Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-10-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-4183-1033/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-01
Bylos Nr.
A18.-4183-1033/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03415-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Pažeidėjas
R. M.
Advokatai
Mindaugas Šimkūnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-4183-1033/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03415-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M.,jo atstovui advokatui Mindaugui Šimkūnui,vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2019 m. liepos 21 d., apie 13.40 val., kieme Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,24 promilės girtumas), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų netrukdyti dirbti ir atsitraukti.

Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje.

Teismo posėdyje R. M. savo kaltės nepripažino parodė, kad 2019 m. liepos 21 d. su sugyventine J. Š. sėdėjo kieme prie namo. Sugyventinė susipyko su jo mama ir pamatė, kad atvažiavo policija. Policija jam pretenzijų neturėjo, pretenzijų turėjo jo sugyventinei. Jis pradėjo prašyti, kad paliktų sugyventinę ramybėje, tačiau policijos pareigūnai pripurškė jam dujų ir spyrė su koja į šoną, uždėjo antrankius ir basą nutempė paskui sugyventinę į tarnybinį automobilį. Sugyventinė buvo virtuvėje, o jis stovėjo lauke su policija, kad pareigūnai nepaimtų sugyventinės. Stovėjo ir prašė, neišvežti sugyventinės, daugiau nieko nedarė. Atvykusi policija pasakė, kad atvažiavo pas jo sugyventinę ir nori ją sulaikyti, daugiau nieko nesakė. Jis buvo išgėręs mažą butelį, tačiau pirmadienį jam reikėjo į darbą, kur dirba jis su technika. Darbe tikrina darbuotojų blaivumą ir jeigu girtą pagauna, išvaro iš darbo. Policininkams jis dirbti netrukdė, tik prašė, kad neišvežtų sugyventinės. Jokių veiksmų nedarė, tik stovėdamas prie durų prašė. Nurodymo „atsitraukti“ jis nesuprato. Stovėjo du policininkai ir pasakė atsitraukti, šį nurodymą iš policijos gavo prie durų, niekur nėjo, stovėjo prie durų. Mama stovėjo už policininkų, sugyventinė buvo virtuvėje ir gamino valgyti, jis kalbėjosi su pareigūnais. Sugyventinė mamos nestumdė, niekas negrasino.

Liudytojas P. A. teisme parodė, kad įvykį atsimena. Buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, pareigūnus iškvietė R. M. mama dėl jo sugyventinės, kuri kėlė konfliktą. Atvykus į įvykio vietą su kolege E. M., susitiko pranešėją lauke, kuri kalbėjo rusiškai, kadangi jis rusiškai nesupranta, su pranešėja bendravo kolega. Vėliau kolega paaiškino, kad R. M. sugyventinė, būdama neblaivi triukšmavo ir grasino. Bendravo su R. M. ir jo sugyventine, kuriems buvo paaiškinta, kad jie bus sulaikyti, jie pasipriešino. Sugyventinę norėjo sulaikyti, nes jai pranešėja pareiškė pretenzijas. R. M. buvo kambaryje, o kur buvo sugyventinė tiksliai neatsimena. Sugyventinei buvo pasakyta, kad ji bus sulaikyta, tačiau R. M. kategoriškai atsisakė, atsistojo priešais sugyventinę ir sakė, kad neleis jos išvežti. R. M. buvo pasakyta, kad netrukdytų dirbti, tada R. M. pasipriešino. Iš pradžių užėjus į vidų viskas buvo gerai, jie normaliai bendravo, o paskui R. M. sakė, kad neleis jos išvežti ir viskas. R. M. blaivumo nenustatinėjo, tačiau nuo jo sklido alkoholio kvapas, jautėsi, kad yra neblaivus. Pareigūnams atvykus tarp moterų nebuvo konflikto, kažkiek apsižodžiavo, atrodo, kad sugyventinė norėjo pastumti, tada jo kolegė paėmė R. M. už rankos, kaip kontrolę, kad galimai nekiltų konfliktų, sugyventinė grasino pranešėjai. Neblaivumas buvo nustatytas policijos komisariate tik R. M. atvežus, nustatinėjo kiti pareigūnai. Sugyventinė buvo sulaikyta kieme prie durų. R. M. sulaikomas priešinosi, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nesipriešinti, buvo komandos laikyti rankas už nugaros, kurių jis nevykdė, trukdė sulaikyti sugyventinę. Taip pat buvo duoti nurodymai nesipriešinti, netrukdyti policijos pareigūnų darbui, tikslių žodžių neatsimena. Nepamena, kad būtų naudoję dujas, elektrošoką naudojo. R. M. trukdė sulaikyti savo sugyventinę – atsistojo priešais ją ir sakė, kad jos neatiduos, neleis sulaikyti. Kai taip sakė, R. M. buvo atsistojęs patalpoje prie durų.

