- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- e2-434-454/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14829-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- G. P., E. K.
- Advokatai
- Vytautė Linaburgienė, Neringa Grubliauskienė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdemarui Ivankevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams E. K., G. P., dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. P. (toliau – ieškovas) pareikštu ieškiniu prašo: pripažinti, kad atsakovas E. K. (toliau – atsakovas) nėra T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti duomenis vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), padarytame (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, kad E. K. yra T. K. tėvas. Pripažinti A. P. T. K. tėvu.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė G. P. (toliau – atsakovė) yra jo sutuoktinė (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), o atsakovas yra atsakovės buvęs sutuoktinis. Su atsakove gyvena kartu daugiau negu pusantrų metų, t. y. nuo 2017 metų pradžios. Kai susipažino su atsakove, ji buvo susituokusi, tačiau su sutuoktiniu kartu negyveno. Ieškovui su atsakove pradėjus draugauti, jie neužilgo apsigyveno kartu, o netrukus ji pastojo ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus. Kadangi atsakovė tuo metu buvo santuokoje su atsakovu, todėl ieškovo sūnus buvo įregistruotas kaip atsakovų vaikas, nurodant atsakovą esant jo tėvu, t. y. vaiko gimimo įraše tėvu įrašytas ne tikrasis vaiko tėvas ieškovas, o atsakovas. (duomenys neskelbtini) atsakovų santuoka buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo sprendimu. Ieškovui nėra jokių abejonių, kad jis yra vaiko tėvas, vaiko tėvystę pripažįsta, nori būti įrašytas vaiko tėvu. Vienerių metu ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Ieškovas posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti.
Ieškovo atstovė posėdžio metu paaiškino, kad tarp šalių nėra ginčo. Atsakovės pastojimo laikotarpiu su ieškovu gyveno kartu, jam nekilo jokių abejonių, atlikta DNR ekspertizė patvirtina, kad vaiko tėvu yra ieškovas. Prašo ieškinį patenkinti. Prašo priteisti valstybės garantuojamas išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė G. P. posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškinį.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovė posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė sutinka su ieškiniu, prašo jį tenkinti. DNR ekspertizė patvirtina, kad vaikas yra ieškovo, šeima gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Prašė išlaidas paskirstyti, atsižvelgiant į tai, kad dvi šalys yra atstovaujamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.
Atsiliepimas
Atsakovas E. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti, nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai. Atsakovė yra buvusi jo sutuoktinė, su kuria kartu nebegyvena nuo 2016 metų pabaigos. Nors kartu nebegyveno, nebuvo įteisinę ištuokos, kadangi nei ji, nei atsakovė neturėjo pinigų, be to, jam tai nebuvo skubu, nes jis neketino dar kartą vesti. Sužinojęs, kad atsakovė gyvena su kitu vyru, o vėliau pastojo, jis pareikalavo, kad ji sutvarkytų ištuokos dokumentus, nes jis nenorėjo būti įregistruotas svetimo vaiko tėvu. (duomenys neskelbtini) atsakovei pagimdžius sūnų, jam buvo suteikta jo pavardė ir jis vaiko gimimo liudijime buvo įrašytas vaiko tėvu, nors juo nėra, tačiau juo buvo įrašytas pagal įstatymą, kadangi vaiko gimimo metu jie dar nebuvo nutraukę santuokos. Jis su atsakove nuo 2016 metų pabaigos neturėjo intymių santykių, su ja negyveno, todėl nėra ir negali būti jos vaiko tėvu, todėl jo tėvystė turi būti nuginčyta. Jiems nustojus kartu gyventi, atsakovė pradėjo draugauti su dabartiniu savo sutuoktiniu, pas jį apsigyveno ir su juo gyvena iki šiol, sukūrė su juo šeimą, todėl atsakovei nurodant, kad šis asmuo yra jos vaiko tėvu, jo tėvystė ir turi būti nustatyta.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad prieštarauti ieškinio reikalavimui nustatyti vaiko tėvystę neturi pagrindo.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas posėdžio metu nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
(duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gimė T. K.. Vaiko motina įrašyta G. K., o vaiko tėvu – E. K.. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1291-894/2018 buvo nutraukta G. K. ir E. K. santuoka. Pateiktas ekspertizės aktas Nr. ES 126/2013(01) patvirtina, kad A. P. yra T. K. biologinis tėvas. Šalys nurodė, kad kadangi atsakovė vaiko gimimo metu buvo santuokoje su atsakovu, todėl ieškovo sūnus buvo įregistruotas kaip atsakovų vaikas, nurodant atsakovą esant jo tėvu, t. y. vaiko gimimo įraše tėvu įrašytas ne tikrasis vaiko tėvas ieškovas, o atsakovas. Ieškovas ir atsakovė nuo 2017 metų pradžios veda bendrą ūkį, pateiktas santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad jie (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką.
Dėl tėvystės nuginčijimo
Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 2 dalis).
CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Kadangi T. K. gimė (duomenys neskelbtini) susituokusiems asmenims, todėl vaiko gimimo įraše jo tėvu įrašytas atsakovas E. K.. Tikrasis vaiko tėvas yra žinomas, jis tėvystę pripažįsta, tai patvirtino atlikta DNR ekspertizė, jokių ginčų dėl to nekyla, o atsakovas E. K. pripažino, kad jis nėra vaiko tėvas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, jog atsakovas E. K. nėra nepilnamečio vaiko T. K. biologinis tėvas. Tuo pagrindu išbraukiami duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, T. K. gimimo įraše (duomenys neskelbtini), apie tai, kad E. K. yra vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
Dėl tėvystės nustatymo
Panaikinus E. K. tėvystę T. K. atžvilgiu, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti T. K. tėvystę, ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.
Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).
Šalys byloje pripažino, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei gimusio vaiko T. K. tėvas yra A. P.. Ginčo dėl to byloje nekilo. Pateiktas ekspertizės aktas Nr. ES 126/2013(01) patvirtino, kad A. P. yra T. K. biologinis tėvas. Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad A. P. yra T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.
Atsakovė sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo taip pat 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.
Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovui nebuvo pateikta.
Pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 91,00 Eur.
Darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo E. K. veiksmų / neveikimo, konstatuoti nesąžiningą atsakovo elgesį nėra pagrindo, jo procesinis elgesys buvo tinkamas ir sąžiningas, todėl byloje nagrinėjamu atveju jo negalima laikyti pralaimėjusia šalimi, todėl yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisti (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Ieškinį tenkinant, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo E. K. nepriteistinos, nes byloje nenustatyta jo kaltė ieškinio pagrindo ir dalyko apimtyje (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Panaikinti T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, duomenis apie tėvą – E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.