Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios nutarimą-Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams L. Š., V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. K.-S., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Panevėžio VMVT) 2016-02-03 nutarimo Nr. VMVT-PANEN-50339854-16 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio VMVT 2016-02-03 nutarimu Nr. VMVT-PANEN-50339854-16 (toliau- nutarimas) nubaudė D. K. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 109 str. 1 d. ir paskyrė jai nuobaudą–130 Eur baudą.

D. K. S. 2016-01-12 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VMVT-PANEAN-48310627-16 ir priimtas nutarimas ją nubausti už tai, jog 2016-01-04, 11.00 val., buvo nustatyta, kad ji (duomenys neskelbtini) lauke ištisą parą laikė žirgus, nesant patalpos, kurioje žirgai galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Protokole ir nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais D. K. S. pažeidė Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 20 p. ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 109 str. 1 d.

2016-04-01 Panevėžio miesto apylinkės teismas gavo D. K. S. skundą dėl Panevėžio VMVT 2016-02-03 nutarimo. Skunde D. K. S. ginčija nutarimą bei nurodo, kad pagal ATPK 109 str. 1 d. ji buvo nubausta nepagrįstai, nes nutarimas priimtas, neištyrus visų byloje reikšmingų įrodymų, todėl prašo jos atžvilgiu priimtą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad Panevėžio VMVT atlikto patikrinimo akte nurodyti pažeidimai yra formalūs, neatitinka faktinių aplinkybių, todėl nesutinka su akte nurodytomis išvadomis. Žirgai atitinka pagrindinius gyvūnų sveikatos reikalavimus, jais yra rūpinamasi kasdien ir labai šaltu metu nakčiai - esant nepalankiomis oro sąlygomis, žirgai buvo vedami į šalia žirgų levados (aptvaro) esančią daržinę, į kurią VMVT gydytoja-inspektorė L. Š. nesiteikė žvilgtelėti, juolab nufotografuoti, kaip galimą įrodymą, ar ten galėjo būti laikomi gyvuliai - žirgai. Inspektorė nufotografavo pradėtą statyti žirgams užuovėjai pastatą, kurio buvo sumontuotas karkasas. Inspektorei uždavus klausimą, kur žirgai slepiasi nepalankiomis oro sąlygomis, atsakė, kad dienos metu žirgai stovi levadoje, pamiškėje. Žirgai nestovi ant plyno lauko ir miškas sudaro užuovėją, kada sninga ar lyja lietus, žirgus aprengia specialiais poponais. Patikrinimo metu buvo graži saulėta diena, temperatūra buvo apie 9 laipsnius šalčio ir žirgai laiką leido levadoje, neribojant jų laisvės, ką ir numato LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnis. Pašiūrė, skirta žirgams pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, jau 5 dieną po VMVT inspektorės apsilankymo buvo pabaigta statyti. Nuvykusi pas VMVT inspektorę L. Š., pateikė nuotraukas, į kurias nebuvo atsižvelgta, kaip į lengvinančią aplinkybę. Atlikto patikrinimo išvados leidžia manyti, kad institucija siekia ne nustatyti realias faktines aplinkybes, o neišvengiamai nubausti ją pagal neaiškius skundus. Skirta maksimali 130 eurų bauda, neatsižvelgiant į jos šeimoje susidariusią sunkią materialinę situaciją. Pati niekur nedirba, prižiūri savo mamą, turinčią visišką negalią nuo 2011 metų, globoja sunkią negalią turinčią dukrą. 2015 m. gruodžio 6 dieną sudegė šeimos gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) Vyras taip pat šiuo metu niekur nedirba, nes stengiasi kaip galima greičiau sudaryti palankias gyvenimo sąlygas šeimai, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei aplinkybes, į tai, jog augina tris nepilnamečius vaikus, vadovaujantis žmoniškumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jai nepagrįstai skirta bauda už tariamai įvykdytą pažeidimą.

