Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D.L., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), (deklar. gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), teistas:

2015-12-21 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 mėn., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2016-03-07 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą arba dirbti,

2016-07-08 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Pritaikius BK 64¹ str. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. Vadovaujantis BK 63 str., subendrinus su 2016 03 07 nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn. Pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn. įpareigojant 12 mėn. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti bei dalyvauti valstybinių ar nevyriausybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse,

kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2015-07-17 apie 21 val., viešoje vietoje, kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje tarp (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų, Vilniuje, rodydamas aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą bei nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, veikdamas be jokios priežasties, priėjęs prie apsvaigusio nuo alkoholio A. M., tyčia sudavė jam po vieną smūgį ranka ir koja į galvą, po ko nukentėjusysis nuo smūgio koja nukrito ir atsitrenkė galva į asfaltą, tuo padarydamas nukentėjusiajam lūpų nubrozdinimus, poodinę kraujosruvą dešinės alkūnės srityje, poodines kraujosruvas kūne bei sunkiai suluošinusį A. M. galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais pakaušio srityje, kairiojo momenkaulio linijiniu lūžiu, kairės kaktinės ir smilkininės smegenų skilčių sumušimais, kraujo išsiliejimu į kairę smilkininę galvos smegenų skiltį, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu virš galvos smegenų kairės kaktinės, smilkininės, momeninės skilčių ir galvos smegenų pabrinkimu, tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė A. M. sveikatą. Šiais savo veiksmais D. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad neprisipažįsta trenkęs nukentėjusiajam iš kumščio į galvą, bet pripažįsta, kad vieną kartą į galvą spyrė iš kojos. Įvykio dieną (2015-07-17) jis laiką leido su draugais S. L., E. J., P. J., R. F. ir trimis merginomis prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Vėliau apie 20.45 val. jis kartu su S. L. ir E. J. nusprendė nueiti iki parduotuvės „Iki“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Visi kiti liko prie gimnazijos. Eidami pamatė nuo parduotuvės pusės bėgantį vyrą ir moterį su vaikišku vežimėliu, kurie prašėsi pagalbos. Paskui šią porą per kelią bėgo du vyrai. E. J. pasiūlė išsiaiškinti kas vyksta. Jie pradžioje eidami, o vėliau ir bėgdami pasivijo tuos du vyrus, klausė kas vyksta, pradėjo su jais šnekėtis. Tie du vyrai nurodė nesikišti į ne savo reikalus. Žemesnio ūgio vyras pradėjo keiktis, tarp D. L. ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas ir jis susierzino. Nukentėjusysis kažką išsitraukė iš kairės pusės striukės kišenės, tai buvo kažkas metalinio, tai galėjo būti atsuktuvas, raktas, galimai rašiklis ar kažkas panašaus ir kažką šnekėdamas pradėjo artintis link D. L. dėl ko D. L. jį nuo savęs atstūmė, o E. J. bandė tam vyrui suduoti ranka į galvą, tačiau nepataikė. Tuomet jis (D. L.), dar labiau susierzinęs dėl šios situacijos, trenkė nukentėjusiajam dešine koja vieną kartą į veidą prie ausies. Po smūgio vyras nugriuvo ant asfalto. Įvykis buvo automobilių stovėjimo aikštelėje tarp (duomenys neskelbtini) namų. Nukritęs vyras gulėjo, buvo užsimerkęs, neaiškiai murmėjo. Kažkas iš pašalinių asmenų iškvietė greitąją medicinos pagalbą, D. L. priėjo prie gulinčio nukentėjusiojo, matė, kad jis kvėpuoja. Vėliau draugai buvo grįžę pažiūrėti kas vyksta toliau, po ko D. L. nuėjo pas močiutę, vėliau sužinojo, kad dėl to įvykio sulaikė jo draugus (P. J., E. J. ir R. F.).

Iš esmės analogiškus parodymus D. L. buvo davęs ikiteisminio tyrimo metu - b.l. 21-22, 29 2 t., savo parodymus buvo patvirtinęs parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 31-50 2 t.).

