Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-01-26 · Byla Nr. ATP-51-167/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-26
Bylos Nr.
ATP-51-167/2016
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00739-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Administracinė byla Nr. ATP-51-167/2016Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00739-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.7.4.; 3.26.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2015 m. birželio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalį 115 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2015 m. gegužės 25 d. 17.25 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lygiareikšmių kelių nereguliuojamoje sankryžoje nedavė kelio iš dešinės pusės artėjančiai transporto priemonei ir dėl to kita transporto priemonė turėjo staigiai stabdyti.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, P. J. jį apskundė Radviliškio rajono apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi P. J. skundo netenkino ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu P. J. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį ir jo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį, o tuo atveju, jeigu teismas manytų kitaip, – sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Skunde apeliantas nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas vienašališkai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, netinkamai vertino įrodymus, netinkamai pritaikė įstatymą už įvykdytą teisės pažeidimą. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje policijos atstovas nurodė, kad jis (P. J.) vairavo ne chuliganiškai, bet pavojingai. Teigia, kad šią veiką sudaro du momentai – pavojingas ir chuliganiškas vairavimas. Iš šio pažeidimo esmės matyti, kad turėtų būti sąmoningi, tyčiniai, šiurkštūs veiksmai, akivaizdžiai ignoruojantys Kelių eismo taisykles, saugaus vairavimo principus, o ne paprasčiausias vairuotojo neatsargumas. P. J. teigimu, iš jo veiksmų akivaizdžiai matyti, kad jis, išvažiuodamas į kelią, kitos transporto priemonės nepraleido dėl to, kad jos nepastebėjo, ir taip pažeidė ATPK 124¹ straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Pasak apelianto, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šiurkštų eismo pažeidimo faktą, o būtent: nėra vairuotojo, priversto stabdyti, paaiškinimo, nenustatyta transporto priemonė, kuri buvo priversta stabdyti (kokia jos markė ir valstybiniai numeriai), nenustatyta, kas ją vairavo. Teigia, kad visi kaltinimai paremti tik policijos darbuotojų nuomone, vidiniais įsitikinimais ir samprotavimais. Mano, kad jeigu kita transporto priemonė (kuri net nenustatyta) truputį ir pristabdė, tai dar nereiškia, kad ši transporto priemonė keitė ar buvo priversta dėl jo veiksmų keisti važiavimo kryptį. Apelianto įsitikinimu, tai turi būti patvirtinta kitą transporto priemonę vairavusio asmens paaiškinimais, kitais rašytiniais įrodymais, o ne vien suinteresuotų asmenų, policijos darbuotojų samprotavimais.

Be to, apelianto įsitikinimu, jam paskirta nuobauda neatitinka bausmių skyrimo protingumo principų, o būtent: jei jam išvažiavus į kelią, jo automobilis būtų susidūręs su kita transporto priemone, jam negrėstų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, galėtų būti paskirta tik bauda už įvykdytą techninę avariją (ATPK 127 straipsnio 2 dalis), o už tai, kad kitas automobilis galbūt truputį pristabdė, jam atimama teisė vairuoti transporto priemonę. Mano, kad teismo motyvas, jog jis (P. J.) pirmame posėdyje pripažino savo kaltę ir sumokėjo paskirtą baudą, negali būti pagrindiniu argumentu jo padarytą pažeidimą kvalifikuoti kaip chuliganišką vairavimą. Teigia, kad baudą jis sumokėjo patartas advokato, kai advokatas paaiškino, kad dėl to jam galės būti paskirta nuobauda, nesusijusi su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Taip pat atkreipia dėmesį, kad skirdamas jam (P. J.) nuobaudą, teismas vertino tai, kad jis anksčiau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis buvo baustas ne už šiurkščius pažeidimus, o už tokius nereikšmingus pažeidimus, kaip vairavimas be saugos diržo, ir tai per ilgametę vairavimo praktiką.

Šalies argumentai

P. J. tvirtinimu, teismo teiginys, kad teismo posėdyje jis iš esmės neginčijo nutarime nurodytų aplinkybių, neatitinka tikrovės. Pažymi, kad nors jis ir pripažįsta, kad padarė pažeidimą, tačiau ne tą, kuris jam yra inkriminuojamas. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis administracinį teisės pažeidimą padarė ne iš chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sukeldamas pavojų eismo saugumui, bet per neatsargumą, neapsižiūrėdamas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į P. J. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo P. J. skundo netenkinti, palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį. Nurodo, kad teismas visapusiškai, pilnai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą.

P. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 115 iki 231 euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo 289 iki 579 eurų.