Teismo posėdyje D. K. S. palaiko skundą, prašo skundą tenkinti. Paaiškino, kad 2016-01-04 Panevėžio VMVT inspektorė L. Š., atvykusi kartu su M. seniūnijos seniūnu, gan grubiai kalbėjo, kaltino ją, kad žirgai laikomi lauke. Tą dieną, kaip žiemą, buvo pakankamai palanki oro temperatūra, žirgai stovėjo lauke. Su žirgais dirba nuo 18 metų, nuo 1995 metų. Nuo 2001 metų turi nuosavus žirgus. Per praktiką, per patirtį įgijo žinių apie žirgų laikymą. Nuo 2012 metų iki 2014 metų buvo Trakėnų asociacijoje valdybos pirmininke. Daug yra bendravusi su žirgininkais. Ištisus metus anksčiau žirgų lauke nelaikė, tik pastaruosius dvejus metus ir pastarąsias dvi žiemas. Jie adaptuojasi prie tokios temperatūros. Inspektorei paaiškino, kad žirgai yra pakankamai adaptavęsi, o naktį žirgus suveda į daržinę. Daržinė yra 25-50 metrų atstumu. Inspektorė net nėjo patikrinti daržinės, galėjo bent jau nufotografuoti. Daržinė yra maždaug 100 kvadratų ploto. Negali pasakyti, kiek kvadratinių metrų ploto tenka vienam žirgui, bet dešimčiai žirgų tikrai vietos pakanka. Kai nėra temperatūra žema, nesiekia minus dvidešimt, arklių neveda į vidų. Juos gali matyti dieną ir naktį lauke. Arklys yra toks gyvūnas, kuris pagal fiziologiją turi judėti. Jokiame įstatyme nėra apibrėžtos žirgų laikymo sąlygos. Visur yra pabrėžta, kad gyvūnai turi būti laikomi pagal fiziologinius gyvūno požymius. Didesnis minusas yra, tarkim tada, kai gyvūnas stovi garde vienas atskirtas, šaltis smelkiasi ir jis negali judėti, tai jis negali ir sušilti. Arklys sušaltų tokiu atveju, jei jam trūktų pašarų. Pačios inspekcijos yra pateiktos nuotraukos, patvirtinančios, kad pašarų turėjo. Pastato ruloną arkliams, jie ėda tiek, kiek nori. Jų nešeria per dieną tris kartus, jie nestovi, nukabinę galvas, jie juda, laksto. Seniūnas dar pasakė, kad kai būna nepalankios oro sąlygos, deda poponus žirgams. Poponas yra kvėpuojantis, neperlyjamas rūbas, kuris neleidžia žirgui prakaituoti, kai jis bėgioja. L. Š. yra pareiškusi, kad tai nėra tinkamas prieglobstis žirgui nuo nepalankių oro sąlygų. Su inspektore apsižodžiavo. Pašiūrė žirgams buvo pradėta statyti 2015 metų rudenį, bet nebuvo baigta, kadangi šeima turėjo labai didelių problemų - sudegė namas. Paaiškino inspektorei, kad pakankamai šalta ir vyras negali šiuo metu pabaigti statyti pašiūrės, kad esant per dideliam šalčiui, tai tik būtų statybinių medžiagų gadinimas ir, jog vedžioja žirgus į daržinę. Skiriant nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes. Sakė, kad jos mama neįgali. Buvo ignoruojama visokeriopai. Kadangi po patikrinimo nukrito oro temperatūra iki minus devynių, vyras su pusbroliu, praėjus penkioms dienoms po patikrinimo, pabaigė statyti pašiūrę, nes iš anksto buvo pasiruošę statybines medžiagas. 2016-01-09, nuvykusi pas L. Š. į veterinarinę tarnybą, pateikė telefone darytas pašiūrės nuotraukas ir pasakė, kad statinys jau yra baigtas, bet į tai nebuvo atsižvelgta, L. Š. pareiškė, jog jai bus skirta 14 eurų bauda. Pagal įstatymą turėjo būti duotas terminas išsitaisyti trūkumus dėl pažeidimo. Kai nuvyko pas L. Š. į kabinetą, įvyko žodinis konfliktas. Mano, kad L. Š. nėra kompetentinga darbuotoja. Ji nėra susipažinusi su naujovėmis, dirba pagal seną tarybinių laikų palikimą. Nesutinka, kad galvijai negali būti laikomi lauke. Žiemą žirgai neidavo į pastatytą pašiūrę. Tik dabar, šiltu metu, jie eina, ten slepiasi nuo musių. 36 kvadratinių metrų pašiūrė padaryta iš keturių sienų su plačiu įėjimu. Prieš metus ar dvejus, žiemos metu ar ankstyvą pavasarį buvo atliekamas planinis jos žirgų laikymo sąlygų patikrinamas. L. Š. kolegė surašė viską ir tiko laikymo sąlygos, kokios buvo ir pastarojo L. Š. atlikto patikrinimo metu. Inspektorei ir prie seniūno minėjo, kad rūpinasi neįgalia mama, neįgalia dukra. 130 eurų bauda neatitinka jos finansinių galimybių, nes neturi jokių pajamų.

