs jam įspyrė į nosį, o P. juos pakelė, skyrė. Nukentėjęs kažkur po to nuėjo ir netrukus vėl grįžo, juos apkaltino telefono paėmimu. Matė, kaip kelis kartus pats nukentėjęs krito dėl girtumo ant kelio, šaligatvio. Po to vėl nuėjo ir nubėgo. Jis nukentėjusiajam smūgių nesudavė, jo gulinčio neapšlapino. Jo teigimu, nukentėjęs gulėjo gėlyne pargriuvęs, kai jis šalia nusišlapino, dėl ko pats galėjo išsivolioti šlapime. Tyrėjui apklausos metu nesakė, jog sudavė smūgius nukentėjusiajam į pilvą, krūtinę, galvą, įspyrė į sėdmenis. Gal tyrėjas taip įvardino jo nurodytą susistumdymą ir nugriuvimą su nukentėjusiuoju į gėlyną. Ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjęs K. M. nurodė, jog šventė draugės išleistuves kartu su kaltinamaisiais, P. bei L. M.. Visi buvo apgirtę. Pamena, jog ryte, kai jie buvo lauke, jį užpuolė P. ir pargriovė, po ko abu kaltinamieji jį sumušė ir suspardė. Jis neteko sąmonės. Kai prabudo, V. M. ant jo šlapinosi. Atsikėlė dėl to įpykęs, iškeikė visus. Skaudėjo kairę koją, negalėjo pareiti namo. Eidamas pasigedo telefono, dėl ko grįžo ir pareikalavo atiduoti telefoną, dėl ko su L. M. kilo konfliktas ir abu nugriuvo. Pamena, jog pribėjo kaltinamieji, dėl ko nuo jų bėgo, griuvo ir kas toliau buvo-nepamena. Atsigavo vežamas greitosios medicininės pagalbos automobilio. Prašo iš kaltinamųjų dėl konstatuotų sužalojimų padarymo priteisti 50 000 lt. neturtinės žalos, 7968,54 lt. turtinės žalos, nes dėl gydymosi neteko darbo ir negavo uždarbio, o socialinis drausimas jo neišmokėjo, nes įvykio metu buvo neblaivus.

2010-09-30 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog K. M. parodė gėlyną, į kurį nukrito nuo D. P. spyrio į pilvą, po ko šiame gėlyne abiejų kaltinamųjų buvo spardomas į visas kūno vietas, po ko pajautė skausmą kairėje kojoje (2 t., b.l. 45-49).

L. V. S. nurodė, kad 2009-07-01, vakarą iki 03 val. nakties, Marijampolės profesinio rengimo centre kartu su draugu K. M., kaltinamaisiais šventė išleistuves. Apie 03 val. nakties išvyko namo, o K. M. liko, sakydamas, kad namo pareis vėliau. K. M. buvo išgėręs. Ryte, apie 06val.30min., paskambino E. P. ir pasakė, kad kažkas negerai su K. M., kad tarp jos draugo ir kaltinamųjų kilo konfliktas, jie susistumdė ir kaltinamieji jį sumušė. Vėliau K. M. pasakojo, kad įvyko konfliktas su kaltinamaisiais, dėl ko jį sumušė, spardė.