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, teismo nuomone, patvirtina ne tik iš dalies jo parodymai, bet ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad jis iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. 2015-07-17 vakare buvo su draugu D. B. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, gėrė alkoholinius gėrimus. Niekada jokio peilio su savimi nesinešiojo, tik raktus. Kitų įvykių nepamena. Atsibudo ligoninės reanimacijoje. Kas įvyko su juo, kur tai įvyko, pasakyti negali. Jokie jo daiktai nedingo, kodėl buvo sužalotas nežino. Iki įvykio buvo sveikas, nei invalidumo, nei kokių sveikatos problemų – neturėjo, dirbo, dengė stogus. Po šios galvos traumos jis gavo invalidumą, jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Jo gyvenimo kokybė ir galimybės stipriai pablogėjo, dažnai skauda galva, liejasi vaizdas, svaigsta galva, daktarai uždraudė dirbti statybose. Palaiko savo 5000 eurų civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2015-07-17 apie 19 val. jis kartu su draugu A. M. ėjo į parduotuvę. ,,(duomenys neskelbtini) ‘‘ stotelėje stovėjęs vyriškis su vežimėliu apsižodžiavo su A. M., bet D. B. neišgirdo ką sakė, nes buvo kiek toliau. Po apsižodžiavimo vyriškis priėjo prie A. M. ir bandė trenkti ranka jam į veidą, o jis puolė ginti draugą. Tuomet vyriškis su vežimėliu nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. D. B. su A. M. ėjo iš paskos, nes jiems buvo pakeliui link parduotuvės. Einant A. M. pradėjo necenzūriniais žodžiais rėkauti. Šalia (duomenys neskelbtini) namo nežinia iš kur prie jų priėjo gal 5 jaunuoliai, kurie juos sustabdė ir paklausė, kodėl jie kabinėjasi prie žmonių. Jie pasakė, kad nesikabinėja, A. M. kažką necenzūriškai pasakė vaikinų atžvilgiu. D. B. tai girdėjo būdamas nusisukęs, nes bendravo su vienu iš jaunuolių (atpažino - E. J.). Po A. M. keiksmažodžių jis išgirdo, kad kažkas vyksta (girdėjo dviejų smūgių garsą) ir atsisukęs pamatė, kad A. M. jau guli ant žemės, o visi jaunuoliai pabėgo. Nematė, kad kas būtų spyręs gulinčiam A. M.. Kažkas iškvietė greitąją ir policiją. Atvykusi grietoji pagalba A. M. išvežė, nes jis gulėjo be sąmonės. Kol medikai atvyko, A. M. buvo atgavęs sąmonę, tačiau nesiorientavo aplinkoje, nesuprato kas vyksta, nieko nesakė. Kuomet jau buvo greitoji medicinos pagalba vietoje, atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė tris jaunuolius. Vieną iš sulaikytų jaunuolių jis atpažino, tai buvo tas pats jaunuolis su kuriuo iki A. sumušimo jis bendravo. Tačiau kiti du sulaikyti jaunuoliai buvo ne iš tos jaunuolių kompanijos ir jų, kai buvo sumuštas A. M., įvykio vietoje nebuvo. Jis nematė kiek jaunuolių mušė A. Po įvykio jis matėsi su A. M. po trijų mėnesių. Šis jam sakė, kad jis visiškai nieko neatsimena apie įvykį. Jis su A. tikrai nesivijo vyriškio, kuris buvo su vėžimėliu, jie tiesiog ėjo ta pačia kryptimi ir šūkavo.