Nežino, ar pašiūrė pagerino, ar pablogino žirgams gyvenimo sąlygas. Žiemą žirgai ėjo į daržinę, jų daug, būdami mažoje patalpoje, jie prisikvėpuoja, išgarina mažiau šilumos. Pašiūrėje jie tik pasislepia nuo vėjo, juolab, kad jie ten neina. Žirgai labiau glaudžiasi prie miško. Atsiliepime yra parašyta, kad levada yra neatitverta ir žirgai eina į mišką. Tai didelis melas. Visa levada yra atitverta. Yra atitverti penki hektarai, į mišką žirgai neįeina. Jie įeina tik prie miško. Jiems jokio kelio pereiti nereikia. Kai jie eidavo į daržinę, jiems reikėdavo pereiti tik servitutinį keliuką, kuriuo važiuoja tik vieni kaimynai.

Panevėžio VMVT pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su D. K. S. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad skundžiamas 2016-02-03 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, atsižvelgiant ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nutarimo keisti nėra pagrindo. 2016-01-04 Panevėžio VMVT buvo gautas pranešimas, kuriame informuojama, kad (duomenys neskelbtini), laikomi arkliai, kurie lauke būna ištisą parą, neturėdami jokios pašiūrės. Arklių savininkė – D. K. S.. Panevėžio VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė L. Š. pagal pavedimą išvyko į nurodytą arklių laikymo vietą atlikti neplaninį patikrinimą. Patikrinimo tikslas buvo įvertinti kaip D. K. S. laikosi Ūkinių gyvūnų laikymo reikalavimų, patvirtintų VMVT direktoriaus 2002-05-16 įsakymu Nr. 223, ar arkliai laikomi, nepažeidžiant LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo. Atliekant patikrinimą, dalyvavo M. seniūnijos seniūnas A. J. ir arklių savininkė D. K. S.. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad aptvare laikoma 10 arklių. Pagal Žemės ūkio informacijos kaimo verslo centro CDB duomenis laikytojos vardu buvo registruoti 8 arkliai. Kiti 2 arkliai, laikytojos teigimu, yra pasiskolinti. Patikrinimo metu, įvertinus arklių laikymo sąlygas, buvo nustatyta, kad arkliai ištisą parą laikomi lauke, aptvare, kuriame nėra jokio statinio ar pašiūrės, kur arkliai galėtų slėptis nuo jiems nepalankių oro sąlygų. Pažymėtina, kad arklių laikymo aptvare buvo pradėtas statyti statinys, tačiau nebaigtas, patikrinimo metu buvo tik karkasas. Laikytoja pasakė, kad jos vyras žiemos metu jokių statybų nevykdys. Paklausus laikytojos, kur jos arkliai slepiasi nuo šalčio, nes naktimis oro temperatūra būna -20°C ir žemesnė, ji atsakė, kad žirgai sueina į šalia esantį mišką. Laikytojai buvo pasakyta, kad miškas nėra tinkama vieta gyvulių laikymui. Arklių laikytoja problemos nė nebandė spręsti, tik tvirtino, kad miškas apsaugo gyvulius nuo nepalankaus jiems oro. Kadangi netoli arklių aptvaro yra daržinė, kurioje buvo laikomi kiti gyvuliai (avys, galvijai), D. K. S. buvo nurodyta leisti arkliams įeiti į daržinę ir kuo skubiau baigti statyti aptvare esantį statinį. Laikytoja šaukė, kad jos arkliai gauna pakankamą kiekį pašarų, todėl jiems nebaisūs jokie šalčiai, o miškas yra tinkama vieta gyvuliams slėptis nuo vėjo, lietaus, šlapdribos, audrų. Laikytoja tvirtino, kad gyvulius myli ir tinkamai jais rūpinasi. D. K. S. buvo pasakyta, kad ji turi atvykti į Panevėžio VMVT pasirašyti patikrinimo aktą, taip pat buvo pasakyta, kad atvykus į Panevėžio VMVT dėl nustatyto grubaus gyvūnų gerovės pažeidimo, bus rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Panevėžio VMVT nesutinka su D. K. S. argumentais, jog arkliai gali būti laikomi lanke ištisą parą, neturėdami jokios patalpos ar pašiūrės ir, kad ji nubausta nepagrįstai. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis nurodo asmenų teises ir pareigas. Gyvulių laikytojai privalo nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga, užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. D. K. S. labai neatsakingai elgiasi, leisdama arkliams eiti į mišką. Klajodami po mišką, arkliai gali nuklysti, išeiti į kelią, sukelti eismo įvykį, nes šalia arklių laikymo vietos eina kelias Panevėžys - Vilnius. Patikrinimo metu buvo užfiksuotas grubus gyvūnų gerovės pažeidimas- gyvuliai laikomi ištisą parą lauke, neturėdami net pašiūrės, kurioje galėtų pasislėpti nuo nepalankaus jiems oro. Laikytoja pažeidė Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų VMVT direktoriaus 2002-05-16 įsakymu Nr. 223 20 punktą, kuris nurodo, kad „ne pastatuose laikomi gyvūnai kur reikia ir galima turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ir pavojų." bei LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį, kuris nurodo, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas, kančia. Laikomi lauke D. K. S. arkliai buvo priversti kęsti šaltą rudeninį lietų, šlapdribą, audras, šaltį. Laikytoja šios problemos nesprendė, tik įžūliai tvirtino, kad tai tinkamas gyvulių laikymo būdas.

