Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Dariaus Žvirblio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-530-1072/2018, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje,

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota ir reali gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, yra ūkininkė, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., 2017 m. liepos 12 d., vakare, ikiteisminio tyrimo nenustatytu tiksliu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu savo vyro S. G. vardu įsigyti traktorių Massey Ferguson 690, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie savo vyro S. G. vardo ir pavardės savo parašu pasirašė „Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartį, po ko tęsdama savo nusikalstamą veiką 2017 m. liepos mėn. 26 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu tiksliu laiku, Ukmergės rajono savivaldybėje, adresu Kęstučio a. 3, Ukmergėje, tikslu užregistruoti nusipirktą traktorių Massey Ferguson 690, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie V. G. vardo ir pavardės savo parašu pasirašė „PRANEŠIMAS APIE PARDUOTĄ TRAKTORIŲ AR PERLEISTAS DAIKTINES TEISĖS Į JĮ“ blanką, po ko tęsdama savo nusikalstamą veiką, šį jai žinomai suklastotą dokumentą – „PRANEŠIMAS APIE PARDUOTĄ TRAKTORIŲ AR PERLEISTAS DAIKTINES TEISĖS Į JĮ“ blanką ji pateikė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui K. R., bei žurnaluose „Traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimų registracijos žurnalas“, „Fizinių asmeninių traktorių, savieigų ir žemės ūkio mašinų registravimo žurnale“ prie savo vyro S. G. vardo ir pavardės savo parašu pasirašė, dėl ko 2017-07-26 traktorius Massey Ferguson 690, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo perregistruotas S. G. vardu, t. y. tokiu būdu suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą.

Kaltinamoji V. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja savo kaltę pripažino visiškai.

Įtariamoji V. G. parodė, kad tvirtina akistatos metu duotus parodymus ir jų laikosi. Taip, ji pasirašė ant traktoriaus pirkimo-pardavimo sutarties ties savo vyro vardu ir pavarde, pasirašė savo parašu, tai padarė su savo vyro S. G. ir V. G. žinia. Taip pasielgė, nes reikėjo traktorių priregistruoti jos vyro vardu, o jis buvo Norvegijoje. 2017-07-26 kaip ir akistatos metu minėjo, ji nuvyko į Ukmergės rajono savivaldybės žemės ūkio skyrių priregistruoti savo vyrui S. G. priklausantį traktorių, kurį jis nusipirko Norvegijoje, tiktai savo mamos vardu. Savivaldybės darbuotojui K. R. paaiškino, kad jos vyras šiuo metu yra išvykęs į Norvegiją dirbti ir paklausė ar turėdama jo asmens tapatybės kortelės kopiją, traktoriaus pirkimo- pardavimo sutartį, pasirašytą V. G. vardu galėtų užregistruoti traktorių savo vyro vardu. Minėtam savivaldybės darbuotojui paaiškino, kad V. G. žodžiu jos vyrui pasakė, kad jie gali nueiti į savivaldybę ir susitvarkyti dokumentus be jo. Savivaldybės darbuotojas į šią jos paaiškintą situaciją pažiūrėjo supratingai ir sutiko jai padėti, tai yra priregistruoti traktorių be jos vyro. Savivaldybės darbuotojui padavė traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį, traktoriaus dokumentus, savo vyro asmens dokumento kopiją ir ji išėjo į banką susimokėti už traktoriaus priregistravimą, lyg tai apie 10 eurų. Kai grįžo atgal į savivaldybę iš banko, savivaldybės darbuotojas davė pasirašyti blanką, ir lyg tai du žurnalus, kad galėtų priregistruoti traktorių. Pranešime apie parduodamą traktorių pasirašė ties V. G. vardu ir pavardė savo parašu. Kai jai padavė pasirašyti blanką, blankas jau buvo užpildytas, kas jį užpildė nematė, mano, kad K. R., nes jam padavė visus traktoriaus dokumentus ir jis tvarkė traktoriaus priregistravimą. Savivaldybėje ji nepildė nei vieno dokumento, tik padėjo savo parašus. Taip pat pasirašė savo pavarde dviejuose žurnaluose, jų pavadinimų nežino, neatsimena, pasirašė savo parašu ties savo vyro S. G. vardu ir pavarde. Už vyrą pasirašė dėl to, kad jos vyras S. G. jai buvo davęs žodinį leidimą ir jokių pretenzijų jai neturėjo, nes jis buvo išvykęs į Norvegiją ir atvykti negalėjo, o ji nenorėjo praleisti traktoriaus registracijos termino. O už V. G. pasirašė todėl, kad jis buvo sutikęs, kad ji tvarkytų visus traktoriaus registravimo reikalus, jis sakė, kad susitvarkytų pati, jis neturi laiko, taip pat V. jos vyrui S. telefonu sakė, kad ji gali nuvažiuoti į savivaldybę ir be jo susitvarkyti visus dokumentus persirašant traktorių, o ji nenorėjo praleisti traktoriaus priregistravimo termino. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, taip padarė nenorėdama nieko blogo, neturėdama blogų kėslų, tiesiog norėjo priregistruoti traktorių savo vyro vardu, kad nepraleisti traktoriaus priregistravimo termino, o be to, jos vyras S. ir jo brolis V. apie tai žinojo, neprieštaravo, ji jiems nežinant nieko nepasirašė, iš to jokios materialinės, ar kokios kitos naudos negavo (b. l. 89-90).