Iš liudytojos V. S. parodymų, pagarsintų BPK 276 str. tvarka, matyti, jog ji dirba GMP, 2015-07-17 20.56 val. jos pamaina gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) sumuštas vyras. Nuvykus nurodytu adresu, nustatė, kad sužalotas vyras yra A. M.. Kai jie atvyko, ligonis buvo sąmoningas. Kad A. M. buvo praradęs sąmonę, nurodė arba buvęs šalia jo draugas, arba pats nukentėjusysis. Nukentėjusiajam buvo sumuštas apatinis žandikaulis, ant veido matėsi kraujas (galimai buvo kažkoks nubrozdinimas, tiksliai jau nepamena). Iš kvietimo kortelės gali pasakyti, kad pirminė diagnozė – galvos, apatinio žandikaulio sumušimas, įtariamas girtumas. Draugo žodžiais, A. M. dieną gėrė alkoholinius gėrimus. Kiek pamena, A. M. pasakė tik tiek, kad jį užpuolė ir sumušė nepažįstami asmenys. Šalia jo buvo jaunuolių kompanija (kiek tiksliai - nepamena). Į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai. 21.12 val. A. M. buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (b.l. 69 1 t.)

Liudytojas L. P. parodė, kad jis gyvena name, kurio kieme įvyko muštynės. Įvykio metu pas jį svečiuose buvo M. U. Per langą jie matė, kaip grupė jaunuolių apstojo du vyriškius (atpažino D. B. ir nukentėjusįjį). Vienas iš jaunuolių smogė vieną smūgį galimai ranka žemesniam vyriškių galimai į veido sritį ir tas vyriškis nukrito ant asfalto. Pamatęs įvykį, jis su M. U. išėjo į lauką, M. U. paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Jaunuoliai pasišalino, tačiau vėliau sugrįžo ir stoviniavo kartu su keliomis merginomis, kurios juos ramino, kitapus gatvės. Nukentėjusysis gulėjo be sąmonės. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis ir M. U. pasakė, kur nuėjo įvykyje dalyvavę jaunuoliai. Kiek pamena, policijos pareigūnai sulaikė lyg tris jaunuolius. Policijos pareigūnai parodė nukentėjusiojo draugui sulaikytus jaunuolius, klausė ar tai šie jaunuoliai dalyvavo muštynėse. Pats L. P. negalėtų atpažinti nei vieno jaunuolio. M. U. sakė, jog jis matė du smūgius: po vieną ranka ir koja ar keliu.

Liudytojas M. U. parodė, kad 2015-07-17 apie 20.50 val., būdamas pas L. P. svečiuose pro virtuvės (esančios pirmame aukšte) langą pamatė, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje 3-4 jaunų vaikinų kompanija konfliktuoja su dviem 30-40 metų amžiaus vyrais. Jis matė, kaip vienas vaikinas iš tos kompanijos vieną smūgį iš kojos į galvą trenkė vaikinui stovėjusiam priešais jį ir šis nukrito. M. U. paskambino policijai, išėjo į lauką. Nukentėjusysis buvo be sąmonės, o jo draugas laikė nukentėjusiojo galvą pakėlęs nuo asfalto. Gan greitai atvyko medikai. Vaikinų kompanija pasišalino, vėliau keliese grįžo atgal pažiūrėti, kartu su jais atėjo ir kelios merginos. Atpažinti sudavusio smūgį vaikino jis negali. Atvykus greitajai pagalbai, jaunuoliai vėl pasišalino. Po greitosios iš karto privažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis su savo giminaičiais nurodė pasišalinusių jaunuolių požymius. Policijos pareigūnai sulaikė tris jaunuolius, vienas iš sulaikytųjų, buvo iš tos kompanijos. Nukentėjusįjį greitoji pagalba išsivežė į ligoninę.