Liudytojas G. G. teisme parodė, kad buvo pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, jis rašė tarnybinį pranešimą. Iškvietimas buvo, kad moteriškė konfliktuoja su sūnumi ir sugyventine, vardų neatsimena. Atvykus pareigūnams sugyventinė pradėjo rėkauti ant pranešėjos, stumdytis, grasinti. Jie bandė raminti sugyventinę, o ši griebusi puodą, bandė apipilti policijos pareigūnus, tada jie išėjo į lauką, kad neapipiltų. Sugyventinei buvo paaiškinta apsiraminti, tačiau ji neklausė policijos pareigūnų, pasakė, kad niekur nevažiuos su pareigūnais. R. M. pradėjo ginti savo sugyventinę, sakė, kad ji niekur nevažiuos. Tuomet buvo pasakyta R. M., kad važiuos kartu ir vienas iš kolegų paėmė R. M. už rankos. R. M. pastūmė kolegą, tada, panaudojus fizinę jėgą, R. M. buvo sulaikytas. Kai R. M. bandė priešintis, įspėjo, jog važiuos kartu, į ką R. M. atsakė, kad nevažiuos. Kolegai paėmus R. M. už rankos, pastarasis atstūmė kolegą ir tada R. M. buvo sulaikytas. R. M. buvo išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, neblaivumą nustatė policijos komisariate. Į įvykio vietą atvyko jie atvyko be intencijos išvežti ką nors. Pranešėja sakė, kad sūnui neturi pretenzijų, kad sūnaus sugyventinė jai grasino. Sugyventinė pradėjo grasinti pranešėjai girdint policijos pareigūnams, tada R. M. buvo pasakyta pasitraukti, nes jo sugyventinė važiuos su policijos pareigūnais, į ką R. M. atsakė, kad ji niekur nevažiuos. Tuomet R. M. buvo pasakyta, kad jeigu trukdys dirbti, važiuos kartu, į ką R. M. atsakė, kad niekur nevažiuos. R. M. jis nesulaikinėjo, sulaikė R. M. sugyventinę, todėl nematė kas vyko jam už nugaros. Atvykę iš pradžių buvo trise – jis, E. M., P. A., paskui atvažiavo dar vienas, o sulaikius, dar du konvojavimui atvažiavo. Iš viso buvo trys ekipažai. Sugyventinę konvojavo jie, o kitas patrulis – R. M..