Liudytoja E. P. ( kaltinamojo V. P. žmona ) patvirtino, jog pasibaigus išleistuvėms, dar lauke tęsė šventimą. Jos vyras D. P., V. M. ir K. M. buvo girti, tačiau girčiausias buvo K. M.. Pastarasis pradėjo kabinėtis prie jos ir L. M., išvadino L. M. „žiurke“ ir „kale“. K. M., priėjęs prie V. M., rankomis pradėjo prieš jį mojuoti, sakydamas, kad jį užburs. V. M. sakė, kad jam tai jau įgriso ir eis kalbinti K. M. važiuoti namo. Jis visi siūlė nukentėjusiajam eiti namo, siūlė iškviesti taksi, tačiau šis neklausė. Girdėjo, kaip nukentėjęs išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais L. M.. Matė, kaip prie nukentėjusiojo nuėjo V. M. ir jie susistumdė, po ko prie jų nubėgo D. P.. Kai V. M. ir K. M. nuėjo toliau, jie apsistumdė, tada D. P. nubėgo juos skirti. Tada jie visi apsistumdė, tačiau niekas jokių smūgių niekam nesudavė. Pamena, jog po to K. M. kažkur nuėjo, tačiau po kurio laiko grįžo ir vėl juos visus pradėjo įžeidinėti. Teigė, jog visi vyrai susistumdė ir įpuolė į gėlyną. Matė, jog V. M. iš veido bėga kraujas. Nukentėjęs vėl kažkur nuėjo ir netrukus grįžo, kaltindamas visus, jog paėmė jo telefoną. Pamena, jog ji kartu su nukentėjusiuoju ieškojo telefono, nes jis visur kritinėjo. Po to, tarp nukentėjusiojo bei L. M. kilo žodinis konfliktas ir jie nugriuvo. Matė, kaip link jų nubėgo abu kaltinamieji ir su nukentėjusiuoju apsistumdė. Teigė, jog tada paskambino K. M. draugei V. S., tačiau nukentėjęs nenorėjo su ja kalbėti. Nepamena, jog tyrėjui sakė, kad nukentėjusįjį kaltinamieji mušė. Pamena, jog nukentėjęs per tą laiką pats gal keturis kartus griuvo ant šaligatvio, pievoje, gėlyne. Griuvo ir vienas, ir su L. M. , ir su M.. Tyrėjui sakė, jog matė grumtynes, bet ne muštynes tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų. Jai atrodė, jog įvyko grumtynės, o tyrėjas užrašė, kad buvo muštynės. Vėliau matė, kaip nukentėjęs gulėjo pievoje ir šaukė, kad skauda koją.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog E. P. nurodė vietas, kuriose nukentėjęs susistumdęs griuvo su V. M. ( gėlyne); kur nukentėjęs griuvo su L. M. ( ant asfaltuoto kelio) ir pradėjo muštis su V. M.; vietą pievoje, kur K. M. susistumdė vėl su V. M. ir griuvo; vietą pievoje, prie Kauno g.109 namo, kur gulėjo ir šaukė, jog skauda koją (1 t., b.l. 65-69).

Liudytoja L. M. parodė, kad nukentėjęs nesuvokė, kas jam darosi ir ką daro, akys buvo perverstos, pradėjo grabaliotis, ją vadinti „V.“, kaltinamuosius ir P. vadino „V.“. Pamačiusi, jog bręsta konfliktas, prašė nukentėjusiojo eiti namo, tačiau jis ją pradėjo įžeidinėti, vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais. Nuėjęs link bendrabučių, netrukus nukentėjęs vėl grįžo, kibo prie bisų, klausė ar jis trukdo, išsivėmė prie gėlyno, visus koliojo necenzūriniais žodžiais. Pasak jos, nukentėjęs prieš juos visus naudojo psichologinį smurtą, rodė visokius gestus rankomis, sakė, kad juos užburs, po ko V. M. susikibo su nukentėjusiuoju. Pasak jos, jie tampėsi, daugiau tąsėsi, smūgių ji nematė. Vėliau pasišalino, tačiau netrukus sugrįžo ir visus apkaltino jo telefono vagyste. Pamena, jog visi ieškojo telefono, prašė K. M. parodyti kišenes, po ko jis ją stūmė ir jie kartu griuvo į gėlyną. Pamena, jog tuo metu pakilo ir nuėjo į šoną valytis drabužių, o prie nukentėjusiojo prišoko V. M., tačiau nematė, kas tarp jų vyko. Vėliau girdėjo, jog nuėjęs nukentėjęs kažko šaukė pievoje, dėl ko E. P. nuėjo pasižiūrėti. Nurodė, jog dėl jos įžeidinėjimo ir pargriovimo buvo nukentėjusiajam iškelta baudžiamoji byla, tačiau jis vėliau buvo nubaustas administracine tvarka dėl nedidelio chuliganizmo. Pasak jos, tarp kaltinamųjų bei nukentėjusiojo buvo susistumdymas, bet ne muštynės.

