- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-07
- Bylos Nr.
- AS-662-735-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02396-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą, kuriame prašoma panaikinti Alytaus pataisos namų nutarimą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 49-2251 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus pavaduotojo 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 2S-3816.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Nustatė, kad pareiškėjas ginčija Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 49-2251, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus, taip pat prašo panaikinti Kalėjimų departamento 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 2S-3816, kuris priimtas privaloma ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 49-2251. Teismas rėmėsi ABTĮ 32 straipsnio 3 dalimi ir pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog realias teisines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimas, o Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą privaloma ikiteismine tvarka, jį atmetė, tinkamu atsakovu šioje byloje laikytini Alytaus pataisos namai, o Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos dalyvauja trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis. Teismas nurodė ABTĮ 35 straipsnį ir nustatė, kad Alytaus pataisos namų buveinė yra Ulonų g. 8 A, Alytuje, t. y. patenka į Alytaus rajono apylinkės teismo veiklos teritoriją. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsnį, Alytaus rajono apylinkės teismo veiklos teritoriją apima Kauno apygardos administracinis teismas. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas turi būti paduodamas ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Kauno apygardos administraciniam teismui.
II.
Pareiškėjas R. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Mano, kad skundo reikalavimų nagrinėjimas priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo jurisdikcijai pagal skundo reikalavimus ir pagal aukštesnio subjekto buveinę. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai dėl bylos teismingumo pažeidžia ABTĮ 17 ir 35 straipsnius ir prieštarauja faktams, nustatytiems Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. I-4343-643/2012. Mano, kad teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 37 straipsnio 3 dalį, kadangi skundo padavimo vietą reguliuoja ABTĮ 17 ir 35 straipsniai. Mano, kad tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne tik Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. liepos 7 d. nutarimas, bet ir Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo sprendimas, priimtas išnagrinėjus jo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ir šiuo sprendimu naujas (kitoks) sprendimas dėl jo skundo nebuvo priimtas, todėl byla priskirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Byla priskirtina nagrinėti šiam teismui ir pagal aukštesnio administravimo subjekto buveinę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti skundą konstatavęs, kad byla pagal pareiškėjo skundą priskirtina Kauno apygardos administraciniam teismui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio, reglamentuojančio skundo (prašymo) priėmimo taisykles, 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jeigu byla nepriskirtina tam teismui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-351/2012). Įvertinusi šioje byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą kreipėsi dėl, jo manymu, neteisėto Alytaus pataisos namų nutarimo ir šioje byloje ginčijamu Kalėjimų departamento sprendimu, pareiškėjo skundas dėl Alytaus pataisos namų nutarimo buvo išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 str. 2 d.). Todėl atsižvelgus į byloje kilusio ginčo pobūdį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė ne Kalėjimo departamento 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. 2S-3849, bet Alytaus pataisos namų nutarimas, todėl tokioje byloje atsakovu yra Alytaus pataisos namai, o Kalėjimų departamentas byloje dalyvauja trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis.
ABTĮ 35 straipsnyje numatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Atsižvelgus į tai, kad ginčo šalimi (atsakovu) šiuo atveju laikytini Alytaus pataisos namai, teritorinis teismingumas nustatomas pagal šio viešojo administravimo subjekto buveinės vietą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Alytaus pataisos namų veiklos teritorija yra Alytaus rajone ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsniu pareiškėjo skundas turi būti paduodamas Kauno apygardos administraciniam teismui.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.