Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartis

asmeniui, kurio atžvilgiu atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną V. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas pateikė skundą ( b.l.2-7), kuriame nurodo, kad pareiškimu kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą dėl to, jog 2021 m. rugsėjo 15 d. atvykęs į jam priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad yra iškasta ir vėl užkasta žemė šiauriniame ir rytiniame sklypo krašte, taip pat iškastas buvęs įbetonuotas geodezinis riboženklis ir neberado prie kelio buvusio geodezinio riboženklio; išsiaiškino, jog kasinėjimus vykdė netoliese sodą turintis V. S., kuris klojo drenažą į savo žemės sklypą, nors su juo, V. Š., nesitarė ir neprašė sutikimo kasinėti.

2021 m. spalio 15 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūno nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena V. S. atžvilgiu buvo nutraukta, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylą perdavė nagrinėti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ( toliau - NŽT), kuri 2022 m. vasario 25 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, nes konstatavo, kad už drenažo vamzdžio statybą V. S. valstybinė teritorijų planavimo ir Statybos inspekcija( toliau- Statybos inspekcija) taikė administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso( toliau - ANK) 350 straipsnio 3 dalį bei surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo išaiškinta, kad inžinerinio statinio ( drenažo vamzdžio) statyba jam priklausančiame žemės sklype neturint jo sutikimo ar leidimo nėra laikoma pavojinga veika, už kurią galėtų kilti atsakomybė pagal ANK nuostatas (yra mažareikšmė veika). Be to, NŽT nurodė, kad ANK 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką, todėl už drenažo vamzdžio nutiesimą V. S. nepriklausančioje žemėje nebegali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda. Pareiškėjas V. Š. su tokia NŽT pozicija nesutinka, nes tai, kad V. S. Statybos inspekcijos yra nubaustas pagal ANK 350 straipsnio 3 dalį nereiškia, kad negalima jo patraukti atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. V. S. buvo nubaustas dėl neteisėto drenažo tinklo valstybinėje žemėje įrengimo ir privalomuoju nurodymu įpareigotas nugriauti statinio dalį, patenkančią į valstybinę žemę, tačiau dėl savavališkai užimto ir iki šiol naudojamo privataus, pareiškėjui priklausančio, žemės sklypo V. S. nėra nubaustas. Jis net nėra įpareigotas pašalinti statinio dalį, esančią pareiškėjo žemės sklype. Pareiškėjo nuomone, V. S. turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį dėl savavališkai užimto ir iki šiol naudojamo (sklype esantis neteisėtas drenažo vamzdis iki šiol nėra pašalintas) privataus, pareiškėjui priklausančio, žemės sklypo. Šiuo atveju pažeisti du skirtingi objektai. Pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį objektas - privati žemė, kurią užėmė V. S.. Pagal ANK 350 straipsnio 3 dalį objektas - statinio statyba, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl V. S. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 350 straipsnio 3 dali ir pagal ANK 110 straipsnio 1 dali negali būti laikomas non bis in idem principo pažeidimu, o V. S. veiksmai turi būti vertinami kaip idealioji sutaptis, t. y., kaip situacija, kai viena veika padaromi du skirtingi teisės pažeidimai. Administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, todėl V. S. būtina patraukti atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nes yra surikta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo atlikti žemės kasimo darbai, suniokota pieva, be pareiškėjo leidimo paklotas drenažo vamzdis, kuris iki šiol nėra iškastas ir sklypas nėra atstatytas į pirminę padėtį, pareiškėjas iki šiol negali tinkamai juo naudotis, negali statyti statinių, visame sklypo plote sodinti vaisių ir daržovių. V. S. veikė tyčia, jis sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo tiek valstybinį, tiek ir privatų, pareiškėjui priklausantį, žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas. Nors NŽT skundžiamame nutarime akcentavo, jog Statybos inspekcija pareiškėjui išaiškino, kad inžinerinio statinio statyba pareiškėjui priklausančiame žemės sklype iki valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, neturint šio žemės sklypo savininko sutikimo ar leidimo ir statytojui negalint įgyvendinti statytojo teisės nėra laikoma pavojinga veika, už kurią galėtų kilti atsakomybė pagal ANK nuostatas, tačiau Statybos inspekcija nenagrinėjo neteisėto pareiškėjui priklausančios žemės užėmimo fakto. Statybos inspekcija nagrinėjo neteisėtą drenažo tinklo valstybinėje žemėje įrengimą. Be to, užimant žemę, vykdant kasybos darbus suniokota pieva, sunaikinti du žemės sklypo posūkio taškus žymintys riboženkliai, 80 cm. gylyje iki šiol paklotas 10 cm diametro drenažinis vamzdis, šie V. S. veiksmai sukėlė ir iki šio sukelia neigiamus padarinius pareiškėjui, todėl negali būti laikomi mažareikšmiais.