L. P. Č. parodė, kad 2009-07-01 lankėsi pas savo pusbrolį P. Č., adresu Kauno g. 109, Marijampolėje. Anksti ryte, laiko nepamena, bet jau buvo šviesu, pro 5-me aukšte esančio buto kambario langą išgirdo lauke riksmus. Pamatė, jog vienas vaikinas bėga, o du vejasi iš paskos. Minėti asmenys nubėgo už kampo, kur pasigirdo riksmai, aimanavimas. Išėjęs į lauką, už namo rado susiėmusį už kojos ir gulintį žmogų, kuris skundėsi, kad skauda koją. Šalia vaikino buvo moteris. Tada jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Su nukentėjusius nėjo susikalbėti, nes šis buvo labai girtas.

Liudytoja I. L. patvirtino, jog ryte, kai buvo atsikėlusi į darbą, po langu išgirdo rėkiantį žmogų. Pamatė po langu stovintį nukentėjusįjį, kuris keikėsi, rėkė bei reikalavo atiduoti telefoną. Matėsi, kad žmogus labai girtas, nes vos stovėjo ant kojų. Girdėjo, kad jam kažkas iš už krūmų atsakė „ pasižiūrėk, tu turi telefoną“. Po geros valandos tą patį žmogų pamatė gulintį pievoje ir dejuojantį. Matė, kaip atvyko greitoji medicinos pagalba bei policija. Nematė, kad minėtas asmuo būtų buvęs mušamas.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog I. L. parodė vietas, kuriose matė nukentėjusįjį (1 t., b.l. 80-84).

Specialisto išvadoje Nr. G 566/09(09) nurodyta, jog K. M. nustatytas kairio blauzdikaulio lūžimas, dalinis kairio kelio sąnario raiščio plyšimas, kūno sumušimas, kraujosruvos kairėje ir dešinėje rankose, krūtinės ląstos šone, nubrozdinimai abiejose rankose vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio blauzdikaulio lūžimo, dalinio kairio kelio sąnario raiščio plyšimo, nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei dešimt dienų. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti penkiais poveikiais. K. M. konstatuotos kraujosruvos ir nubrozdinimai, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o kairio blauzdikaulio lūžimas, dalinis kairio kelio sąnario raiščio plyšimas – nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 31, 2 t., b.l. 14).

Specialisto išvadoje Nr. KG 77 /09(09) nurodyta, jog K. M. konstatuoti kairio blauzdikaulio lūžimas ir kairio kelio sąnario raiščio dalinis plyšimas galėjo būti padaryti tiek paveikiant kairio kelio sąnarį kietų bukų savybių turinčiu daiktu, tiek ir nukentėjusiajam krentant ir kelio sąnario sritimi kontaktuojant su kietų bukų savybių turinčiais daiktais, šie sužalojimai yra tarpusavyje susiję, nes jie yra vienas kitam artimose anatominėse srityse ir galėjo būti padaryti vienu poveikiu (1 t., b.l. 34).

Specialisto išvadoje Nr. KG 2/11(09) nurodyta, jog remiantis specialisto išvadomis Nr. G 566/09(09) ir KG 77 /09(09), kelio sąnario magnetinio rezonanso tomograma Nr. 09-380555, pateikiama išvada, kad K. M. kairėje kojoje konstatuota kairio blauzdikaulio lūžimas per vidinį gumburą be žymesnės fragmento dislokacijos ir dalinis kairio kelio raiščio plyšimas, medialinio menisko užpakalinio rago plyšimas. K. M. kairio blauzdikaulio vidinio gumburo fragmentinis lūžimas be žymesnės dislokacijos diagnozuotas remiantis radiologinio bei magnetinio rezonanso tomografinio tyrimo metu. K. M. kairėje kojoje kokių nors kaulo skilimų nekonstatuota. Galima daleisti, jog kurį tai laiką K. M. po patirto sužalojimo kairėje kojoje galėjo judėti, eiti, bėgti, ar pan., tačiau būtina atžymėti, jog judesių metu, dėl patirto sužalojimo, turėjo jausti fizinį skausmą. Pasakyti, kiek konkrečiai laiko K. M. po patirto sužalojimo kairėje kojoje galėjo judėti, remdamasis šia koja, nėra galimybės, tačiau būtina atžymėti, jog tai negalėjo būti ilgas laiko tarpas, nes dėl šių sužalojimų skausmas judesių metu turėjo didėti (2 t., b.l. 88-89).