Panevėžio VMVT nesutinka su D. K. S. argumentu, kad inspektorė į patikrinimą atvyko jos neįspėjusi, be išankstinio pranešimo, jog neapžiūrėjo ir nenufotografavo daržinės. VMVT inspektoriai atlieka ūkio subjektų valstybinę veterinarinę kontrolę, vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais ir patvirtintomis darbo procedūromis, kurios aprašomos kokybės vadovo dokumentuose tam, kad būtų užtikrinama efektyvi valstybinė veterinarinė kontrolė. Kokybės sistemos programa KT-2-1 „Bendrieji reikalavimai, vykdant ūkio subjektų veiklos priežiūrą" 2013-09-27 patvirtinta VMVT direktoriaus įsakymu Nr. B 1-441 nurodo, kad patikrinimai turi būti atliekami iš anksto, neįspėjus ir kad patikrinimai gali būti atliekami ne visa apimtimi. Visa apimtimi ūkio subjektas turi būti tikrinamas planinio patikrinimo metu. Šiuo atveju patikrinimas buvo tikslinis, atliekamas pagal gautą pranešimą, todėl buvo tikrinami tik pranešime nurodyti faktai.

Atsiliepime nurodyta, kad D. K. S. nesugeba tinkamai pasirūpinti savo gyvuliais, neturi atsakomybės jausmo bei gailesčio gyvūnams. D. K. S. pagal ATPK 109 str. 1 d. paskirta nuobauda- surašytas administracinis nurodymas, siūlant lygią pusei minimalios baudos (14 EUR) baudą sumokėti per 10 darbo dienų. Kadangi iki nurodytos dienos laikytoja baudos nesumokėjo, protokolas ir kiti dokumentai, susiję su administraciniu teisės pažeidimu, buvo perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą įgaliotam nagrinėti pareigūnui. Išnagrinėjus bylą, D. K. S. buvo surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Kadangi nebuvo nustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, D. K. S. paskirta 130 EU bauda.