Nors P. J. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, jo kaltę padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą patvirtina byloje surinktų ir teismo tinkamai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų įvertintų įrodymų visuma.

Kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas policijos pareigūnas M. Z. nurodė, kad tąkart P. J. B. važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nepraleido (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančio kito automobilio. Taip pat nurodė, kad toje vietoje yra lygiareikšmė sankryža, įvykį jis matė gerai, nes tuo metu sustojo šalutiniame kelyje prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos praleisti automobilio „VW Multivan“. Automobilio „VW Multivan“ vairuotojas pravažiavo (duomenys neskelbtini) gatve, išsukinėjo iš pagrindinio kelio ir turėjo praleisti priešais atvažiuojantį automobilį, tačiau jo nepraleido, todėl kito automobilio vairuotojas turėjo savo vairuojamą automobilį staigiai stabdyti ir pasukti, kad neįvyktų susidūrimas. Savo veiksmais „VW Multivan“ vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją (44 b. l.). Akivaizdu, kad parodymus liudytojas M. Z. davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi nėra, be to, minėtus parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, todėl abejoti liudytojo M. Z. parodymų teisingumu nėra pagrindo. Liudytojas, policijos pareigūnas T. K. apylinkės teismo posėdyje patvirtino, kad tąkart jam kartu su patruliu M. Z. (duomenys neskelbtini) važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link centro, jie matė, kaip automobilis „VW Multivan“ važiavo pagrindiniu keliu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, o automobilis „Honda Civic“ važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Kadangi pagrindinis kelias sukasi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobilio „VW Multivan“ vairuotojui automobilis „Honda Civic“ tapo kliūtimi iš dešinės. Automobilio „VW Multivan“ vairuotojas šio automobilio nepraleido, todėl automobilio „Honda Civic“ vairuotojas, vengdamas susidūrimo, sankryžoje staigiai pristabdė ir pasuko į šoną, o automobilis „VW Multivan“ nuvažiavo toliau. Toks automobilio „VW Multivan“ vairuotojo vairavimas buvo pavojingas. Jie, pasiviję, šio automobilio vairuotoją sustabdė (44 b. l.). Iš P. J. administracinio teisės pažeidimo byloje surašyto nutarimo matyti, kad P. J. nuoširdžiai gailėjosi padaręs pažeidimą (3 b. l.), o mokėjimo patvirtinimas liudija, kad jis nutarimo surašymo dieną sumokėjo jam paskirtą 115 Eur baudą (4 b. l.). Kartu atkreipiamas dėmesys, kad pats P. J. teismo posėdyje patvirtino, kad jis, važiuodamas savo automobiliu, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, iš pagrindinio kelio sukdamas į kairę, į šalutinį kelią, privalėjo praleisti kitą, iš dešinės pusės pagrindiniu keliu atvažiuojantį automobilį, tačiau jo nepraleido. Kito automobilio vairuotojas kažkiek pristabdė, jų automobiliai nesusidūrė, jį nuvažiuojantį pasivijo policijos pareigūnai. Savo kaltę jis pripažino ir sumokėjo nutarimu jam paskirtą baudą (43–44 b. l.). Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina P. J. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Kadangi byloje įrodyta, kad P. J. savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, t. y. vairavo pavojingai, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį (byloje nustatyta, kad P. J. savo veiksmais privertė kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo greitį). Sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pavojingas vairavimas apima du momentus – pavojingą ir chuliganišką vairavimą, nėra pagrindo – administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą numatyta ne ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, o to paties straipsnio 2 dalyje. Taip pat pažymima, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surinkta tiek, kad jų pagrindu būtų galima išspręsti asmens kaltės klausimą. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visiškai pakako P. J. kaltės klausimui išspręsti, todėl teismui imtis priemonių nustatyti kitą automobilį, t. y. automobilį „Honda Civic“, vairavusį asmenį, nebuvo pagrindo.

Kaip minėta, ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 115 iki 231 euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo 289 iki 579 eurų. Taigi šiuo atveju asmeniui, turinčiam teisę vairuoti transporto priemones, papildoma nuobauda – šios teisės atėmimas, yra ne alternatyvi, o privaloma.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015).

Iš bylos matyti, kad P. J. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą paskirta 115 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, t. y. minimali ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas ATPK 30¹ straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgė į tai, kad yra viena P. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri įvertinama parenkant administracinę nuobaudą pagal straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankciją, taip pat atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nėra ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima P. J. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis anksčiau buvo baustas ne už šiurkščius pažeidimus, administracinį teisės pažeidimą padarė ne iš chuliganiškų paskatų, taip pat nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad P. J. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą ir P. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Alfredas Vilbikas