Specialistas V. V. teisme patvirtino savo duotas išvadas dėl K. M. konstatuotų sužalojimų. Nurodė, jog mažai tikėtina, kad konstatuotą blauzdikaulio lūžimą ir kairio kelio sąnario raiščio dalinį plyšimą galėjo pasidaryti pats griūdamas, tačiau neatmetė ir tokios galimybės.

Teismas nustatė, jog, vadovaujantis nukentėjusiojo K. M., pirminiais įtariamųjų V. M. bei D. P., liudytojų E. P., L. M., tyrėjo A. J. parodymais, specialisto išvadomis, byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamieji R. P. bei V. M. pažeidė viešąją tvarką ir rimtį bei nukentėjusiajam K. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284str.1d. Ikiteisminio tyrimo pradžioje, po to, kai nukentėjęs dėl patirtų sužalojimų buvo pristatytas į Marijampolės ligoninę bei nurodė, jog buvo sumuštas abiejų kaltinamųjų, pirminėje įtariamųjų apklausoje D. P. bei V. M. ( 95-96, 115-116, T.1) pripažino, kad jie pavartojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą; t.y., D. P. nurodė, jog matė, kaip V. M. mušėsi su nukentėjusiuoju, po ko, jis porą kartų spyrė nukentėjusiajam keliu į krūtinę; V. M. pripažino, kad sudavė kartą kumščiu į veidą, tris kartus įspyrė į užpakalį, matė, kaip P. porą kartų keliu įspyrė į krūtinę nukentėjusiajam, po ko jis susikibo su nukentėjusiuoju, griuvo į gėlyną, jam nukentėjęs sudavė į nosį, dėl ko sudavė du kartus nukentėjusiajam į nugarą, 3 kartus kumščiu į veidą, atsikėlęs gulinčiam įspyrė du kartus į užpakalį, 3 kartus į pilvą, vieną kartą į nugarą bei gulintį apšlapino. Vėliau, pareiškus įtarimus papildomai ir dėl veikos, numatytos BK 138str.2d.8p., padarymo- abu kaltinamieji pradėjo kaltę visai neigti, nurodydami, kad jie nukentėjusiojo nemušė ir jokių sužalojimų nepadarė ( b.l. 107; 130-131, T.1), tik V. M. pripažino, jog kartą nukentėjusiajam sudavė į pilvą kumščiu, jog šlapinosi šalia nukentėjusiojo, o ne ant jo. Tokius kaltinamųjų tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, jog jie jokių sužalojimų nukentėjusiajam nepadarė, teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Specialisto išvadose aiškiai nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo įvykio metu padarytas kūno sumušimas, kraujosruvos kairėje ir dešinėje rankose, krūtinės ląstos šone, nubrozdinimai abiejose rankose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minėta išvada neprieštarauja nukentėjusiojo bei pirminiams kaltinamųjų parodymams, kad jie prieš nukentėjusįjį vartojo nurodytą fizinį smurtą, t.y. sudavė smūgius į veidą, krūtinę, šonus, rankas ir užpakalį. Tyrėjas A. J. patvirtino, jog pirminių apklausų metu D. P. bei V. M. parodymus užrašė pagal jų pasakojimą ir teismas neturi pagrindo netikėti jų pirminiais parodymais, kuriuos patvirtina ir nukentėjusiojo aiškinimai bei specialisto išvados apie nukentėjusiojo sumušimą. Kaltinamųjų veiksmai prasidėję iš asmeninių paskatų, nes nukentėjęs savo elgesiu provokavo kaltinamuosius ir šalia buvusias moteris, vėliau peraugo į chuliganiškas paskatas, nes veiksmas vyko viešoje vietoje, anksti ryte, kai pasak kaltinamųjų bei liudytojų, jau buvo šviesu, žmonės ėjo į darbus. Kaltinamieji turėjo galimybę kontroliuoti savo elgesį bei veiksmus, tačiau pasidavė provokuojančiam nukentėjusiojo elgesio, po ko, be pateisinamos priežasties, pavartojo fizinį smurtą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais pažeidė viešą tvarką, nes triukšmus ir muštynių garsus girdėjo aplinkiniai gyventojai, dėl ko jų pagalba ir buvo nukentėjusiajam iškviesta greitoji medicinos pagalba.