Panevėžio VMVT atstovė L. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad tarnyba gavo pranešimą, jog dieną ir naktį lauke stovi arkliai. Oras buvo labai šaltas, oro temperatūra siekdavo iki minus dvidešimt penkių šalčio. Kartu su seniūnu apsilankė pas D. K. S., nustatė grubų gyvūnų gerovės pažeidimą. Tame aptvare, kur buvo laikomi žirgai, buvo pradėtas statyti statinys. Jis buvo nebaigtas. Paklausus D. K. S., kur slepiasi žirgai nuo nepalankaus oro, ji pasakė, kad sueina į mišką. Tą girdėjo ir seniūnas. Pasakė, kad miškas nėra tinkama vieta žirgams laikyti. Turi būti bent menkas statinys-pašiūrė. Ji buvo labai pikta, vizitas ją labai supykdė. Ji įsižeidė, kad kišamasi į jos reikalus. Ji pasižadėjo, kad gyvūnai bus įleisti į daržinę. Kitą dieną vėl atėjo pranešimas, kad naktį važiavo žmonės tuo pačiu keliu ir vėl matė lauke stovinčius žirgus. D. K. S. pakvietė į tarnybą, kad atvyktų pasirašyti patikrinimo akto. Lauke nebuvo galima surašyti patikrinimo akto, buvo labai šalta. Be to, turėjo surašyti ir protokolą. Protokolą patikrinimo vietoje nebūtina rašyti, teisės aktai leidžia rašyti ir ne patikrinimo vietoje. Sutartu laiku D. K. S. neatvyko. Ji atvyko darbo pabaigoje. Kai sužinojo, kad jai bus skiriama bauda, labai supyko. Reikėjo pakelti toną, kad ją tokią įsisiautėjusią suvaldyti ir normaliai su ja bendrauti. Protokolo surašyti nepavyko, nes buvo darbo pabaiga. Todėl jai išsiuntė raštą, kad ji atvyktų nurodytu laiku protokolo surašymui. Kai buvo rašomas protokolas, ji atvyko labai pikta, nebuvo galima su ja normaliai bendrauti. Protokolą surašė, paskyrė 14 eurų baudą. Kai rašė protokolą, ji dalyvavo, pasirašė protokole ir patikrinimo akte. Į trūkumų šalinimo planą nerašė, kad statys pašiūrę. Ji pasakė, kad žiemos metu nieko statyti negalima, jog yra medžio gadinimas. Po to ji parodė pašiūrės nuotraukas, bet ji nežadėjo to daryti. Tik žadėjo vesti arklius į daržinę. Jai buvo įteiktas protokolas. Kadangi per dešimt dienų baudos nesumokėjo, buvo išsiųstas raštas dėl bylos nagrinėjimo. D. K. S. nurodytu laiku į bylos nagrinėjimą neatvyko. Atvyko po atskiro skambučio. Įvykus žodiniam konfliktui, buvo nagrinėjama byla, surašytas nutarimas, pažeidėjai nedalyvaujant. Jai buvo paskirta 130 eurų bauda. Į lengvinančias aplinkybes neatsižvelgė, nes nieko nežinojo, nebuvo pateikti jokie dokumentai. Tik į teismą atnešė tuos dokumentus, kad sudegęs namas, jog mama, vaikas neįgalūs. Kadangi tai buvo labai grubus gerovės pažeidimas, o įspėjimas yra skiriamas už menką pažeidimą, įspėjimo taikyti tokiu atveju nebuvo galima. Prašo teismo, kad nebūtų teismo atsižvelgta į D. K. S. skundą, jog nutarimas nebūtų panaikintas. Nesutinka su D. K. S. skundu, mano, kad jis yra nepagrįstas. Ūkinių gyvūnų laikymo taisyklių 20 punktas nurodo, kad gyvuliai turi būti apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų. Tai turi būti jiems bent jau pašiūrė su pakratais, šiaudų turi būti. Žirgas yra ūkinis gyvūnas, todėl yra bendri reikalavimai ūkiniams gyvūnams. Žirgams kokių tai atskirai reikalavimų laikyti nėra. Yra gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 str. Gyvūnai būna prislėgti, liūdni, tai matė natūroje ir iš nuotraukų. Rekomendacijas rašo žirgų asociacijos atstovai, kad žirgai turi turėti patalpą, jog turi turėti pakratų, kad jie galėtų užeiti į tą patalpą kada jiems norisi ar šalta. Žirgų mylėtojų klubo rekomendacijos yra. Važiavo žiūrėti žirgų, sudegusio namo nematė, ne namo žiūrėti važiavo. Tarnyba dirba pagal teisės aktus. Ką rašo teisės aktai, to ir reikalauja.

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.).

LR ATPK 109 str. 1 d. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarijos reikalavimus, bei savivaldybių tarybų sprendimų ir savivaldybių administracijų direktorių įsakymų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo klausimais pažeidimas, taip pat neteisėta farmacinė veikla veterinarijoje –užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo dvidešimt devynių iki dviejų šimtų devyniasdešimties eurų.

