Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisejas Tadeušas Volkovskis Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.13.1.; 2.2.3.

2008 m. spalio 17 d.

išnagrinejo Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 17 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas V. K. skundas ir panaikintas Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-04-11 nutarimas del skundo atmetimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

2008-03-12 Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas šioje medžiagoje buvo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Prokuroro pavaduotojas, nustates, kad ikiteisminio tyrimo metu G. K. nebuvo pripažinta nukentejusiaja ar V. K. atstove, taciau, ivertines tai, kad tyrimas pradetas pagal jos pareiškima, kuriame ji nurodo, kad del galimu G. G. nusikalstamu veiksmu buvo sunkiai sutrikdyta jos vyro V. K. sveikata, kad savo skunde ji nurodo, kad šiuo metu jos vyras be pašaliniu pagalbos negeli net pajudeti, prieme nagrineti jos skunda ir 2008-04-11 prieme nutarima del skundo atmetimo.

2008-04-30 V.K. V. rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-04-11 nutarima apskunde Vilniaus rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejui.

2008-09-17 Vilniaus rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejas prieme nutarti, kuria iš dalies patenkino V. K. skunda ir panaikino Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-04-11 nutarima del skundo atmetimo. Teismas padare išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriais butu galima nustatyti, kokie nelaimingo atsitikimo metu buvo santykiai tarp nukentejusiojo V. K. ir šventiko, t.y. darbiniai ar civiliniai teisiniai santykiai. Ar nukentejusysis atliko darba savarankiškai ar atliekant darba buvo pavaldus šventiko ar kito asmens valiai ir ar buvo nustatyta darbo tvarka. Nesurinkta duomenu apie darbo sutarties salygas - del darbo vietos, laiko, tvarkos, apsaugos, isipareigojimu (pvz. iteikti darbo irankius, suteikti saugias medžiu pjovimo salygas, laikytis medžio pjovimo technologiju taisykliu ir pan.) ir atlyginimo. Medžiagoje nebuvo tirta ar šventikas nelaimingo atsitikimo metu buvo darbdavys ar jo igaliotas atstovas, o V. K. - laikinas darbuotojas ar ne, darbo teises prasme.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Valerijus Sevostjanovas padave skunda Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti 2008-07-28 Vilniaus rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo nutarti ir pareiškejo V. K. skunda del Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-04-11 nutarimo perduoti iš esmes nagrineti Vilniaus rajono apylinkes teisme. Prokuroro manymu, skundžiama nutartis yra neteiseta, todel turetu buti panaikinta. Skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tarp V. K. ir G. G. buvo susitarimas del tam tikro kiekio medžiu nupjovimo Rudaminos staciatikiu kapinese. Pjaudamas medžius, V. K. naudojo savo darbo irankius. G. G. darbu atlikimo metu darbu atlikimo vietoje nebuvo. Pagal LR Darbo kodekso 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas isipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybes, kvalifikacijos darba arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovieteje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys isipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatyta darba, moketi darbuotojui sulygta darbo užmokesti ir užtikrinti darbo salygas, nustatytas darbo istatymuose, kituose norminiuose teises aktuose, kolektyvineje sutartyje ir šaliu susitarimu. Tik tuo atveju, jei faktiniai santykiai atitinka visus aukšciau ivardintus darbo sutarties požymius, galima konstatuoti, kad tokie santykiai turi buti kvalifikuojami ir iforminami kaip darbo sutartis. Ir tik tokiu atveju faktiniai santykiai laikomi darbo teisiniais santykiais.

Be to, prokuroro teigimu, nelegaliu darbu laikomas darbas, esant LR DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad G. G. ir V. K. susitarime nera visu butinu darbo sutarties požymiu, todel prokuroro manymu, nera tikslinga atlikti tyrimo del nelegalaus darbo.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundas atmestinas.

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 17 d. nutartis yra teiseta ir pagrista.

Darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda isigaliojus ju sudarytai darbo sutarciai. Darbo sutartis yra jos šaliu susitarimas, kuriuo nustatomos darbdavio ir darbuotojo teises ir pareigos (DK 93 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalis). LR DK 93 straipsnyje pateiktas darbo sutarties apibrežimas: tai yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas isipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybes, kvalifikacijos darba arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovieteje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys isipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatyta darba, moketi darbuotojui sulygta darbo užmokesti ir užtikrinti darbo salygas, nustatytas darbo istatymuose, kituose norminiuose teises aktuose, kolektyvineje sutartyje ir šaliu susitarimu.

Pagal LR CK 6.644 str., rangos sutartimi laikoma, kai viena šalis (rangovas) isipareigoja atlikti tam tikra darba savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduoti ir perduoti šio darbo rezultata užsakovui, o užsakovas isipareigoja atlikta darba priimti ir už ji sumoketi.

