- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- e2-66-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00311-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo valdybos Alytaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Versmė“
- Kategorijos
- 3.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1638-390/2016 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo valdybos Alytaus skyriaus ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Versmė“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. M. 47 218,48 Eur žalos atlyginimo ir 161,09 Eur ekspertizės išlaidų.Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1638-390/2016 patvirtino taikos sutartį, sudarytą 2016 m. gegužės 6 d. tarp ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ir atsakovo A. M..2016 m. liepos 11 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašyme nurodė, kad patvirtinta taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 130 Eur. Taikos sutartyje nurodyta mokėjimo prievolė atsakovui atsirado pirmąjį mėnesį, einantį po to mėnesio, kurį įsiteisėjo teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį, todėl pirmoji įmoka turėjo būti sumokėta iki 2016 m. birželio 30 d. Atsakovas šios prievolės nevykdo, tuo pažeidžiamas taikos sutarties 2 punktą.Atsakovas A. M. atsiliepime į ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo prašė netenkinti ieškovo 2016 m. liepos 8 d. prašymo bei atsisakyti išduoti ieškovui vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1638-390/2016. Nurodė, kad atsakovas apie 2016 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, sužinojo tik 2016 m. rugpjūčio 11 d. gavęs ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą bei teismo pranešimą dėl nuomonės šiuo klausimu pateikimo. Iki to laiko negavęs iš teismo jokių dokumentų, patvirtinančių nutarties priėmimą, atsakovas manė, jog nutartis dar nėra priimta bei dėl šios priežasties neatliko pirmųjų mokėjimų pagal taikos sutartį. Atsakovas, 2016 m. rugpjūčio 11 d. sužinojęs apie ieškovo pareikštą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o tuo pačiu ir apie 2016 m. gegužės 12 d. nutarties priėmimą, nedelsdamas atliko pirmąsias dvi įmokas, numatytas taikos sutartyje, t. y. pervedė į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą 260 Eur sumą. Šio atsiliepimo pateikimo dieną atsakovas yra atlikęs visus einamuosius mokėjimus pagal taikos sutartį, o kito mokėjimo terminas sueina 2016 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovas savo prievolių vykdymo nevengia, 2016 m. rugpjūčio mėnesio bei rugsėjo mėnesio mokėjimus jis atliks ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 16 d., t. y. iki paminėtos datos pagal taikos sutartį bus atlikti visi keturi pirmieji mokėjimai, o tolimesnis atsiskaitymas su ieškovu vyks taikos sutartyje numatytais terminais, kadangi atsakovui nebekils pareigos iš karto sumokėti kelių mėnesių įmokų. Atsakovo pajamos per mėnesį siekia 233,50 Eur. Šią sumą sudaro atsakovui mokama 9,50 Eur dydžio transporto išlaidų kompensacija bei 224,00 Eur dydžio socialinė pašalpa. Atsakovo sunki sveikatos būklė (20 proc. darbingumas (buvusi I invalidumo grupė), nulemta 1998 m. lapkričio 4 d. atsakovui atliktos inksto transplantacijos)), itin apsunkina šio asmens galimybes užsiimti bet kokia darbine veikla bei gauti iš jos pajamų. Vykdomojo rašto išdavimas dėl lėšų išieškojimo pagal faktiškai vykdomą taikos sutartį pareikalautų papildomų išlaidų atsakovo atžvilgiu atsiradimo (vykdomąjį raštą perdavus vykdyti antstoliui, atsakovas privalėtų padengti su tuo susijusias vykdymo išlaidas), o tai, įvertinus sunkią atsakovo turtinę padėtį, neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, taip pat teisingumo, sąžiningumo principų.Atsakovas taip pat pateikė prašymą išdėstyti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1638-390/2016, dalies, kuria iš atsakovo A. M. valstybės naudai buvo priteista 231,25 Eur žyminio mokesčio įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą mokėti valstybei kas mėnesį po 19,27 Eur, o paskutinįjį prievolės mėnesį – 19,28 Eur žyminio mokesčio, pradedant mokėjimus nuo 2017 m. kovo mėnesio, sumokant įmokas ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Atsakovas neturi finansinių galimybių iš karto vykdyti tiek teismo nutarties dalies, kuria valstybės naudai buvo priteistas žyminis mokestis, tiek mokėti einamųjų įmokų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi išdavė ieškovui vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1638-390/2016 Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties pagrindu dėl neįvykdytos 46 958,48 Eur taikos sutarties dalies, netenkino atsakovo prašymo dėl žyminio mokesčio (bylinėjimosi išlaidų) įvykdymo išdėstymo dalimis.Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1638-390/2016 patvirtino taikos sutartį, sudarytą 2016 m. gegužės 6 d. tarp ieškovo ir atsakovo A. M., taikos sutarties 1 punktu atsakovas sutiko atlyginti ieškovui padarytą žalą, sumokėdamas ieškiniu reikalaujamą priteisti 47 218,48 Eur dydžio žalos atlyginimą dalimis, kiekvieną mėnesį mokėdamas ieškovui po 130 Eur, o paskutinįjį prievolės atlyginti žalą vykdymo mėnesį - 28,48 Eur sumą, atlikdamas mokėjimus iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos. Mokėjimo prievolė atsakovui atsirado pirmąjį mėnesį, einantį po to mėnesio, kurį įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 20 d., todėl atsakovas pirmąją 130 Eur įmoką turėjo sumokėti iki 2016 m. birželio 30 d., tačiau nesumokėjo. Atsakovas pateikė duomenis, kad sumokėjo 260 Eur, t. y. 2 įmokas už birželio ir liepos mėn., tačiau už rugpjūtį 130 Eur mėnesio įmokos nėra sumokėjęs, bei nurodė, kad neturi finansinių galimybių tai padaryti, mokėjimą atliks tik 2016 m. rugsėjo 16 d. Teismas atsakovo argumentus, jog pirmuosius du mokėjimus atsakovas pradelsė dėl objektyvių priežasčių – nežinojo apie teismo patvirtintą taikos sutartį, atmetė, kaip nepagrįstus, nurodęs, kad 2016 m. gegužės 12 d. nutartis atsakovui A. M. per EPP išsiųsta 2016 m. gegužės 16 d., todėl vadovaujantis CPK 175 ¹ straipsnio 10 dalimi laikoma įteikta 2016 m. gegužės 17 d. ir tinkamai. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad yra pagrindas išduoti ieškovui vykdomąjį raštą Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties pagrindu dėl neįvykdytos 46 958,48 Eur (47 218,48-260) taikos sutarties dalies.Atsakovas prašė išdėstyti valstybės naudai priteisto 231,25 Eur žyminio mokesčio įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui. Teismas nurodė, kad pagal CPK 79 straipsnį žyminis mokestis yra priskirtas prie bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK normos nenumato jų išdėstymo ar atidėjimo po priimto teismo sprendimo, todėl tenkinti atsakovo prašymą pateiktą CPK 284 straipsnio pagrindu nėra teisinio pagrindo. Pagal CPK 284 straipsnį teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas galimas tik materialinio teisinio reikalavimo dalyje ir tokiu būdu skolininkui gali būti suteikiamas lengvatinis terminas tarp šalių prievolės įvykdyme.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti ieškovui vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1638-390/2016; išdėstyti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1638-390/2016 dalies, kuria iš atsakovo valstybės naudai priteista 231,25 Eur žyminio mokesčio, įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą mokėti valstybei kas mėnesį po 19,27 Eur, o paskutinįjį prievolės mėnesį – 19,28 Eur žyminio mokesčio, pradedant mokėjimus nuo 2017 m. kovo mėn., sumokant įmokas ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos; priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas skundžiama nutartimi išduodamas ieškovui vykdomąjį raštą dėl priverstinio 46 958,48 Eur, t. y. visos likusios pagal taikos sutartį nesumokėtos pinigų sumos išieškojimo, nesuėjus daugumos įmokų įvykdymo terminams, netinkamai taikė procesinės teisė normas bei nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos nagrinėjant bylas dėl vykdomųjų raštų išdavimo CPK 646 straipsnio 3 dalies pagrindu. Šalys niekuomet nesitarė bei taikos sutartyje nenumatė sąlygos, jog vienos ar kelių įmokų pradelsimas suteiktų teisė ieškovui reikalauti visos likusios nesumokėtos sumos priverstinio išieškojimo iš atsakovo. Priešingai, taikos sutarties 4 punkto formuluotė aiškiai įtvirtina šalių susitarimą dėl ieškovo galimybės priverstine tvarka išieškoti tik tas įmokas, kurių mokėjimo terminas pagal Taikos sutarties 2 punkte numatytą grafiką yra suėjęs. Atsakovas atsiliepime į ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo išdėstytais argumentais, susijusiais su teismo procesinio dokumento negavimu, siekė įrodyti savo sąžiningumą, bet ne įvardinti pagrindą, atleidžiantį nuo taikos sutartyje numatytų prievolių vykdymo. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, su kurios įsiteisėjimu siejama mokėjimų pagal taikos sutartį pradžia, atsakovui buvo įteikta per EPP 2016 m. gegužės 17 d. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas prieigos prie minėto elektroninio portalo neturi. Atsakovo atstovui prieiga prie elektroninės bylos buvo sudaryta tik 2016 m. rugpjūčio 29 d., t. y. atsakovui susitarus dėl atstovavimo teisminiame procese, sprendžiant klausimus dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad teismo siųstos nutarties iki 2016 m. rugpjūčio mėn. negavo nei atsakovas, nei jo atstovas. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas yra atlikęs dvi pirmąsias įmokas pagal taikos sutartį. Be to, atsakovas teikdamas atsiliepimą į ieškovo prašymą, paaiškino, kad iki 2016 m. rugsėjo 16 d. atliks iš karto dvi papildomas įmokas, o tolimesni atsiskaitymai su ieškovu vyks Taikos sutartyje numatytais terminais. Nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos yra vykdomos, o dėl nežymaus vienkartinio sutarties grafiko nesilaikymo, iš esmės nulemto paties teismo atlikto CPK 8 straipsnio pažeidimo, mokėjimų apimties ir terminų esminis pakeitimas ne tik prieštarautų teisminiam reglamentavimui, teismų praktikoje suformuotoms taisyklėms, bet ir neatitiktų CK 1.5 straipsnyje numatytam teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Teismas, atsisakydamas atidėti bei išdėstyti 2016 m. gegužės 12 d. nutarties dalies, kuria iš atsakovo buvo priteistas žyminis mokestis valstybės naudai, įvykdymą tuo pagrindu, jog žyminis mokestis yra priskiriamas prie bylinėjimosi išlaidų, padarė esminę teisės aiškinimo bei taikymo klaidą. Priešingai nei nurodė teismas CPK 284 straipsnio 1 dalies norma neįtvirtina teisinio reglamentavimo, pagal kurį sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas yra galimas tik materialinio teisinio reikalavimo dalyje. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalį dėl vykdomojo rašto išdavimo palikti nepakeistą, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas neginčija, kad pareigą mokėti žalos atlyginimą dalimis pagal taikos sutartį įvykdė pavėluotai, todėl atsakovo argumentai, kad sumokėjo 260 Eur 2016 m. rugpjūčio 15 d. ir 260 Eur po skundžiamos nutarties priėmimo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atsakovas netinkamai aiškina skundžiamą nutartį. Teismas nepasisakė, kad ieškovas įgyja teisę reikalauti iš atsakovo viso 46 958,48 Eur žalos atlyginimo iš karto. Teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties pagrindu, t. y. teismas nepakeitė tarp šalių sudarytos taikos sutarties formuluočių, sąlygų dėl atsiskaitymo terminų ar apimties. Teismas, nustatydamas neįvykdytą dalį, rėmėsi atsakovo nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, t. y. įvertino atsakovo 260 Eur sumokėtą dalį žalos atlyginimo. Taikos sutarties sudarymo iniciatorius buvo atsakovas. Taikos sutartį bei prašymą Kauno apygardos teismui dėl taikos sutarties patvirtinimo parengė atsakovo atstovas. Ieškovas, siekdamas nevilkinti proceso bei paprašytas atsakovo atstovo (motyvavo tuo, kad neturi prieigos prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo), pateikė Kauno apygardos teismui atsakovo atstovo parengtus dokumentus. Taigi, atsakovas būdamas aktyvus iki taikos sutarties pasirašymo, galėjo ir turėjo toliau domėtis dėl jam svarbias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimo. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju atsakovo išlaidas lėmė paties atsakovo nerūpestingas elgesys. Be to, šalys, sudarydamos taikos sutartį, susitarė, kad kiekviena iš jų įsipareigoja padengti savo pačios bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje civilinėje byloje. Taigi toks atsakovo prašymas yra neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išduotas ieškovui vykdomasis raštas dėl teismo patvirtintos neįvykdytos taikos sutarties dalies bei netenkintas atsakovo prašymas dėl žyminio mokesčio įvykdymo išdėstymo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti prie nagrinėjamos bylos papildomą įrodymą – atsiskaitymą pagal taikos sutartį patvirtinantį dokumentą – 2016 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymo kopiją. Kadangi pateiktu dokumentu siekiama pagrįsti atskirojo skundo argumentus, kad visos einamosios įmokos pagal taikos sutartį yra atliktos, šio įrodymo prijungimas neužvilkins skundo nagrinėjimo, atsakovo pateiktas papildomas įrodymas priimamas.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo
Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1, 2 d.).CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.Nagrinėjamoje byloje šalys kilusį teisminį ginčą užbaigė sudarydamos 2016 m. gegužės 6 d. Taikos sutartį, ji buvo patvirtinta Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1638-390/2016. Teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 20 d. Taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 str. 1, 2 d.). Teismo patvirtintos Taikos sutarties 1 punktu atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovui 47 218,48 Eur padarytą žalą dalimis, kiekvieną mėnesį mokėdamas po 130 Eur, o paskutinįjį prievolės atlyginti žalą vykdymo mėnesį – 28,48 Eur sumą, atlikdamas mokėjimus iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos. Mokėjimo prievolė atsakovui atsirado pirmąjį mėnesį, einantį po to mėnesio, kurį įsiteisėjo teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį. Atsakovui nevykdant teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygų, ieškovas kreipėsi su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Vykdomojo rašto išdavimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pirmąją 130 Eur įmoką turėjo sumokėti iki 2016 m. birželio 30 d., tačiau nesumokėjo. Atsakovas pateikė įrodymus, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d. sumokėjo 260 Eur, t. y. 2 įmokas už birželio ir liepos mėnesius. Teismas atsakovo argumentus, jog pirmuosius du mokėjimus atsakovas pradelsė dėl to, kad nežinojo apie teismo patvirtintą taikos sutartį, atmetė, kaip nepagrįstus, nurodęs, kad 2016 m. gegužės 12 d. nutartis atsakovui A. M. per EPP išsiųsta 2016 m. gegužės 16 d., todėl vadovaujantis CPK 175 ¹ straipsnio 10 dalimi laikoma įteikta 2016 m. gegužės 17 d. ir tinkamai, dėl to sprendė, kad yra pagrindas ieškovui išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos 46 958,48 Eur Taikos sutarties dalies. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, su pirmosios instancijos teismo atsakovui siųsta per EPP sistemą Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi atsakovas nesusipažino. Šią aplinkybę patvirtina informacinės sistemos LITEKO duomenys iš kurių matyti, kad atsakovas paskutinį kartą prie EPP sistemos buvo prisijungęs 2013 m. liepos 16 d. Kaip nurodo apeliantas, šiuos jo argumentus patvirtina ir bylos duomenys, kad tiek ankstesni dokumentai (ieškinys, jo priedai), tiek vėlesni dokumentai (pranešimas dėl atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo), atsakovui buvo siųsti ir registruota pašto siunta. Dėl šių aplinkybių bylos duomenimis nepaneigti apelianto argumentai, kad paštu negavęs iš teismo jokių dokumentų, patvirtinančių nutarties priėmimą, atsakovas galėjo nežinoti, kad nutartis dėl Taikos sutarties patvirtinimo yra priimta ir apie ją sužinojo tik 2016 m. rugpjūčio 11 d. teismui išsiuntus ieškovo pareikštą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, atsakovas 2016 m. rugpjūčio 15 d. atliko pirmąsias dvi įmokas, numatytas taikos sutartyje, t. y. pervedė į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą 260 Eur sumą. Atsiliepime į ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą, atsakovas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesio bei rugsėjo mėnesio mokėjimus jis atliks iki 2016 m. rugsėjo 16 d., o tolimesnis atsiskaitymas su ieškovu vyks sutartyje numatytais terminais. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė įrodymus, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. į ieškovo sąskaitą pervedė 260 Eur. