Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant R. M., dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, probacijos skyriaus atstovei O. M., E. Š. ir jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, išnagrinėjusi Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtino Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 91-1-00448-13 nepilnamečiui E. Š. pirmą kartą padariusiam apysunkį nusikaltimą, numaytą BK 178 str. 2 d. Šia nutartimi nepilnamečiui E. Š. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, numatyta BK 82 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 87 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. – įspėjimas, elgesio apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą.

Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrius pateikė teikimą, kuriuo prašo E. Š. 2013 m. gruodžio 19 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas auklėjamojo poveikio priemones pakeisti atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą. Teikime nurodoma, kad 2013 m. sausio 21 d. E. Š. pasirašytinai supažindintas su auklėjamojo poveikio priemonių atlikimo sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti auklėjamojo poveikio priemones ir teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas. Supažindinant su sąlygomis dalyvavo ir nepilnamečio tėvas. Tačiau per praėjusį laikotarpį E. Š. darė įpareigojimo būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. pažeidimus: 2014 m. kovo 25 d. probacijos tarnyboje gauta informacija, kd 2 paros E. Š. nėra namuose, 2014 m. gegužės 23 d. iš tėvo gauta informacija, kad 2014 m. gegužės 22 d. Eimantas iš mamos piniginės paėmė 140 Lt ir pabėgo iš namų, bei 2014 m. gegužės 23 d. 1.54 val. patikrinimo metu nerastas namuose, už šiuos pažeidimus probacijos tarnyboje du kartus įspėtas. Tačiau po antro įspėjimo vėl padarė įpareigojimo būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. pažeidimus – 2014 m. birželio 5 d. apie 23.12 val. patikrinimo metu nors ir buvo namuose, tačiau jo tėvas paaiškino, kad Eimantas ką tik grįžo į namus, taip pat paaiškino, kad Eimantas įpareigojimo nesilaiko, namuose nenakvoja, be to patikrinus E. Š. alkotesteriu, jam buvo nustatytas 0,84 prom. girtumas. Telefonu susisiekus su E. Š. buvo susitarta, kad šis birželio 10 d. atvykus į probacijos tarnybą pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo, tačiau sutartu laiku E. Š. neatvyko. 2014 m. birželio 13 d. telefonu susisiekus su E. Š. tėvu R. Š. išsiaiškinta, kad Eimantas birželio 9 d. negavęs tėvų ar probacijos tarnybos leidimo, išvyko į Kauną ir iki birželio 13 d. į namus negrįžo.

Teismo posėdžio metu E. Š. paaiškino, kad jis negali paaiškinti savo elgesio priežasčių, jam įtaką daro draugai, šiuo metu stengiasi laikytis įpareigojimų, nori mokytis.

Probacijos tarnybos atstovė prašė teikimą tenkinti, prokuroras sutiko su atstovės nuomone.

E. Š. gynėja advokatė prašė teikimo netenkinti.

Teikimas netenkintinas.

Šakių rajono apylinkės teismo 2013 gruodžio 19 d. nutartimi E. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip pirmą kartą padaręs apysunkį nusikaltimą, paskiriant jam įpareigojimus paskirti auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą.

Įpareigojimų vykdymo metu E. Š. buvo pasirašytinai supažindintas su auklėjamojo poveikio priemonių atlikimo sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti auklėjamojo poveikio priemones ir teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą. Tačiau E. Š. nevykdė įpareigojimo būti namuose ir buvo du kartus įspėtas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės E. Š. nėra pripažintas padaręs kitų administracinių teisės pažeidimų, nėra duomenų apie atliekamus ikiteisminius tyrimus jo atžvilgiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. Š. turi elgesio sutrikimų, tačiau jie specialistų nėra nustatyti, jis lankydavosi pas psichologus. Posėdžio metu tėvas nurodė, kad sūnų turi vežti į Vilnių dėl sutrikimų nustatymo. Iš priežiūros plano matyti, kad E. Š. buvo įsipareigojęs lankytis pas psichologą, šią priemonę padėti įgyvendinti įsipareigojo vaiko motina A. Š., tačiau priemonė nebuvo tinkamai vykdoma. Nesant pakankamai duomenų apie vaiko elgesio sutrikimų priežastis, teismas laiko, jog taikymas griežčiausios auklėjamojo poveikio priemonės neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principo.

Nors teismo posėdžio metu E. Š. tėvas R. Š. nurodė, kad jo sūnus neklauso, bėga iš namų, tačiau negalėjo nurodyti priemones, kurių ėmėsi suvaldyti ir pakeisti sūnaus elgesį. Dėl konsultacijų pas psichologus teigė, kad ten lankėsi vaiko mama, tačiau nenurodė, ar psichologai davė tėvams rekomendacijas dėl elgesio su sūnumi, ar jos buvo įgyvendinamos šeimoje, ar jų buvo laikomasi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tėvai turi pareigą prižiūrėti sūnų, rūpintis juo iki pilnametystės, imtis visų įmanomų priemonių dėl tinkamo sūnaus auklėjimo ir pilnavertės asmenybės ugdymo. Tėvų pareiga yra sūnų auklėti taip, kad jis būtų atsakingas už savo elgesį šeimoje, mokykloje ir kitoje socialinėje aplinkoje, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 48 straipsnio 3 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tėvai neturi galimybės atsisakyti savo vaikų, ar nusišalinti nuo jų auklėjimo dėl nepilnamečių netinkamo elgesio, todėl pirmiausia pareiga ir atsakomybė už nepilnamečius vaikus kyla tėvams, tuo tarpu visos kitos institucijos turi pareigą padėti tėvams tvarkytis su kylančiomis problemomis.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad nėra pakankamai duomenų dėl E. Š. psichologinės būklės, formalus prašymo tenkinimas, atsižvelgiant į nepilnamečio interesus, negalimas. Taip pat byloje nėra pakankamai duomenų kokia psichologinė, pedagoginė pagalba buvo teikiama E. Š., neišnaudotos kitos BK 85, 86 ir 87 straipsniuose numatytos švelnesnės auklėjamojo poveikio priemonės, nesvarstyta jų taikymo galimybė.

Teismas įvertinęs visumą aplinkybių, vadovaujantis BK 89 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, daro išvadą, kad nėra pakankami duomenų ir pagrindo tenkinti Inspekcijos teikimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti Inspekcijos teikimo dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi E. Š. skirtų auklėjamojo poveikio priemonių pakeitimo, jo atidavimu į specialiąją auklėjimo įstaigą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.