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad apytiksliai prieš 2-3 metus, tikslios datos pasakyti negali, Norvegijoje jis nusipirko traktorių ir jo brolis S. G. sau taip pat nusipirko traktorių. Traktorius jie nusprendė parvežti į Lietuvą. Brolis liko Norvegijoje. Abu traktorius kaip krovinį į Lietuvą, važtaraštį rašė, kad traktoriai yra jo mamos Z. G., visur norvegiškuose traktorių pirkimo-pardavimo sutartyse jo mama yra jo ir S. traktoriaus pirkėja. Kai traktoriai atkeliavo į Lietuvą, tai jo brolis S. paprašė, kad jo traktorių Massey Ferguson 690 prisiregistruotų savo vardu, nes jis pats negali registruoti, nes turėjo laukti iš Europos sąjungos mažajam verslui 15 000 eurų. Jei būtų užregistravęs minėtą traktorių, tai jo žmonos ūkyje būtų du traktoriai ir jie nebūtų gavę minėtos paramos. Jis sutiko padėti broliui, traktorių užsiregistruoti savo vardu, sutvarkyti visus traktoriaus registracijos dokumentus. Jo ir brolio traktoriai bendrai yra įkainuoti apie 6 000 eurų ir jis mokėjo nulinį PVM. Kai S. ir V. jo paprašė, kad jų traktorių perrašytų S. G. vardu, jis pagal muito sumokėtą sumą už S. traktorių, jiems traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartyje įrašė 2 000 eurų sumą, kad sumokėtų 2 000 eurų už visa tai, ką jie jam pridarė blogo. Nei brolis, nei V. jam nesakė, ar sutinka sumokėti 2 000 eurų. Vieną vakarą jam paskambino V. G. ir paprašė, kad jų traktorių parvarytų į jų namus, nes neva sugedo jų turimas traktorius, tą patį vakarą jis traktorių jiems atvarė ir V. pateikė traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyta už traktorių suma 2 000 eurų. Traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartyje kaip traktoriaus pirkėjas buvo įrašytas jo brolis S., jo vardą, pavardę ir asmens kodą įrašė Vilma, o po jo vardu ir pavarde pasirašė V. G., jis tai matė, neprieštaravo. V. tuo metu, kai gavo minėtą sutartį, Skype ryšiu kalbėjo su jo broliu, jis apie šią sutartį žinojo, žinojo, kad ji sudaryta jo vardu ir pavarde, žinojo, kad po jo vardu ir pavarde pasirašė V. ir neprieštaravo. Apytiksliai metų laikotarpyje V. su S. atvažiavo pas jį į namus ir iš jo mamos pasiskolino 4 000 eurų. Kai parvarė traktorių Vilmai, ji pareiškė, kad traktorius vertingesnis nei 4 000 eurų skola, ji pati surašė skolos lapelį 4 000 eurų ir tada sutiko surašyti traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį, sutartyje 2 000 eurų kaip minėjo už padarytas skriaudas jam, tiek tiesiog įvertino. Kadangi S. traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartyje kaip sumą už traktorių, tai jis neišregistruos to traktoriaus su V. jam neatidavė 2 000 eurų už jam padarytas skriaudas, tai yra tokią sumą įrašė ir jie negalės prisiregistruoti. Jam būnant Norvegijoje S. pasakė, kad jis su traktoriumi vežėsi rulonus, tai jis pamanė, kad dokumentai savivaldybėje padirbti ir traktoriaus registruotas S. vardu. Tuomet nuvyko į savivaldybę ir sužinojo, kad traktorius jau registruotas jo brolio vardu ir dėl dokumentuotų klastojimo jis kreipėsi į policiją. Jis niekados nei V., nei S. nesakė, kad jie eitų į savivaldybę ir kad tvarkytųsi traktoriaus dokumentus, reikalingus išregistravimui, neleido tai daryti, S. sakė, kad traktorių išregistruos tada, kai jis jam sumokės 2 000 eurų bei jo mamai 4 000 eurų, tuomet traktorių išregistruos. Tada S. pasakė, kad traktorius tegul būna tarp žemės ir dangaus. O mamai skolą sakė gražins ne jam, o mamai į sąskaitą perves. 2 000 eurų traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartyje įrašė kaip sumą už visas nuoskaudas, kurias V. su savo vyriausia dukra jam padarė, jos jį šmeižia priekabiavimu. Ukmergės rajono savivaldybėje jokių dokumentų dėl traktoriaus išregistravimo nepasirašė, manė, kad tai padarė V. G. su S. G. (b. l. 14-15).