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino byloje susiklosčiusias aplinkybes dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo, dėl to padarė netinkamas išvadas, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Vien aplinkybė, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui pirmosios įmokos numatytos šalių sudarytoje Taikos sutartyje, nesant duomenų, kad atsakovas buvo susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi, pagal šiuo metu byloje esančius duomenis negali būti pagrindas vertinti, kad atsakovas vengia vykdyti Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Taikos sutartimi šalys tarpusavio derybų ir kompromisų būdu išsprendžia kilusį ginčą, numato tarpusavio įsipareigojimų vykdymą taikos sutarties šalims priimtinu būdu. Tokioje situacijoje paprastai priverstinio vykdymo nebeturėtų reikėti, nes šalys įsipareigoja taikos sutartį vykdyti gera valia. Byloje pateikti nauji įrodymai bei atsakovo pastangos vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus lemia būtinybę iš naujo įvertinti klausimą ar atsakovo praleistas pirmasis mokėjimas susiklostė dėl jo nurodytų aplinkybių, t. y. nežinojimo apie taikos sutarties patvirtinimą, ir ar tolesnis skolos ieškovui grąžinimas yra vykdomas pagal šalių sutartimi nustatytą grafiką, ar atsakovas vengia vykdyti taikos sutartimi nustatytas sąlygas ir yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio šalių sudarytos sutarties vykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino byloje esančius įrodymus bei susiklosčiusias aplinkybes, o pateikti nauji įrodymai bei atsakovo pastangos vykdyti teismo patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį lemia būtinybę iš naujo išnagrinėti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikintina ir šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo
CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas spręstinas atsižvelgiant į tai, kad šalių ginčas dėl teisės yra užbaigtas ir ieškovo teisė patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kitaip tariant, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o atsisakius sprendimą įvykdyti geruoju, gali būti vykdomas priverstinai (CPK 18 str., 588 str.). Taigi pati įsiteisėjusio teismo sprendimo paskirtis suponuoja teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo išimtinę galimybę, kuri suteiktina tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių (skolininkui labai nepalankių) aplinkybių.Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė išdėstyti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties dalies, kuria iš atsakovo valstybės naudai buvo priteista 231,25 Eur žyminio mokesčio įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, pradedant mokėjimus nuo 2017 m. kovo mėnesio. Sutiktina su apelianto argumentu, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje CPK 284 straipsnio 1 dalies norma neįtvirtina teisinio reglamentavimo, pagal kurį sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas yra galimas tik materialinio teisinio reikalavimo dalyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl teismo nutartimi iš atsakovo valstybei priteisto žyminio mokesčio įvykdymo išdėstymo. Nors, apelianto teigimu, 231,25 Eur suma, kurią jis turi sumokėti valstybei yra per didelė, kai apelianto pajamos kas mėnesį sudaro 233,50 Eur, tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad per laikotarpį nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo iš apelianto valstybei priteista nurodyta suma, įsiteisėjimo dienos jis jau yra sumokėjęs nors dalį priteistos sumos, t.y. būtų įvykdęs bent dalį teismo procesinio sprendimo. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas nededa maksimalių pastangų įvykdyti teismo procesinį sprendimą. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas atsakovo prašyme nurodytam laikotarpiui faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą. Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl žyminio mokesčio įvykdymo išdėstymo, paliktina iš esmės nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantas skunde prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliantas nepateikė. Dėl to nėra pagrindo tenkinti šio apelianto prašymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalį, kuria išduotas ieškovui vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-1638-390/2016 Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties pagrindu, panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.