LR ATPK 7 str. 2 d. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma, griežtai laikantis teisėtumo. Vieni iš LR ATPK 248 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos, remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str. 2 d.). LR ATPK 257 str. nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai, apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

D. K. S. 2016-01-12 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei 2016-02-03 nutarime nurodyta, kad ji pažeidė Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 20 punktą. Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų 2002-05-16 LR VMVT direktoriaus įsakymu Nr. 223, 20 punktas numato, kad ne pastatuose laikomi gyvūnai, kur reikia ir galima, turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ir pavojų. Institucija atsiliepime ir Panevėžio VMVT atstovė teismo posėdyje nurodė, kad D. K. S. taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį. Ši teisės norma numato, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikoje nėra galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių konkrečiai žirgų kaip atskiros ūkinės paskirties gyvūnų rūšies auginimo bei laikymo sąlygas. Todėl, nagrinėdamas D. K. S. nubaudimo pagal LR ATPK 109 str. 1 d. pagrįstumo klausimą, teismas vadovaujasi aukščiau paminėtais galiojančiais teisės aktais.

Panevėžio VMVT inspektorė atliko neplaninį D. K. S. ūkyje laikomų žirgų laikymo sąlygų patikrinimą, kai gavo anoniminį pranešimą, jog jos žirgai dieną ir naktį stovi lauke. D. K. S. šios aplinkybės neneigė, tačiau paaiškino, kad ištisus metus žirgus lauke laiko pastaruosius dvejus metus, taip pat ir žiemos metu, mat jie adaptuojasi prie temperatūros. Teismo posėdyje ji nurodė, kad 2016-01-04, jos ūkyje apsilankiusiai inspektorei paaiškino, kad žirgai yra pakankamai adaptavęsi, o naktį žirgus suveda į daržinę. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad inspektorė neapžiūrėjo daržinės ir nevertino jos kaip galimo prieglobsčio žirgams nuo nepalankių oro sąlygų tinkamumo. Institucijos atsiliepime į šį argumentą nurodyta, kad šiuo atveju patikrinimas buvo tikslinis, atliekamas pagal gautą pranešimą, todėl buvo tikrinami tik pranešime nurodyti faktai. Teismas nesutinka su šiuo institucijos argumentu, kadangi institucija, nagrinėjanti administracinį teisės pažeidimą, turi išnagrinėti visas su galimai padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai. Kaip jau buvo minėta aukščiau, Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 20 punktas numato, kad ne pastatuose laikomi gyvūnai, kur reikia ir galima, turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ir pavojų. Šis reikalavimas yra labai sąlyginis ir nekonkretus. Nėra apibrėžta, kada ir kur reikia apsaugoti ne pastatuose laikomus gyvūnus nuo jų sveikatai kenkiančių nepalankių oro sąlygų, taip pat nėra apibrėžta, kokios oro sąlygos laikytinos kenkiančiomis gyvūnų sveikatai. Galiojančiais teisės aktais taip pat nėra apibrėžta, kokios oro sąlygos laikytinos kenkiančiomis žirgų sveikatai ir kokiu konkrečiu būdu jie turėtų būti apsaugoti nuo tokių sąlygų. Teismo posėdyje dalyvavusi institucijos atstovė L. Š. pati pripažino, kad žirgų laikymui nėra numatytų atskirų reikalavimų.