Liudytoja Z. G. parodė, kad S. ir V. G. yra jos sūnus, o V. G. marti. V. gali apibūdinti, kaip tą moterį, kuri stengiasi visus supjudyti, buvo tarpų, kai su ja bendravo ir kai nebendravo. Tačiau nuo šių metų vasaros ji su V. nebendrauja. Su S. taip pat nutrūko jų ryšys. Ji žino, kad du traktoriai iš Norvegijos atvažiavo jos vardu, bet nei vieno iš traktoriaus ji nepirko, už juos pinigų nemokėjo. Kiek suprato, kad minėtus traktorius pirko S. ir V., bet kaip jie ten pirko tuos traktorius, kas už ką mokėjo ir kiek mokėjo, ji nežino, net nesidomėjo. Kiek žino, V. tvarkė abiejų traktorių dokumentus, V. vos ne kiekvieną dieną telefonu kalbėdavo su S., o S. buvo Norvegijoje. Viskas buvo gerai, kol S. ir V. nereikėjo paskolinti pinigų. Ji ėmė sau paskolą, tad prie to pačio ir jiems savo vardu paėmė 4 000 eurų paskolą. Buvo šienapjūtė, V. V. ir S. padėjo tvarkyti šienapjūtę, ir V. iš jų parsivarė traktorių ir pasakė, kad S. su savo traktoriumi leido jiems dirbti darbus. Praėjus kelioms dienos, V. pareikalavo, kad V. parvarytų traktorių atgal, sūnui liepė parvaryti traktorių jai, kad ji jai negadintų nervų, nes ji V. puikiai pažįsta. V. gražino traktorių V. ir V. parsivežė skolos raštelį, kad V. jai skolinga 4 000 eurų. V. jai pasakojo, kad V. ir S. padirbo jo parašą, bet ji nieko apie tai nežino, nematė kas kur ir už ką pasirašinėjo, tad nieko daugiau pasakyti negali. Jokio traktoriaus ji nepirko, traktoriai iš Norvegijos atėjo tik jos vardu, ji už juos pinigų nemokėjo, jie priklauso jos sūnums, tik nežino kuris kuriam (b. l. 64-65).