Kaltinamieji D. P. ir V. M. šioje byloje buvo kaltinami bei perduoti teismui teisti ir pagal LR BK 138str.2d.8p., t.y. už tai, kad jie tuo pačiu metu, kai pažeidė viešąją tvarką, padarė nukentėjusiajam K. M. nežymų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, t.y., jog jie, veikdami bendrai, padarė kairio blauzdikaulio lūžimą, dalinio kairio kelio sąnario raiščio plyšimą, dėl ko nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei dešimt dienų. Teismas pažymi, jog kaltinimas neįrodė, jog minėtą sužalojimą nukentėjusiajam padarė kaltinamieji savo bendrais veiksmais, todėl pagal LR BK 138str.2d.8p. jie išteisinami, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių ( BPK 3str.1d.1p., 303str.5d.1p.) Byloje nustatyta, jog nukentėjęs dėl savo girtumo ir apsvaigimo nelabai kontroliavo savo veiksmus, ne kartą krito ant šaligatvio, asfaltuotos gatvės dalies, į gėlyną, ant pievos, dėl ko, teismo manymu, ir pasidarė jam konstatuotus kairio blauzdikaulio lūžimą, dalinio kairio kelio sąnario raiščio plyšimą. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nei vienoje apklausose nei nukentėjęs, nei kaltinamieji nebuvo nurodę, jog K. M. būtų buvęs suduotas smūgis ar spyris į kairę koją. Tyrimo pradžioje nukentėjęs bendrai neprisiminė jo sužalojimų aplinkybių. Abu kaltinamieji viso tyrimo metu ir teisme neigė, kad būtų sudavę smūgius į kairę koją, dėl ko nukentėjusiajam būtų lūžusi koja ir plyšęs sąnario raištis. Specialistas nurodė, jog mažai tikėtina, kad galėjo pats nukentėjęs pasidaryti tokius sužalojimus, tačiau ir neatmetė tokios galimybės. Liudytojos E. P. bei L. M. patvirtino, jog nukentėjęs dėl savo apsvaigimo būsenos ne kartą krito ant asfalto, ant šaligatvio, su L. M. buvo nukritęs į gėlyną, po to, bėgdamas nuo kaltinamųjų pievoje suklupo ir pradėjo šaukti, kad skauda koją. Specialistas patvirtino, jog po tokių sužalojimų nukentėjęs kurį laiką galėjo judėti, tačiau turėjo jausti didėjantį skausmą. Be to, kaltinime taip pat nenurodyta, kokiais savo bendrais veiksmais D. P. ir V. M. galėjo padaryti nurodytus nukentėjusiajam kūno sužalojimus, nes jiems inkriminuota tik smūgių sudavimai į įvairias kūno vietas, išskyrus į kairę koją. Teismas konstatuoja, jog neįrodyta, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 138str.2d.8p., požymių, todėl D. P. ir V. M. dėl šios veikos išteisinami (BPK 3str.1d.1p., 303str.5d.1p.).

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl 587,06 Lt turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo K. M. gydymą yra įrodytas pateiktais dokumentais, pagrįstas, todėl tenkinamas, priteisiant šią sumą solidariai iš kaltinamųjų D. P. ir V. M. (1 t., b.l. 41-44)- LR CK 6.263str.1d.,2d., 6.279str.1d., 6.280str.

K. M. pareikštas civilinis ieškinys kaltinamiesiems D. P. ir V. M. dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 7968,54 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 13-24) tenkinamas iš dalies.

Nukentėjęs savo reikalavimus esminiai grindžia tuo, jog jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko patyrė nurodyto dydžio neturtinę žalą, be to, buvo dėl minėto sužalojimo nedarbingas, dėl ko patyrė 7968,54 lt. turtinę žalą ( negautas darbo užmokestis.).