Teismo posėdžio metu D. K. S. parodė, kad su žirgais dirba nuo 18 metų. Nuo 2001 metų turi nuosavus žirgus. Per praktiką, per patirtį įgijo pakankamai žinių apie žirgų laikymą. 2016-01-04, kai pas ją buvo atliekamas patikrinimas, kaip žiemą buvo pakankamai palanki oro temperatūra, todėl žirgai buvo lauke. Kai nėra temperatūra žema, nesiekia minus dvidešimt, arklių neveda į vidų, dieną ir naktį jie būna lauke. Arklys yra toks gyvūnas, kuris pagal fiziologiją turi judėti. Arklys sušaltų tokiu atveju, jei jam trūktų pašarų. D. K. S. pažymėjo, kad pačios inspekcijos yra pateiktos nuotraukos, patvirtinančios, jog jos žirgai tikrinimo metu pašarų turėjo. Esant nepalankioms oro sąlygoms, deda žirgams poponus-kvėpuojančius, neperlyjamus rūbus, kurie neleidžia žirgui prakaituoti, kai jis bėgioja. Taigi D. K. S. nurodė, kad, atsižvelgdama į savo kaip žirgų augintojos ilgametę patirtį bei vadovaudamasi naujausiomis žirgų auginimo tendencijomis, esant, jos vertinimu, nepalankioms oro sąlygoms–esant žemesnei nei 20 laipsnių temperatūrai, suvesdavo žirgus į šalia žirgų levados esančią daržinę arba, sningant ar lyjant, dėdavo specialius žirgus saugančius rūbus–poponus. Šių D. K. S. nurodytų aplinkybių nepaneigia byloje surinkti duomenys. Atvirkščiai – iš 2016-01-04 trūkumų šalinimo plano matyti, kad D. K. S. nurodė, jog esant šaltam orui, žirgai užvelkami poponais ir pervedami į daržinę, esančią prie žirgų levados. Pažymėtina, kad pasak D. K. S., prieš metus kita Panevėžio VMVT inspektorė, atlikusi planinį patikrinimą jos žirgų ūkyje, nenustatė jokių žirgų auginimo bei laikymo sąlygų pažeidimų, nors žirgai buvo laikomi tomis pačiomis sąlygomis kaip ir 2016-01-04. Šio fakto teismo posėdyje dalyvavę Panevėžio VMVT atstovai nepaneigė. Natūralu, kad po ankstesnio patikrinimo D. K. S. neturėjo pagrindo manyti, jog jos žirgams sudaromos laikymo sąlygos kokiu nors būdu kenkia jų sveikatai ar neatitinka jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos ypatumų. Teismas pažymi, kad Panevėžio VMVT surašytame 2016-01-04 ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad tikrinant D. K. S. žirgus, sužeistų ar sergančių žirgų nebuvo. Atsižvelgiant į D. K. S. teisme nurodytą aplinkybę, kad žirgus ji ištisus metus laikė lauke iki patikrinimo jau dvejus metus, o patikrinimo metu sergančių žirgų nebuvo rasta, darytina išvada, jog D. K. S. žirgams sudaromos auginimo bei laikymo sąlygos nekenkia jų sveikatai, vadinasi atitinka jų fiziologinius poreikius. Svarbu paminėti ir tai, kad D. K. S., siekdama pagerinti laikymo sąlygas žirgams, kaip ji pati nurodė teisme, žirgams pradėjo statyti pašiūrę 2015 metų rudenį, bet nebaigė, kadangi šeima turėjo labai didelių problemų-sudegė gyvenamasis namas. Atvykusiai inspektorei paaiškino, kad pakankamai šalta ir vyras negali pabaigti statyti pašiūrės, jog esant per dideliam šalčiui, tai tik būtų statybinių medžiagų gadinimas ir, kad vedžioja žirgus į daržinę. Tai, kad 2016-01-04, t.y. patikrinimo metu, žirgų levadoje buvo pradėtas statyti statinys-būsimos pašiūrės žirgams karkasas, patvirtina ir institucijos atsiliepimas, institucijos atstovės parodymai teisme ir patikrinimo metu daryta fotonuotrauka. Iš Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015-12-11 pažymos dėl kilusio gaisro Nr. V4-1868 matyti, kad 2015-12-06, apie 02.43 val., kilo gaisras (duomenys neskelbtini), esančiame D. K. S. priklausančiame gyvenamajame name. Be to, D. K. S. nurodė, kad praėjus penkioms dienoms po patikrinimo, pabaigė statyti pašiūrę, kadangi leido oro sąlygos. 2016-01-09, nuvykusi pas L. Š. į veterinarinę tarnybą, pateikė telefone darytas pašiūrės nuotraukas ir pasakė, kad statinys jau yra baigtas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų duomenų visumą, teismas kritiškai vertina institucijos atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad laikomi lauke D. K. S. arkliai buvo priversti kęsti šaltą rudeninį lietų, šlapdribą, audras, šaltį, o laikytoja šios problemos nesprendė, kadangi ji nepatvirtinta byloje surinktais įrodymais.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nesant objektyvių, neginčytinų bei patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad D. K. S. neužtikrino, jog esant nepalankioms oro sąlygoms, jos laikomi žirgai turėtų pastogę, skundžiamame nutarime nebuvo pagrindo konstatuoti D. K. S. kaltės dėl jai inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad D. K. S. padarė LR ATPK 109 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Skundžiamame nutarime išvados dėl D. K. S. kaltės padarytos, nesurinkus ir išsamiai neištyrus visų bylai reikšmingų duomenų, todėl, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. K.-S., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio VMVT 2016-02-03 nutarimą Nr. VMVT-PANEN-50339854-16 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.