Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui Petrui Klimavičiui ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmens asmeniui A. L, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus paieškos poskyrio pareigūno administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16059339628, kurioje A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2016 m. birželio 9 d., apie 15.37 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų reikalavimus, V. Kudirkos g. 45, Druskininkuose, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio metu apgadino abu automobilius. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino, tuo jis savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje A. L sakė, kad pripažįsta, kad įvyko eismo įvykis. Su drauge nuvažiavome pailsėti į Druskininkus. Norėjo pastatyti automobilį saugomoje požeminėje aikštelėje. Pirmą kartą vairavau tėvo Ford Mondeo automobilį, nejautė automobilio gabaritų, tėvo automobilis – universalas. Stengėsi atsargiai važiuoti, parkuodamasis stengiausi vengti kolonų ir bordiūrų. Kairėje pusėje pajuto nežymų kontaktą, tačiau galvojo, kad palietė mašinos dugną, nes bordiūrai ten buvo pakankamai aukšti. Tada nenorėdamas daug manevruoti nuvažiavo pastatyti automobilį geresnėje vietoje, kur nereikėjo tiek daug manevruoti. Pasistatęs automobilį ėjo link išėjimo, tada draugė paklausė, ar nebuvo padaryta stovėjusiam automobiliui kažkokią žala. Jis nusprendė pažiūrėti, kad tokiu atveju būtų galima susisiekti su žmogumi. Praeidamas žvilgtelėjo į stovinti automobilį, bet nepamatė jokių pažeidimų, nematė jokių apgadinimų. Jis sakė, kad jeigu būtų pamatęs apgadinimus, būtų iš karto ėjęs pas administraciją, kad galėtų susisiekti su žmogumi ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Žinojo, kad toje vietoje yra filmavimo kameros ir žino kokia atsakomybė gresia.

Teismo posėdyje A. L sakė, kad nori pateikti automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelę, kuri patvirtina tai, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas, automobilio registracijos liudijimą, draudimo polisą, charakteristiką iš UAB „Sportland“ (atstovas pagarsina charakteristiką), Lietuvos studento pažymėjimo kopiją, nukentėjusio automobilio savininko pareiškimą, kuriame nurodyta, kad jis priekaištų neturi. Nukentėjusiajam norėjo atlyginti žalą, tačiau jis sakė, kad neturtinė žala jam nepadaryta, o automobilis draustas KASKO draudimu, todėl visą žalą atlygins draudimo bendrovė.

Teismo posėdyje liudytoja L. G., sakė, kad A. L yra jos vaikinas. Atvažiavo į aikštelę, parkavosi atbuline eiga ir kažką pajuto, bet kadangi ten ant žemės yra bordiūrai ir dar stovėjo kolonos, negalvojo, kad galėjo kliudyti mašiną. Tada automobilį pastatė ten, kur buvo daugiau vietos. Ėjo pro tą automobilį ir pasakė, kad A. nueitų pasižiūrėti, ar tikrai nieko nekliudė, todėl A. nuėjo pažiūrėti. Ji apgadinimų nematė. Pasižiūrėjęs automobilį A. jai pasakė, kad nieko nesimatė.

Teismo posėdyje atsakomybėn traukiamo asmens atstovas sakė, kad pripažįsta faktinę aplinkybę, kad automobilių kontaktas buvo. Jų nuomone, buvo nežymus slystantis kontaktas. Jaunas žmogus didesnių gabaritų transporto priemonę vairavo pirmą kartą, jis nesuvokė, kad atsirėmė į kitą automobilį. Aplinkybių visuma nulėmė tai, kad jo atstovaujamasis nepastebėjo žymių automobilio Volvo apgadinimų. Požeminėje saugojimo aikštelėje buvo prieblanda, jo atstovaujamasis tik kelioms sekundėms užmetė žvilgsnį į tą automobilį, pamatė, kad nėra žymių sužalojimų, todėl ir nuėjo. Jo atstovaujamasi elgėsi visiškai ramiai. Jie pripažįsta kaltę pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaltės nepripažįsta. Jis teismo prašė bylą dėl LR ATPK 130 straipsnio jo atstovaujamojo atžvilgiu nutraukti ir skirti minimalią nuobaudą – baudą. Automobilio Volvo savininkui draudimas atlygins visą žalą, žala nėra didelė.

Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, jas įvertino ir vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad A. L kaltė padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įrodyta rašytine bylos medžiaga: administraciniu teisės pažeidimo protokolu; policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais; vaizdo įrašu; Eismo įvykio vietos schema; Papildomais duomenimis apie eismo įvykį; VPK Kelių policijos valdybos transporto priemonės techninės apžiūros aktas su automobilių apgadintų dalių foto nuotraukomis bei kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad A. L įvykdyta veika neatitinka LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytų pažeidimo sudėties požymių, todėl šią dalį bylos nutraukia, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviųjų požymių. Teismas tokią išvadą daro remdamasis šiais motyvais:

1. LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis - kaltė yra tiesioginė tyčia, t. y. toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

2. A. L nesuprato, kad apgadino automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jis teismo posėdyje sakė, kad apžiūrėjęs automobilio bamperį, nematė jokių apgadinimų. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus filmuotą medžiagą, nustatyta, kad A. L. važiuodamas atbuline eiga, buvo atsargus, važiavo labai lėtai. Filmuotoje medžiagoje nesimato, kad nuo automobilių kontakto Volvo S60 automobilis būtų sujudėjęs. Taip pat teismas pastebi, kad pateiktose nuotraukose (b. l. 12) Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai yra labai nežymūs. Iš fotolentelėje pateiktų Volvo S60 nuotraukų, tik dvejose nuotraukose matomi labai nežymus apgadinimai. Todėl teismas daro išvadą, kad jei ir buvo eismo įvykio metu minimaliai apgadintas Volvo S60, tai apgadinimai buvo tokie nežymus, kad A. L galėjo nesuprasti, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nežymiai apgadintas Volvo S60 automobilis ir galėjo nesuvokti, kad draudžiama pasitraukti iš eismo įvykio. Teismas daro išvadą, kad A. L veikoje nėra LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės.

3.Taip pat Teismas pastebi, kad A. L neturėjo priežasčių tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, automobilis buvo apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jis žinojo, kad automobilių stovėjimo aikštelė filmuojama.

4. Teismas, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai) ir 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatuoja, kad A. L įvykdyta veika neatitinka nustatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje pažeidimo sudėties požymių, todėl bylos šią dalį nutraukia, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviųjų požymių.

A. L atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad A. L administracine tvarka nebaustas. Todėl A. L skirtina nuobaudą - minimalaus dydžio bauda, numatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24, 31, 35 straipsniais, 127 straipsniu, 224, 250, 286, 287, 313 straipsniais,

nutarė:

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

A. L. a.k. (duomenys neskelbtini), administracinės bylos dalį dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.