Teismas pažymi, jog prieš nukentėjusįjį kaltinamieji atliko nusikalstamus veiksmus, t.y. sudavė smūgius bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Savaime suprantama, jog tokie veiksmai nukentėjusiajam sukėlė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, sukėlė skausmą bei nepatogumus, jis buvo gydomas gydymosi įstaigose bei buvo kurį laiką nedarbingas. Tačiau teisme neįrodyta, jog nukentėjusiajam nesunkų kūno sužalojimą padarė kaltinamieji. Priešingai, teismas konstatavo, jog minėtą apysunkį sužalojimą (kairio blauzdikaulio lūžimą, dalinio kairio kelio sąnario raiščio plyšimą, dėl ko nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei dešimt dienų ) nukentėjęs pasidarė pats dėl savo apsvaigimo būsenos. Visas nukentėjusiojo nedarbingumas ir iš esmės neturtinė žala įrodinėjama būtent nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu. Teismui nepavyko nustatyti, kiek laiko nukentėjęs buvo nedarbingas dėl patirtų nežymių sveikatos sužalojimų, todėl tik galima daryti prielaidą, jog kurį tai laiką buvo nedarbingas, nors prašo priteisti negautas pajamas už 5 mėn.x1500 lt. ( tiek buvo nedarbingas, tačiau nedarbingumas esminiai susijęs su kojos sužalojimu). Vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgdamas į kaltinamųjų kaltę konstatuoto nusikaltimo bei sužalojimų padaryme, jų turtinę padėtį ( D. P. yra vedęs ir turi šeimą, nedirba, V. M. yra nevedęs, studentas, nedirbantis), įvertindamas nukentėjusiojo didelį provokuojantį elgesį įvykio metu ( LR CK 6.282str.1d., 6.279str.1d.), vadovaudamasis šiuo metu teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog turi būti priteista iš kaltinamųjų solidariai 1 mėn. dydžio darbo užmokesčio negautos pajamos ( 1500 lt. ) bei neturtinė žala 2000 lt.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į jų asmenybes, padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. P. nusikalto ir teismo teisiamas pirmą kartą. Padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Administracine tvarka metų laikotarpyje baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Policija kitokios kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos neturi. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog veiką padarė bendrininkų grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Vadovaudamasis LR BK 54, 55, 61str. numatytomis bendromis bausmių skyrimo taisyklėmis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam turi būti skiriama alternatyvi sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, artima bausmės vidurkiui, paskiriant įpareigojimus pradėti dirbti ir per teismo nustatytą terminą atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

V. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Buvusioje darbovietėje charakterizuojamas kaip geras darbuotojas (1 t., b.l. 126), noras šiuo metu ir nedirba, tačiau mokosi Šiaulių universitete. Administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (1 t., b.l. 120). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog veiką padarė bendrininkų grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Vadovaudamasis LR BK 54, 56, 61str. numatytomis bendromis bausmių skyrimo taisyklėmis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam turi būti paskirta už nesunkaus nusikaltimo ( viešosios tvarkos pažeidimą) padarymą laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti ir per teismo nustatytą terminą atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 304-307, 308str.1d., teismas

nusprendė:

D. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 284str.1d. ( dėl viešos tvarkos pažeidimo ) ir nuteisti 1 ( vienerių ) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laiką pradėti dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, po to panaikinti.

D. P. pagal LR BK 138str.2d.8. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių ( BPK 303str.5d.1p.).

V. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 284str.1d. ( dėl viešos tvarkos pažeidimo ) ir nuteisti 1 ( vienerių ) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laiką pradėti dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, po to panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.

V. M. pagal LR BK 138str.2d.8. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

K. M. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir solidariai iš kaltinamųjų D. P. bei V. M. priteisti nukentėjusiajam K. M. 2 000 lt. ( du tūkstančius ) neturtinės žalos ir 1500 lt. ( vieną tūkstantį penkis šimtus lt. ) turtinės žalos.

Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinį ieškinį tenkinti ir solidariai iš kaltinamųjų D. P. bei V. M. priteisti 587,06 Lt. ( penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis lt. šešis ct.) už nukentėjusiojo gydymą.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Krušinys