Iš liudytojo V. M., dirbančio Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinėje, parodymų, pagarsintų BPK 276 str. tvarka matyti, jog 2015-07-17 apie 21 val., patruliuojant kartu su A. S., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sumuštas vyras. Įvykio vietoje buvo GMP brigada, medikai apžiūrinėjo nukentėjusįjį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo – A. M.. Prie GMP stovėjo vyriškis, kuris kvietė pagalbą – M. U. Jis paaiškino, kad matė, kaip A. M. mušė trys jaunuoliai, nurodė jų požymius, bei nurodė pasišalinusių jaunuolių pasišalinimo kryptį. Dirbant pagal nurodytus požymius, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ties (duomenys neskelbtini) namu, pamatė pagal nurodytus požymius atitinkančius jaunuolius, kuriuos sulaikė. Galimai su sulaikytais jaunuoliais buvo ir dvi merginos, kurių nesulaikinėjo. Sulaikytieji buvo P. J., E. J. ir R. F.. Su tais vaikinais grįžo į įvykio vietą, kur M. U., galimai atpažino tik vieną iš jų sulaikytų jaunuolių, tiksliai jau nepamena. Nukentėjusįjį vyrą GMP išsivežė į ligoninę. Trys jaunuoliai buvo jų pristatyti į Vilniaus m. 5 PK. Įvykio vietoje pats nukentėjusysis jiems nieko neaiškino. Ar ką nors aiškino nukentėjusiojo draugas, kuris buvo gerokai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, V. M. nepamena (b.l. 71-72 1 t.).

Iš liudytojų P. J., K. M. parodymų matyti, jog 2015-07-17 apie 19 val., P. J., E. J., D. L. ir S. L., K., K. ir M. buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone šalia „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos. Apie 20 val. vaikinai nuėjo į parduotuvę, o P. J. su merginomis liko jų laukti. Kai jie grįžo, sakė, kad du vyriškiai nuo IKI parduotuvės vijosi vyrą su vežimėliu, kuriame buvo kūdikis, o jie minėtus du vyriškius sustabdė norėdami padėti, bet vyriškiai buvo agresyvus ir vienas iš jų puolė D. L., kuris iš kojos jam sudavė smūgį, po kurio vyriškis nukrito ir dabar guli šalia (duomenys neskelbtini) namo. Merginos norėjo eiti namo, todėl vaikinai nutarė jas palydėti, be to nusprendė nueiti pažiūrėti ar vyriškis dar guli. Pakeliui susitiko R. F.. Visi priėję netoli įvykio vietos, matė, kad vienas vyriškis guli, o kitas laiko jo galvą. Jie patys savo akimis įvykio nematė, todėl gali pasakyti, tiek kiek jiems papasakojo. Po poros minučių D. L. pasakė, kad jam laikas važiuoti namo ir nuėjo link stotelės. S. su K. taip pat perėjo į kitą gatvės pusę. Tuo metu prie likusių privažiavo policijos pareigūnai, kurie pasakė vaikinams sėstis, o paneles paleido. Pareigūnai nuvežė vaikinus iki sumušto vyriškio, kur sumušto vyro draugas nurodė į E. J.

Liudytojas E. J. (E. J.) parodė, kad įvykio dieną susitiko su draugais D. L., P. J., K. ir M. Nuėjo link (duomenys neskelbtini) mikrorajone prie „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos esančio miškelo išgerti alaus. Vakare jis kartu su D. L. ir S. L. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių kioskų. Ten pamatė su vežimėliu ir vaiku bėgantį vyriškį, kuris prašė pagalbos. Paskui jį bėgo du neblaivūs vyriškiai. Jie sustabdė minėtus vyriškius. D. pradėjo priekaištauti tiems dviem vyrams, kam jie kabinėjasi prie kitų žmonių, t.y. prie vyro su vežimėliu. E. J. tuo metu kalbėjo su aukštesniuoju, o D. staiga žemesniam vyriškiui smogė vieną smūgį rankos kumščiu į veidą ir po to koja spyrė iš kojos į galvą. Viso buvo 2-3 smūgiai. Nukentėjusysis susvirduliavo ir nukrito ant šaligatvio. Nenorėdami tolimesnio konflikto, išėjo. Maždaug po 15-20 minučių kartu su kitais draugais priėjo pasižiūrėti ar vyriškis atgavo sąmonę. Tuo metu jau prie jų buvo prisijungęs R. F.. Juos sulaikė policijos pareigūnai. Kur dingo po įvykio D. L. pasakyti negali. Sumuštą vyriškį išvežė greitosios medicinos pagalbos ekipažas.