Specialusis liudytojas S. G. parodė, kad V. G. yra jo brolis, jie gyvena atskirai nuo mamos ir brolio. Jo šeima, tai yra jo žmona truputį ūkininkauja, jis dirba Norvegijoje, į Lietuvą per metus grįžta 2-3 kartus. Jo mama taip pat yra stambi ūkininkė, pas ją dirba ir gyvena jo brolis. Su broliu V. iki šiol sutarė gerai, jų santykiai buvo broliški. Jo ir brolio santykiai pašlijo tuomet, kai jam dukra J., (duomenys neskelbtini) jam ir žmonai papasakojo, kad jo brolis V., kai prieš 15-16 metų prie jos seksualiai lindo, tad jo dukra J. kreipėsi su pareiškimu į policiją, ji į policiją kreipėsi 2017 metais. Po to, kai Julija kreipėsi dėl tokio jo brolio V. elgesio į policiją, V. pradėjo kerštauti jų šeimai. Jis pranešė policijai, kad jis namuose nelegaliai laiko lygiavamzdį šautuvą, nors iš tikrųjų laikė legalų revolverį savigynai, su visais dokumentais. Tad mano, kad ir dėl dokumentų klastojimo brolis parašė pareiškimą jam ir jo šeimai kerštaudamas dėl J. kreipimosi į policiją, bent jis taip mano. Pernai, ar užpernai, tiksliai pasakyti negali, neatsimena, jo brolis V. Norvegijoje nusipirko sau traktorių Fiat. O jis tada savo viršininko Norvegijoje paprašė, kad jis jam surastų tvarkingą traktorių, kurį jis galėtų nupirkti ir pargabenti į Lietuvą žmonai. Tad jis nusipirko Norvegijoje traktorių Massey Ferguson 690, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Traktorių pirko per savo viršininką Norvegijoje, jam pinigų už traktorių nemokėjo, jam traktoriaus vertę atidirbo, jis jam algos nemokėdavo, atskaičiuodavo algą už traktorių. Kadangi Norvegijoje įsigijo ir jis ir V. traktorius, tai sugalvojo motinos vardu pargabenti traktorius į Lietuvą, nes ji ne vieną krovinį savo vardu buvo priėmusi iš Norvegijos. Norvegijoje jo įsigytas traktorius buvo registruotas norvego vardu, jo vardu jis nebuvo perregistruotas. Tad jo įsigytas traktorius buvo pargabentas į Lietuvą pas mamą, ji priėmė krovinį, o jis toliau dirbo Norvegijoje. V. grįžo į Lietuvą ir jis sutvarkė visus jo traktoriaus ir savo traktoriaus dokumentus savo vardu, nes kad jo žmonai nereikėtų vargti, lakstyti į institucijas užregistruoti traktoriaus, kad jis tvarkys savo traktoriaus dokumentus tad iš karto sutvarkys ir abiejų traktorių dokumentus. Jam šis brolio pasiūlymas tiko, nes su broliu sutarė, juo pasitikėjo, nieko blogo negalvojo, apsidžiaugė, kad jo žmonai nereikės lakstyti dėl traktoriaus dokumentų. Jis su broliu sutarė, kad jis sutvarkys jo traktoriaus dokumentus ir traktorių atvarys į jo namų kiemą, jis taip ir padarė. Šiemet jis paskolino savo traktorių V. dirbti, tad jis išsivarė traktorių pas mamą, kur jis ir dirbo. Kai traktorius dar buvo paskolintas mamai, tai jo mama paskambino jo žmonai ir pasiūlė sujungti savo ir mūsų ūkius ir tada jis su žmona suprato, kad kažkas negerai, nesuprato dėl ko ji nori sujungti ūkius. Su mama jis nesutaria nuo 16 metų, iš namų išėjo16 metų, per savo mamą sėdėjo kalėjime. Tuomet su žmona įtardami kažką negero, pasitarė, kad reikia iš mamos pasiimti savo traktorių, nes galvojo, kad jo neatgaus. Tuomet jo žmona paskambino V., pasakė, kad jos traktorius „Belarus“ sugedęs ir kad jis gražintų jų traktorių, V. sutiko gražinti traktorių ir tos pačios dienos vakarą jis traktorių atvarė į kiemą. Tuomet jam paskambino žmona ir pasakė, kad jis pats broliui telefonu pasakytų, kad jis perrašytų traktorių, jis V. prašė, kad jis, tai yra jo brolis traktorių užrašytų jo žmonos V. vardu, bet jis kaip suprato, tai V. jo žmonos