Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1691-273/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-05
Bylos Nr.
2A-1691-273/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13921-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
G. Š.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1691-273/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13921-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 3.3.1.22. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mindaugo Šimonio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-283-285/2015 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui G. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3–5) prašydamas iškeldinti atsakovą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu 2013 m. sausio 11 d. sudarė Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SR-0060 (toliau – Sutartis), pagal kurią patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ieškovo brolis atsakovas įgijo teisę apsigyventi kaip šeimos narys. Pagal minėtą sutartį, tiek ieškovas, būdamas nuomininku, tiek atsakovas turi pareigą mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius (Sutarties 5.6 punktas), naudotis išnuomota gyvenamąja patalpa taip, kad nebūtų pažeistos kitų pastato gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų savininkų ir naudotojų teisės bei interesai (Sutarties 5.7 punktas), laikytis sutartyje nurodytų kitų teisių ir pareigų. Atsakovas visiškai nesilaiko Sutarties ir ją pažeidinėja: nemoka ir niekad nėra mokėjęs mokesčių, mokesčius moka ieškovas, atsiveda asocialių asmenų, be nuomotojo sutikimo yra atsivedęs sugyventinę, nors Sutarties 14.2 punkte tai draudžiama, nuolat girtauja, grasina sudeginti namus. Dėl šių atsakovo veiksmų ieškovas kreipėsi į Kauno m. Panemunės policijos komisariatą su pareiškimais, tačiau policija nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl atsakovo iškeldinimo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jo iš buto neiškeldinti, nurodė, kad mokesčių nemoka, nes nedirba ir neturi lėšų, į butą pašalinių asmenų nesiveda, jo draugė bute negyvena.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 57–59) neprieštaravo, kad ieškinio reikalavimas būtų patenkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo valstybei priteisė 7,20 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti.

Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui. 2013 m. sausio 11 d. sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. SR-0060 ginčo butas išnuomotas ieškovui, atsakovas ieškovo brolis ginčo bute gyvena kaip ieškovo šeimos narys. Tiek ieškovas, tiek atsakovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas (Sutarties 5.6 punktas), nes už ginčo buto nuomą per aštuonis mėnesius yra susidaręs 1 431,08 Lt įsiskolinimas. Ieškovas pateikė įrodymus, kad 2014 m. kovo 31 d. sumokėjo 200 Lt, 2015 m. vasario 19 d. – 100 Eur, o 2015 m. kovo 18 d. – 30,00 Eur nuomos mokesčio. Ieškovui nustatytas 55 proc. darbingumas, išduotas neįgaliojo pažymėjimas, atsakovas nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. buvo socialinės pašalpos gavėjas, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 4 d. nebuvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu ir nebuvo valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjas. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas objektyviai neturi galimybių apmokėti būsto, kuriuo naudojasi, išlaikymo išlaidų, todėl šalių CK 6.583 straipsnyje įtvirtintos prievolės mokėti mokesčius nevykdymas negali būti traktuojamas kaip piktybinis ir savo ruožtu negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Teismas šioje byloje svarbiomis aplinkybėmis laikė ir tai, jog atsakovas ginčo patalpoje gyvena nuo 1974 m. spalio 25 d., be to, atsakovo teisė į ginčo patalpą saugotina kaip teisė į būstą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, atsakovas ginčo bute apsigyveno teisėtai ir teisėtai jame gyvena, kad iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovas iš ieškovo nėra gavęs jokių pretenzijų dėl ginčo buto netinkamo naudojimo, komunalinių mokesčių nemokėjimo ar dėl ieškovo teisių varžymo, ieškovas ne ginčo teisme tvarka atsakovo netgi neįspėjo apie savo planus iškeldinti iš būsto, nedavė jokio termino išsikraustyti, o iš karto kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo teismine tvarka. Teismo vertinimu, vien tik ieškovo 2014 m. vasario 11 d. pateiktas pareiškimas Kauno m. Panemunės policijos komisariatui, byloje nesant kitų ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, neįrodo ieškovo pažeistų teisių ir nepagrindžia, kad ieškovo, kaip ginčo būsto pagrindinio nuomininko, teisių gynyba esamu atveju galima tik iškeldinant atsakovą. Nurodė, kad ieškovui, vienam sumokėjus gyvenamosios patalpos nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, atsakovo prievolės mokėti minėtus mokesčius pažeidimas galėtų būti pašalintas įsiskolinimą išieškant atsakovo. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti griežčiausios už pažeidimą taikomos teisinės priemonės – atsakovo iškeldinimo iš būsto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 4–7) ieškovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo patalpose gyvena kitų asmenų. Aplinkybę, kad ginčo bute gyveno moteris, patvirtino pats atsakovas ir liudytoja N. S.. Atsakovas, leisdamas ginčo bute gyventi kitiems asmenims, pažeidė Sutarties 14.2 punktą, todėl remiantis Sutarties 12.5 punktu, yra pagrindas atsakovo atžvilgiu Sutartį nutraukti ir jį iš ginčo buto iškeldinti;

2. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas po Sutarties sudarymo gaudavo pajamų, tačiau piktavališkai savo dalies nuomos mokesčio nemokėjo;

3. Teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad trečiasis asmuo kreipėsi į teismą dėl ieškovo ir atsakovo iškeldinimo iš ginčo buto, ir būtent dėl ieškovo suinteresuotumo, jog jis ir atsakovas nebūtų iškeldinti, dėl ieškovo paduoto priešieškinio dėl atsakovo pripažinimo šeimos nariu ir buvo sudaryta neterminuota ginčo buto nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu. Visgi atsakovas teismo procesu visiškai nesidomėjo;

4. Teismas nevertino ieškovo argumentų dėl atsakovo Sutarties 5.7 punkto pažeidimų, kad atsakovas nuolat girtauja, prie namo tvarkymo neprisideda, vedasi asocialius asmenis. Šiuo atveju teisiškai reikšmingas yra nuolatinis atsakovo sutartinių pareigų nevykdymo pobūdis arba netinkamas jų vykdymas, dėl ko jo iškeldinimas iš ginčo buto pripažintinas proporcingu padarytam pažeidimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 60–61). Kauno miesto apylinkės teismui 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7088-773/2012 (b. l. 23–25) patvirtinus ieškovės Kauno miesto savivaldybės bei atsakovų R. Š. ir G. Š. taikos sutartį, 2013 m. sausio 11 d. sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. SR-0060 (b. l. 26–33), kuria ginčo butas išnuomotas ieškovui R. Š.. Be pagrindinio buto nuomininko – ieškovo R. Š., ginčo bute gyvena jo šeimos narys – brolis atsakovas G. Š. (b. l. 27), kuris gyvenamąją vietą nuo 1974-10-25 yra deklaravęs ginčo bute. Į bylą pateikta 2014 m. vasario mėnesio UAB Kauno komunalinio ūkio mokėjimo nurodymo kopija (b. l. 36), kurioje nurodyta, kad už butą gyvenamosios patalpos nuomos mokestis nemokėtas 8 mėnesius, mokėtina suma 1431,08 Lt.

Dėl gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio nemokėjimo kaip pagrindo nutraukti nuomos sutartį

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Asmens iškeldinimas iš būsto vertinamas kaip pati griežčiausia teisinio poveikio priemonė, kuri turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų už nuomos ar komunalinių mokesčių nemokėjimo praktika: sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Įvertinus tai, kad ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, teismai turi atsižvelgti į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamos visuomenės grupės apsaugą, be nacionalinės teisės normų, subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva yra įsipareigojusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 ir kt.).

Ieškovas R. Š. į bylą pateikė įrodymus, kad 2014-03-31 sumokėjo 200,00 Lt nuomos mokesčio (b. l. 36), 2015-02-19 – 100,00 Eur (b. l. 101) ir 2015-03-18 – 30,00 Eur (b. l. 119). Byloje nesant objektyvių rašytinių įrodymų apie įsiskolinimo už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius dydį, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nei ieškovas, nei atsakovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų mokėti nuomos mokestį (Sutarties 5.6 punktas). R. Š. nustatytas 55 proc. darbingumas, jam išduotas neįgaliojo pažymėjimas (b. l. 120), atsakovas G. Š. nuo 2013-06-01 iki 2014-08-31 buvo socialinės pašalpos gavėjas (b. l. 114–115), o nuo 2013-01-01 iki 2015-03-04 nebuvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu ir nebuvo valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjas (b. l. 116). Šių duomenų pagrindu sprendžiama, kad ieškovas R. Š. ir atsakovas G. Š. objektyviai neturi galimybių apmokėti būsto, kuriuo naudojasi, išlaikymo išlaidų. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad CK 6.583 straipsnyje įtvirtintos prievolės mokėti mokesčius nevykdymas negali būti traktuojamas kaip piktybinis ir negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu.

Atsakovas ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) apsigyveno teisėtai ir jame gyvena nuo 1974 metų. Iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovas iš ieškovo nėra gavęs jokių pretenzijų dėl ginčo buto netinkamo naudojimo, komunalinių mokesčių nemokėjimo ar dėl ieškovo teisių varžymo. 2014-02-11 ieškovo pateiktas pareiškimas Kauno m. Panemunės policijos komisariatui (b. l. 34–35), ieškovo R. Š. ir liudytojos N. S. parodymai dėl atsakovo G. Š. elgesio neįrodo ieškovo pažeistų teisių ir kad atsakovas savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu ir greta gyventi, todėl nėra pagrindo nuspręsti, kad ieškovo, kaip ginčo būsto pagrindinio nuomininko, teisių gynyba galima tik iškeldinant atsakovą. Ieškovui, vienam sumokėjus gyvenamosios patalpos nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, atsakovo prievolės mokėti minėtus mokesčius pažeidimas galėtų būti pašalintas įsiskolinimą išieškant iš pagrindinio buto nuomininko šeimos nario, t. y. atsakovo, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti griežčiausios už pažeidimą taikomos teisinės priemonės – iškeldinimo iš būsto.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalė BurdulienėIzolda NėnienėMindaugas Šimonis