Liudytojas S. L. parodė, kad įvykio dieną jis su draugais D. L., E. J. ir P. J. susitiko šalia „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos (duomenys neskelbtini), o vėliau jis su D. L. ir E. J. nutarė nueiti į parduotuvę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pakeliui į parduotuvę jie pamatė einantį vyrą su vaikišku vežimėliu, o jam iš paskos ėjo dar du vyrai. Buvo ir trečias vyras su krepšiu, praeivis, kuris jų paprašė padėti, nes pasak jo tie du vyrai kabinėjosi prie vyro su vežimėliu. Jie liepė tiems dviem vyrams atstoti nuo vyro su vežimėliu ir tie du vyrai sustojo. Tuo metu vyras su vežimėliu kažkur pradingo, o jis, D. ir E. liko bendrauti su tais dviem vyrais. Žemesnio ūgio vyras agresyviai kalbėjo, judėjo link D. L., todėl pastarasis spyrė vieną kartą jam į krūtinę, šis atsitraukė, kažką (gal peilį ar ką aštraus – konkrečiai nematė) norėjo išsitraukti iš kišenės, po ko D. dar vieną kartą tam pačiam vyrui spyrė į galvą. Nuo smūgio į galvą žemesnis vyras nukrito ant šaligatvio, trenkėsi į jį galva ir prarado sąmonę. Jie paliko gulinti vyriškį ir jo draugą ir nuėjo atgal prie gimnazijos. Po kurio laiko nusprendė nueiti pažiūrėti ar vyriškis dar guli ir visi nuėjo. Jo policija nesulaikė, tačiau tris jo draugus išvežė į komisariatą. Vyriškis su vežimėliu pasišalino ir šalia per patį įvykį nebuvo, kas jis toks, jis nežino. Jis pats konflikte nedalyvavo.

Savo parodymus E. J. ir S. L. patvirtino parodymų patikrinimų vietoje metu (b.l. 102-112, 125-137 1 t.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė, esanti tarp (duomenys neskelbtini) namų, Vilniuje, nuo įvažiavimo iš pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės už 70-80 metrų. Tarp (duomenys neskelbtini) namų yra apie 40 m atstumas. Tarp šių namų yra asfaltuotas kelias, kurio dešinėje pusėje, palei kelkraštį yra baltomis juostomis sužymėtos automobilių parkavimo vietos išilgai kelkraščio, o kelio kairėje pusėje, ties namo Nr. (duomenys neskelbtini) pabaiga, yra išasfaltuota apie 20 m pločio automobilių stovėjimo aikštelė (b.l. 14-17, 19-25 1 t.),

Iš tarnybinių pranešimų (b.l. 10-12, 37 1 t.) matyti, jog 2015 07 07 apie 21 val. gavus pranešimą dėl sumušto vyro, atvykus į įvykio vietą buvo rasta GMP 0871 brigada (b.l. 35-36 1 t.) bei apie įvykį pranešęs M. U.. Ieškant pagal pasišalinusių asmenų požymius buvo sulaikyti P. J., E. J., R. F. ir pristatyti į 5 PK. Nukentėjusysis A. M. pristatytas į ligoninę, kur buvo operuotas. Iš ligoninės išrašytas 2015 07 29.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 3159/15 (01) matyti, kad A. M. nustatyti lūpų nubrozdinimai, galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais pakaušio srityje, kairiojo momenkaulio linijiniu lūžiu, kairės kaktinės ir smilkininės smegenų skilčių sumušimais, kraujo išsiliejimu į kairę smilkininę galvos smegenų skiltį, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu virš galvos smegenų kairės kaktinės, smilkininės, momeninės skilčių, galvos smegenų pabrinkimu, poodinė kraujosruva dešinės alkūnės srityje, poodinės kraujosruvos visame kūne. Galvos sumušimas yra pavojingas gyvybei, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2. punktą, dėl galvos smegenų sumušimo su ryškiais neurologiniais židininiais požymiais (b.l. 51-52 1 t.)