vardu jo traktoriaus perrašyti nenorėjo, nes jo žmona V. jo šeimai nuo pirmos jų gyvenimo dienos nepatiko. Tą patį vakarą jo namuose jo brolis surašė traktoriaus pirkimo pardavimo sutartį, jis kaip pirkėją traktoriaus įrašė jį. Tada jam paskambino jo žmona V., ji klausė ką daryti, kad sutartis pasirašyta jo vardu, o jis jai sakė, kad ji savo parašu pasirašytu traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį už jį ir ji kiek žino, po jo vardu ir pavarde pasirašė savo parašu, tai darė su jo žinia, kadangi jis buvo Norvegijoje, pasirašyti sutarties negalėjo. Jis su broliu kalbėjo telefonu ir sakė jam, kad jis nuvažiuotų į savivaldybę ir surašytų pranešimą dėl parduoto traktoriaus, o jis jam sakė, kad jis neturi laiko, kad jie patys susitvarkytų. Todėl jis pakalbėjo telefonu su V. ir ji nuvažiavo į savivaldybę. Jis žino, kad savivaldybėje jo žmona pranešime apie parduodamą traktorių norėdama priregistruoti mano vardu traktorių, pasirašė savo parašu po jo vardu ir pravarde, jis nei traktoriaus pirkimo-pardavimo sutarties, nei pranešimo apie parduotą traktorių nepasirašė, pasirašė jo žmona. Kaip savivaldybės darbuotoja jo žmonai leido pasirašyti po jo vardu ir pavardę, jis nežino, to paaiškinti negali. Kiek jis žino, savivaldybės darbuotojas, kuris tvarkė jo traktoriaus perregistravimą, puikiai pažįsta jo mamą, brolį, jis pas tą savivaldybės darbuotoją yra buvęs gal kokį kartą, gatvėje susitikęs jo neatpažintų (b. l. 70-71).

Pažymėtina, jog pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas suklastojo dokumentą ar disponavo suklastotu dokumentu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji V. G. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų S. G., Z. G. ir nukentėjusiojo V. G. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad V. G. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Taigi, kaltinamosios V. G. nusikalstama veika baigta, padaryta tyčia, kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios V. G. atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Paskelbus kaltinamajai V. G. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ji tam neprieštaravo, su tuo sutiko, dėl siūlomos bausmės rūšies sutiko. Prašo skirtą baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 101-102).

Skirdamas bausmę kaltinamajai V. G. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika baigta, tyčinė, asmuo savo parašu patvirtindamas melagingą turinį, pagamino netikrus, bei suklastojo tikrus dokumentus. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – anksčiau nebuvo teista, vieną kartą bausta administracine tvarka (b. l. 91-97).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajai tikslinga paskirti baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-14 nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 37,66 euro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -

nusprendžia:

pripažinti V. G. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 51 MGL (1920,66 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. skirti 34 MGL (1280 eurų (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt eurų) baudą.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadelė“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB DNB banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

2. Nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, ji turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

4. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.