Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė V. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. gegužės 24 d., apie 23.36 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelkraščio atitvarus. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir atitvaras. Vairuotojas atsisakė pasitikrinti savo neblaivumo laipsnį bei nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento. Tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14 ir 18 punktų reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu V. J. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė KET pažeidimą, nulėmusį kelio atitvaro ir kelio ženklo sugadinimą (apgadinimą), numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, vengė neblaivumo patikrinimo, tuo pažeisdamas ATPK 126 straipsnio 4 dalį, bei nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, tuo padarydamas ATPK 123 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą. Nuobauda už sunkesnį iš pažeidimų numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje - bauda vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų Apeliantas savo kaltę neigia ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Byloje nėra teismo posėdžio protokolo, tačiau kita bylos medžiaga patvirtina, kad teismo posėdžio metu policijos pareigūnai nebuvo apklausti, o priimdamas nutarimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog jie tiesiogiai nematė, kad V. J. vairavo įvykį sukėlusį automobilį, tačiau tokią išvadą padarė atvykę į įvykio vietą ir V. J. radę prie automobilio vairo. Duomenų, jog V. J. būtų prisipažinęs, vairavęs transporto priemonę, taip pat ir jo rašytinio paaiškinimo byloje nėra, tiesiogiai mačiusių pažeidimo padarymo faktą liudytojų pareigūnai nenustatė, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje neapklaustas. Neapklausęs liudytojų ir tokiu būdu visapusiškai neištyręs visų bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.

Pažymėtina, jog ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje V. J. nedalyvavo. Byloje esanti šaukimo šaknelė (b. l. 17) patvirtina, kad apie teismo posėdį V. J. buvo informuotas tinkamai, tačiau apeliaciniame skunde jis nurodo, kad 2009 m. birželio 8 d. Kaune buvo operuojama jo motina R. Š., ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Pasak apelianto, teismo posėdyje jis dalyvauti negalėjo ir neturėjo galimybės tinkamai kreiptis dėl teismo posėdžio atidėjimo, todėl telefonu apie tai informavo teismo sekretorę, nes su bylą nagrinėjančia teisėja susisiekti nepavyko, ir paprašė atidėti bylos nagrinėjimą. Iš paminėtų ATPK 272 straipsnio nuostatų matyti, jog prašymo atidėti bylos nagrinėjimą forma nėra nustatyta. Byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti, ar V. J. iš tiesų pareiškė prašymą dėl bylos atidėjimo, taip pat įvertinti, ar V. J. prašymas buvo svarstytas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. teisė į tinkamą teismo procesą šioje byloje galėjo būti nepagrįstai suvaržyta.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, V. J. paskirta administracinė nuobauda – 150 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturių mėnesių ir penkiolikos dienų terminui, kai ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta galimybė skirti vieną iš alternatyvių administracinių nuobaudų – baudą arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, perduodant bylą iš naujo išnagrinėti tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. J. apeliacinį skundą patenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.