Iš papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr. pG 693/2016 (01) (b.l. 55-56 1 t.) matyti, kad A. M. nustatyti šie sužalojimai:

- galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais pakaušio srityje, kairiojo momenkaulio linijiniu lūžiu, kairės kaktinės ir smilkininės smegenų skilčių sumušimais, kraujo išsiliejimu į kairę smilkininę galvos smegenų skiltį, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu virš galvos smegenų kairės kaktinės, smilkininės, momeninės skilčių, galvos smegenų pabrinkimu;

- lūpų nubrozdinimai, poodinė kraujosruva dešinės alkūnės srityje;

- poodinės kraujosruvos visame kūne.

Nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros Všį RVUL (2015-07-17). Apie tikslesnį sužalojimų padarymo laiką nėra galimybės pasisakyti, kadangi tyrimui pateiktuose medicinos dokumentuose nėra išsamaus makromorfologinio aprašymo. Nustatyti sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl galvos smegenų sumušimo su ryškiais neurologiniais židininiais požymiais. Atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nors kaltinamasis pripažino tik vieną nukentėjusiajam suduotą smūgį koja, tačiau liudytojas D. B. nurodė, jog jis girdėjo du smūgius, liudytojas L. P. matė smūgį ranka, o M. U. - smūgį koja. E. J. nurodė, kad buvo 2-3 smūgiai (ranka ir koja). Specialistai nustatė, jog nukentėjusiajam sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, vienas kurių – po smūgio nukritus ir galva atsitrenkus į žemę. Nukentėjusysis įvykio aplinkybių nepamena, o nė vienas teisme apklaustas liudytojas teismui nenurodė, jog D. L. jau nukritusiam nukentėjusiajam būtų spyręs. Nors iš liudytojo R. F. parodymų (b.l. 147-148 1 t.), pagarsintų BPK 276 str. tvarka, matyti, jog jis iš E. J. ir P. J. žodžių žino, kad 2015-07-17 D. L. konflikto metu smūgiavo ranka į galvą kažkokiam vyriškiui, o jam nukritusiam dar kartą spyrė koja į galvą, tačiau R. F. pats muštynėse nedalyvavo ir jų nematė, o jo parodymai yra išvestiniai. E. J. ir P. J. teisme nepatvirtino, kad D. L. būtų spyręs nukritusiam nukentėjusiajam

Papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr. pG 693/2016 (01) 1.1 punkte nustatyti sužalojimai (galvos sumušimas) galėjo būti padaryti A. M. nugriuvus ir pakaušio sritimi kontaktavus su kietu paviršiumi. Išvados 1.1 ir 1.2 punktuose nustatyti sužalojimai (galvos sumušimas, lūpų nubrozdinimai ir kraujosruva dešinėje alkūnėje) padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad spyrus į galvą, galėjo būti padaryti lūpų nubrozdinimai, po ko A. M. nugriuvo ir kontaktavo pakaušio sritimi su kietu paviršiumi, ko pasekoje buvo padarytas galvos sumušimas.

Neginčijamų įrodymų dėl trečio smūgio (koja nukentėjusiajam nukritus ant žemės) – byloje nėra. Net kartu su nukentėjusiuoju buvęs liudytojas D. B. parodė, jog jis nematė, kad kas būtų spyręs gulinčiam A. M., R. F. įvykio vietoje nebuvo, E. J. ir P. J. nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu apie spyrį gulinčiam nukentėjusiajam nieko nenurodė. Nors specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, bet iš šios išvados matyti, jog vienas jų galimai padarytas A. M. krentant ir galva atsitrenkiant į kietą paviršių (žemę). Esant aukščiau išdėstytiems liudytojų parodymams, specialistų išvadoms, kaltinamajam iš kaltinimo šalintina nuoroda į gulinčiam suduotą smūgį koja į galvą, nes bylos duomenys neginčijamai pasitvirtina tik du smūgiai (stovinčiam ranka ir koja). Kaltinamojo paaiškinimus, jog pastarasis sudavė tik vieną smūgį koja, teismas laiko gynybos versija.

Teismas praktikoje sveikatos sutrikdymo bylose apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo.