Liudytoja J. Š. teisme parodė, kad 2019 m. liepos 21 d. susipyko su sugyventinio mama J. M., tačiau pastarosios nestūmė, buvo tik žodinis konfliktas, dėl ko mama iškvietė policiją. Atvažiavus policijai, ji ir R. M. buvo lauke. Priėjusi prie pareigūnų paklausė kas atsitiko, pareigūnai jai paaiškino, kad buvo iškvietimas. Mama priėjusi prie policijos pareigūnų nurodė ją paimti, tada ji klausė ką blogo padarė. R. M. pradėjo prašyti, sakė, kad ji niekur nevažiuos. Policijos pareigūnai vis tiek sakė, kad ją paims. R. M. vėl pradėjo prašyti, kad jos nepaimtų, tačiau policijos pareigūnai nesileido į kalbas. Policijos pareigūnė iškvietė antrą ekipažą, kuris atvažiavo po 10 min. Pradžioje pareigūnai buvo trise. Ji nuėjo į virtuvę, o policininkai stovėjo lauke. Pareigūnai priėjo prie R. M. ir pasakė, kad paims jį. Pareigūnė liepė R. M. pasitraukti, nes jis gynė ją. Kai atvažiavo antras ekipažas, prieš R. M. panaudojo elektrošoką 2-3 kartus, jį pastūmė, jis parpuolė ant kelių, uždėjo jam antrankius, tada kitas pareigūnas spyrė R. M. į kairę pusę. Ji viską matė, jai prasidėjo isterija, pradėjo rėkti, buvo šokas sakė neliesti R. M., kad tuoj paims sriubą ir aplies pareigūnus. Kai R. M. išvedė su antrankiais, ji buvo virtuvėje. Ją paėmė už rankos, ištempė su šlepetėmis ir pasodino į automobilį, kaip nusikaltėlę. Ji tuo metu turėjo nedarbingumą iki rugpjūčio 13 d., jai yra hipertonija, vartoja vaistus ir negali vartoti alkoholio. R. M. su savimi kieme turėjo alų. Kai atvažiavo pirmas ekipažas, jokių pretenzijų jam neturėjo, bet antras ekipažas elgėsi agresyviai. Atvažiavus pirmam ekipažui, R. M. stovint lauke, durys buvo atidarytos, R. M. stovėdamas prie durų sakė, kad neleis jos išvežti, tuo metu ji buvo virtuvėje. R. M. nieko nestumdė, ji taip pat nieko nestumdė. R. M. buvo tiesiog užstojęs savo kūnu, pareigūnas pasakė, kad nori ją paimti ir pasakė atsitraukti, nes šaus su elektrošoku, o R. M. prašė nesulaikinėti jos. Prie policijos pareigūnų neturėjo jokio fizinio kontakto su R. M. mama.

Atstovas advokatas Mindaugas Šimkūnas teisme prašė atkreipti dėmesį į tai, kad liudytojų parodymai nesutampa su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prieštarauja R. M. paaiškinimas. R. M. buvo sužalotas, tai sutampa su paties R. M. paaiškinimais ir liudytojos J. Š. parodymais, tuo tarpu policijos pareigūnų paaiškinimai teisme neatitinka tarnybinių pranešimų ir ikiteisminio patikrinimo medžiagos, prieštarauja tarpusavyje. Nagrinėjimo metu nenustatyta, kad pareigūnai davė teisėtus nurodymus, kurių R. M. nebūtų vykdęs. Patys pareigūnai negalėjo nurodyti, kokius nurodymus davė, painiojosi, todėl nėra už ką traukti administracinėn atsakomybėn R. M., prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad yra įrodyta, jog R. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Jo kaltę patvirtina: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 3), įvykio registracijos kortelės duomenys (b. l. 4-6), policijos pareigūnų G. G. ir P. A. tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuotos įvykio faktinės aplinkybės, kad 2019 m. liepos 21 d. apie 12.50 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir policijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Aiškinantis įvykio aplinkybes R. M. elgėsi agresyviai, rėkė, mosikavosi rankomis, atsistojo į kovinę padėtį. Į policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus nurimti nereagavo, toliau elgėsi agresyviai. Policijos pareigūnams pareikalavus R. M. netrukdyti dirbti ir atsitraukti nuo policijos pareigūnės bei įspėjus, kad jeigu nevykdys teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bus sulaikytas ir pristatytas į komisariatą, R. M. į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus atsitraukti nereagavo, todėl buvo sulaikytas panaudojant kovinių imtynių veiksmus. Gulėdamas ant žemės R. M. ir toliau nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nestandinti rankų bei sudėti rankas už nugaros, spardėsi kojomis, todėl buvo panaudotas elektros impulso prietaisas „Taser“ ir uždėti antrankiai (b. l. 7, 8); tarnybinis pranešimas dėl asmens tapatybės nustatymo procedūros (b. l. 9), administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 10), alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad R. M. 14.11 val. buvo nustatytas 2,24 promilės girtumas (b. l. 11), prietaiso „Taser“ Nr. X130033111 panaudojimo ataskaita (b. l. 12), vyriausiojo tyrėjo D. T. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 26-33), kita bylos medžiaga, taip pat iš dalies pateis R. M. parodymai teisme.