Vertinant tarp šaliu susiklosciusius faktinius santykius butina ivardinti darbo ir rangos sutarciu skirtumus. Pažymetina, kad pagrindinis šiu sutarciu skirtumas yra šaliu pavaldumas, t.y. pagal darbo sutarti darbuotojas pavaldus darbdaviui, pagal rangos sutarti to nera) ir darbu atlikimas savo rizika, t.y. darbo sutarties pagrindu darbdavys turi pasirupinti darbuotojo saugumu, dirbant rangos sutarties pagrindu, savo saugumu turi rupintis pats rangovas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad žodine darbo sutartimi 2007-09-17 d. Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k. Šv. Mikolajaus cerkves šventikas G. G. Rudaminoje papraše V. K. sutvarkyti staciatikiu kapines, t.y. kapinese nupjauti medžius. Prokuroro skundo argumentas, kad iš ikiteisminio tyrimo surinktos medžiagos matyti, kad tarp šventiko G. G. ir V. K. buvo sudarytas vienkartinis susitarimas del tam tikro kiekio medžiu nupjovimo, t.y. buvo sutarta del konkretaus darbo atlikimo, o ne del darbo funkciju vykdymo, atmestinas. Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti veiksmai, kuriais galima butu nustatyti, kokie nelamingo atsitikimo metu buvo susikloste santykiai tarp nukentejusiojo V. K. ir šventiko, t.y. darbiniai ar civiliniai teisiniai santykiai. Pažymetina, kad yra nukentejusiojo V. K. ir šventiko parodymuose yra daug esminiu prieštaravimu, kurie ikiteisminio tyrimo metu pašalinti nebuvo. Todel neištyrus šiu aplinkybiu nera galimybes nustatyti kokie tarp G. G. ir V. K. susikloste faktiniai santykiai - darbiniai ar civiliniai teisiniai santykiai.

Apklaustas liudytoju G. G. parode, kad jis yra kapiniu atstovas ir organizuoja tvarkos palaikyma kapinese. I jo prašyma i cerkves parapijiecius padeti sutvarkyti kapines, t.y. nupjauti medžius, atsiliepe V. K., su kuriuo susisieke. Liudytojas G. G. teigia, kad del atlygio už darbus kapinese su V. K. kalbos nebuvo, nes cerkve nemoka atlyginimo, pinigus moka žmonems nelaimes metu. Liudytojas G. G. taip pat teigia, kad už atlikta darba kapinese V. K. nemokejo, o sužinojes apie nelaiminga atsitikima, V. K. sumokejo vienkartine išmoka nelaimes atsitikimo metu iš cerkves parapijieciu paaukotu pinigu (medžiagos l. 36-37).

V. K. gi teigia, kad šventikas jo papraše sutvarkyti kapines, t.y. nupjauti medžius, o už darba pažadejo šventikas sumoketi 500 Lt. Teigia, kad šventiko G. G. prašymu jis jau ir anksciau yra dirbes panašius darbus. Jis 2007-09-17 pjove medžius kartu su sunumi J. K. ir dede V. K. (medžiagos l. 25-26). Skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tarp V. K. ir G. G. buvo susitarimas del tam tikro kiekio medžiu nupjovimo Rudaminos staciatikiu kapinese, yra niekuo nepagristas. Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nei patvirtinti, nei paneigti nukentejusiojo parodymai, kad šventiko G. G. prašymu jis jau ir anksciau yra dirbes panašius darbus, kadangi liudytojas G. G. teigia priešingai. Be to, medžiagoje netiriama ar šventikas nelaimingo atsitikimo metu buvo darbdavys ar jo igaliotas atstovas, o V. K.- laikinas darbuotojas ar ne ,darbo teises prasme.

Pažymetina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirta, ar V. K. atliko darba savarankiškai ar atliekant darba buvo pavaldus šventiko ar kito asmens valiai ir ar buvo nustatyta darbo tvarka. Taip pat byloje nepatvirtinti ar nepaneigti nukentejusiojo parodymai del susitarimo tarp jo ir šventiko ar kito asmens del darbo sutarties salygu: del darbo vietos, laiko, tvarkos, apsaugos, isipareigojimu. Be to, nepatvirtinti ar nepaneigti nukentejusiojo parodymai del atlyginimo už darbus.

Aukštesnes instancijos teismo nuomone, nagrinejamu atveju, byloje esanciu faktiniu duomenu pagrindu prokuroras 2008-03-12 nutarimu nepagristai nutrauke ikiteismini tyrima, pradeta pagal LR BK 176 str. 1 d., motyvuojant tuo, kad tyrimas pagal šio straipsnio dispozicija yra atliekamas tada, kai yra tiesioginis darbuotojo ir darbdavio pavaldumas ir nustatinejami darbu saugos ar apsaugos darbe reikalavimu pažeidimai, jeigu del to ivyko nelaimingas atsitikimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo tiriamos aplinkybes nustatancios ar nukentejusiojo sužalojimo metu buvo pažeisti darbu saugos istatymuose ar kituose teises aktuose nustatyti darbu saugos ar sveiktos apsaugos darbe reikalavimai. Taip pat nebuvo tiriama ar yra priežastinis ryšys tarp darbo saugos taisykliu pažeidimo ir pasekmiu, t.y. V. K. sunkaus kuno sužalojimo atsiradimo. Nustacius, kad nelaimingo atsitikimo metu buvo pažeisti darbu saugos istatymuose ar kituose teises aktuose nustatyti darbu saugos ar sveiktos apsaugos darbe reikalavimai, tokiu atveju nebuvo tiriamos aplinkybes irodancios ar nera šventiko ar kitos asmens veikoje sunkaus kuno sužalojimo del neatsargumo, pareiginiu nusikaltimu ar nelegalaus darbo požymiu.

Taigi, ivertinant išdestyta, aukštesnes instancijos teismas sutinka su nutartyje padaryta išvada, kad ikiteisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai ir todel laikyti nutarima nutraukti ikiteismini tyrima ir vyr. prokuroro pavaduotojo nutarima nepanaikinti tokio nutarimo pagristu teisinio pagrindo nera.

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 17 d. nutartis pripažintina teiseta ir pagrista, todel ja naikinti skunde nurodytais motyvais nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skunda atmesti, Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 17 d., nutarti palikti galioti.

Nutartis galutine.