Kaltinamasis viešoje vietoje (daugiaaukščių gyvenamųjų namų kieme), vasaros ramybės (vakaro) metu, gyventojams būnant namuose ir ilsintis, mušė nukentėjusįjį (liudytojai matė per langą), dėl ko nukentėjusiajam buvo kviečiama greitoji medicininė pagalba ir pastarasis išvežtas į ligoninę. Kaltinamojo veiksmus teismas neturi pagrindo laikyti neatsargiais, jis, priėjęs prie nukentėjusiojo, be jokio teisėto pagrindo sumušė jį, suduodamas du smūgius. D. L. jokios grėsmės nukentėjusysis nekėlė. Aiškinimai, jog galimai nukentėjusysis turėjo peilį ar ką nors aštraus, neparemti jokia bylos medžiaga. Pasak nukentėjusiojo jis niekada nei peilio, nei kitų aštrių daiktų nesinešioja, o su savimi turėjo tik buto raktus. Nukentėjusysis iš karto po įvykio nebejudėjo, buvo išvežtas į ligoninę, jis neturėjo jokios galimybės su savimi turėto peilio ar kokio tai kito aštraus daikto (jei tokį būtų turėjęs) paslėpti ar išmesti. Duomenų, jog įvykio vietoje ar nuvežus nukentėjusįjį į ligoninę pas jį būtų rastas peilis (ar kas nors aštraus), byloje nėra.

Tai, kad būtent kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį įrodo ne tik liudytojų paaiškinimai, bet ir specialistų išvados. Teismo manymu, kaltinamasis, tiek suduodamas nukentėjusiajam smūgį ranka, tiek ir spirdamas koja į galvą, nors ir nedetalizuodamas, kur pataikys, savaime suvokė, kad tokiu būdu kelia grėsmę nukentėjusiojo sveikatai ir numatė tokių pasekmių galimybę. Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamasis D. L., sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. M. sveikatą, veikė netiesiogine tyčia. Nustačius, kad kaltinamasis, darydamas nusikalstamą veiką veikė netiesiogine tyčia, jo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtino aukščiau paminėtos teismo medicinos specialisto išvados, iš kurių taip pat matyti, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis nebuvo pažįstamas su nukentėjusiuoju, kaltinamasis pats užkabino nukentėjusįjį, į tai, jog nukentėjusysis jokio pavojaus kaltinamajam nekėlė, jog nukentėjusysis buvo sumuštas viešoje vietoje – daugiabučių namų kieme, be jokios aiškios priežasties, o kaltinamasis elgėsi agresyviai ir ciniškai (viešoje vietoje, be pagrindo elgdamasis agresyviai, keldamas muštynes, suduodamas ranka ir koja smūgius nepažįstamam žmogui), kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų.

Bausmės skyrimas

D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog jis nusikalto būdamas nepilnametis dėl padaryto nusikaltimo gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. L. nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas, baustas administracine tvarka (b.l. 58-60, 62-68, 70-73 2 t.), Všį Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Psichikos sveikatos centro įskaitose neįrašytas, Priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b.l. 75-77, 79 2 t.), mokyklos charakterizuojamas neigiamai, dėl nelankomumo - išbrauktas iš sąrašų (b.l. 82 2 t.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, jog jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgiama į neigiamai charakterizuojamą kaltinamojo asmenybę (ūmaus būdo, nesivaldantis, į tai, jog kaltinamasis nesimoko, pašalintas iš mokyklos dėl netinkamo elgesio, į tai, kad jo elgesys visuomenėje nukreiptas į visuomenės taisyklių pažeidinėjimą, ne kartą yra baustas administracine tvarka, jis šiuo metu jau yra teistas tris kartus, jo atžvilgiu atliekama ir daugiau tyrimų, teismuose nagrinėjama daugiau bylų). Tuo pačiu įvertinama ir tai, jog sukeltos neigiamos pasekmės nukentėjusiajam, jis neteko didelės dalies darbingumo, tačiau kaltinamasis iš esmės nusikaltimo neneigė, nusikalto būdamas nepilnametis. Todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nes, teismo manymu, kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti kitos rūšies bausmių nepakanka, be to jis padarė labai sunkų nusikaltimą. BK 62 ir 92 straipsnio nuostatų taikymui pagrindų nėra. Skirtinos bausmės dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 91 str. 3 d. nuostatas, taikomas nepilnamečiui, nes D. L. nusikalto būdamas nepilnametis. Skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis parinktinas artimesnis minimaliam.

D. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2016 07 23 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 str. 9 d. ir 5 d. 2 p. tvarka (taikant bausmių apėmimą) bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 07 08 nuosprendžiu paskirta bausme.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 2025,23 Eur sumai (b.l. 59-65 1 t.) A. M. gydymo išlaidoms atlyginti. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi byloje nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo gydomi gydymo įstaigoje ir Valstybinė ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms už suteiktas medicinos paslaugas.

Nukentėjusysis A. M. pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b.l. 46-47 1 t.).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. nurodė, jog tyčia buvo stipriai sumuštas, dėl ko jis tapo neįgaliu, negali dirbti anksčiau dirbto darbo, po traumos nuolat skauda galvą, galva svaigsta, todėl nuolat vaikšto tik suaugusio asmenis (mamos) lydimas.

Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo patvirtinančių kvitų pateikta nėra, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 str. 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertina teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 dalis).

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ne tik į padarytų sužalojimų sunkumą, bet ir į jų pasekmes. Neabejotina, jog dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė skausmą, dvasines kančias, nusikaltimu jis buvo sunkiai sužalotas, po sužalojimo jam nustatytas 40 proc. darbingumas, nors iki įvykio buvo pilnai darbingas, jam be jokio pagrindo buvo suduoti smūgiai į gyvybiškai svarbią vietą (galvą), todėl atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus, darytina išvada, kad neturinė žala nukentėjusiajam A. M. bus atlyginta jo naudai priteisiant 4500 Eur.

Nors byloje civiliniu atsakovu pripažinta T. L. (b.l. 164 1 t.), kaltinamojo motina, tačiau priimant nuosprendį, kaltinamasis yra pilnametis, todėl abiejų civilinių ieškovų reikalavimai tenkintini, priteisiant civilinius ieškinius iš kaltinamojo. Nukentėjusiajam A. M. priteisiama suma laikytina proporcinga ir kaltinamojo padėčiai (jaunas, darbingas).

CD diskas su 2015-07-17 BPC garso įrašais (b.l. 32 1 t.); DVD diskas - priedas prie liudytojo S. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 128 1 t.); DVD diskas - priedas prie liudytojos K. M. apklausos protokolo (b.l. 159 1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016 07 11 pažymą dėl 295,29 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokatei Daivai Dereškevičienei teikiant antrinę teisinę pagalbą D. L. priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d. asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju BPK 44 str. 8 dalyje, numatančioje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o, neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis). Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai (2014 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-516-562/2014). Šiuo atveju kaltinamajam gynėja buvo paskirta teismo, nustačius aplinkybes, dėl kurių gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 str. 1 d. 1 p., 3 p. d.). Šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, nusikalstamas veikas įvykdžiusiam nepilnamečiui ir neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš D. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Nuosavybės teisės neapribotos.

Proceso išlaidų nėra.

Išnagrinėjęs bylą bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D.L. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, jį atliekant pataisos namuose.

Pritaikius BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., šią bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Vilniausmiesto apylinkės teismo 2016 07 08 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2016 07 23 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

CD diską su 2015-07-17 BPC garso įrašais (b.l. 32 1 t.); DVD diską - priedą prie liudytojo S. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 128 1 t.); DVD diską - priedą prie liudytojos K. M. apklausos protokolo (b.l. 159 1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš D. L. 2 025,23 Eur Valstybinės ligonių kasos naudai A. M. gydymo išlaidoms atlyginti.

A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. L. nukentėjusiojo A. M. naudai 4 500 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 295,29 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokatei Daivai Dereškevičienei teikiant antrinę teisinę pagalbą D. L. priteisimo – atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.