Nors R. M. neigia savo kaltę, nurodo, kad policijos nurodymo atsitraukti nesuprato, kai jam du policijos pareigūnai pasakė prie durų atsitraukti, jis tiesiog stovėjo prie durų ir niekur nėjo, tik prašė, kad neišvežtų jo sugyventinės. Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo R. M. parodymai patvirtina, kad policijos pareigūnai davė nurodymus R. M. atsitraukti, tačiau R. M. šių nurodymų nevykdė, trukdė sulaikyti J. Š.. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja J. Š., kurios teigimu, R. M. sužinojęs, jog nori ją išvežti, stovėdamas prie durų sakė, kad neleis jos išvežti, savo kūnu ją buvo užstojęs. Pareigūnai R. M. sakė, kad nori paimti sugyventinę, pasakė R. M. atsitraukti, nes panaudos elektros šoką, o R. M. prašė jos nesuiminėti. Aplinkybę, kad teisėti reikalavimai atsitraukti R. M. buvo duoti patvirtino ir liudytojai P. A., G. G., jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos faktinės įvykio aplinkybės. Akivaizdu, kad policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą pagal pranešėjos iškvietimą, pranešėjai nurodžius kaltą asmenį (J. Š.), vykdė pareigą asmenį sulaikyti, o R. M. savo veiksmais trukdė policijos pareigūnų darbui, nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Tai, kad R. M. ar dėl neblaivumo (policijos komisariate jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), ar dėl kitų aplinkybių (nenoro įsiklausyti į pareigūnų nurodymus) nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Teismas kritiškai vertina R. M. atstovo advokato M. Šimkūno teiginius, kad liudytojų policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai teisme nesutampa ir prieštarauja tarpusavyje. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai vyksta ne į vieną iškvietimą per parą, todėl, praėjus dviem mėnesiams nuo įvykio, sunku tiksliai detalizuoti įvykių aplinkybes. Tarnybinius pranešimus policijos pareigūnai surašo įvykio dieną, kai užfiksuoja visas įvykio aplinkybes, todėl pirminė informacija apie įvykį laikytina patikima. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad nėra reikalaujama, jog tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija identiškai sutaptų su tarnybinį pranešimą surašiusio liudytojo parodymais teismo posėdyje. Svarbu yra tokios informacijos esmė ir nuoseklumas.

Išnagrinėjus šią administracinio nusižengimo bylą, neabejotinai nustatyta, kad R. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tiek liudytojų parodymai, tiek tarnybiniai pranešimai yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti. Nenustatyta, kad liudytojai (policijos pareigūnai) būtų suinteresuoti tyčia pakenkti R. M., siektų jį apkalbėti, keršyti ir pan., todėl šių liudytojų parodymus teismas laiko patikimais ir jais vadovaujasi priimdamas sprendimą.

R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, nes jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.

R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra lengvinančių aplinkybių, į R. M. asmenybę (dirba, baustas administracine tvarka tris kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, baudos sumokėtos, nuobaudos galioja, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą), todėl teismas sprendžia, kad R. M. skirtina bauda, kuri yra artimesnė sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

R. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 110 Eur (vieno šimto dešimt eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 19103733598. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys).

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėjas Rolandas Bužinskas