- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e1-371-1048/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05814-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021-02-24, apie 16 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), lauke prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kilusio žodinio konflikto metu sudavė vieną kartą kumščiu A. B. į veido sritį ir vieną kartą kumščiu į krūtinės sritį, sukeldamas A. B. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
E. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021-02-24, apie 16 val. jis su tėvu G. K. grįžo iš miško, kur dirbo. Įvažiavę į A. jie sustojo miesto centre, prie parduotuvės, kur dirba jo mama. Automobilį vairavo jo senelis, šalia sėdėjo jis, o gale sėdėjo jo tėvas ir dėdė, automobilį pasistatė šalia parduotuvės. Tada iš automobilio išlipo jis su dėde ir pamatė, kad prie tos pačios parduotuvės šalikelėje stovi kitas automobilis. Jis nekreipė dėmesio, kieno tai automobilis, ar jame buvo žmonių. Jo dėdė nuėjo į parduotuvę, jau ruošėsi eiti ir jis, bet automobilyje paliko savo piniginę. Suradęs piniginę jau ketino eiti į parduotuvę, kai iš to automobilio išlipo A. B.. Su juo jis nesutaria, nes šis jį sutikęs nuolat grasina papjauti, buvo kartą abu apsistumdę. Jis nežino, dėl kokių priežasčių A. B. jo nemėgsta. A. B. jį sustabdė dar nespėjusį įeiti į parduotuvę. Abu kalbėjosi, jis A. B. paklausė, kada ir dėl ko šis nori jį pripjauti. Tuomet A. B. priėjo ir jį pastūmė. Jis A. B. pasakė nesistumdyti, nes pats trenks jam. Tada A. B. dar kartą priėjo ir labai stipriai jį pastūmė, dėl ko jis paslydo ir vos nenukrito. Supykęs jis trenkė kumščiu A. B. į veidą, jam iškart pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Tada A. B. norėjo užsimoti ir jam trenkti, tačiau jis atsitraukė. Pasitraukė toliau nuo A. B. ir atsisėdo pas senelį į automobilį. A. B. dar kažką sumurmėjo ir nuėjo į parduotuvę. Jis sėdėjo mašinoje ir iš jos nelipo, laukė kol grįš dėdė iš parduotuvės ir galės išvažiuoti. Netrukus A. B. parėjo iš parduotuvės ir, praeidamas pro šalį, jam parodė vidurinį pirštą. Tada atsisėdo į savo automobilį ir truputį pavažiavo į priekį, taip savo automobiliu užstatydamas kelią jiems išvažiuoti. Paskui jis išlipo iš savo automobilio, priėjo prie jų automobilio, atidarė automobilio duris, kur jis sėdėjo ir užsimojęs norėjo jam trenkti, bet pataikė į automobilio staktą. Tuomet iš automobilio išlipo jis su tėvu. Abu išlipo tuo pačiu metu. Pats sėdėjo šalia vairuotojo, dešinėje pusėje, o tėvas – gale, dešinėje pusėje. Tuomet jis trenkė A. B. kumščiu vieną kartą į krūtinę. Šalia jo stovėjo tėvas, gal todėl A. B. pasirodė, kad trenkė jo tėvas, bet iš tikro jam trenkė jis. Jo tėvas visiškai nieko nedarė ir jokių smūgių jam nesudavė. Tada jo tėvas dar A. B. pasakė, kad reikia baigti šitą konfliktą. Jie abu įsėdo į mašiną, o A. B. nuėjo į savo automobilį. A. B. jau buvo nuvažiavęs, kai iš parduotuvės grįžo jo dėdė. Senelis konflikto metu sėdėjo automobilyje, išlipęs nebuvo, kalbėjo telefonu. Negali pasakyti, ar buvo pašalinių asmenų, galėjusių įvykį matyti. Po įvykio praėjus porai valandų, į jo namus atvyko pareigūnai. Tada jis suprato, kad čia dėl A. B., nes šis kreipėsi į policiją. Įvykio metu jis buvo visiškai blaivus, nes grįžo po darbų miške, tačiau po to namuose gėrė degtinę. Kai pareigūnai jam nustatinėjo girtumą, jis buvo ką tik išgėręs stikliuką degtinės. Dar paklausė pareigūnų, ar jam nereikia palaukti 15 min., bet šie atsakė, kad laukti nereikia. Dėl savo elgesio gailisi, bet A. B., jo nuomone, pats tokiu savo elgesiu jį išprovokavo, nes pirmas pradėjo jį stumdyti, o šis jam sakė, kad to nedarytų (b. l. 108–111).
Papildomai E. K. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, parodymų nekeičia. Dėl savo elgesio gailisi (b. l. 119–121).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą be jo paties prisipažinimo visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais kitais duomenimis.
Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-02-24, apie 16 val. jis su žmona vyko į parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini). Jam išlipus iš automobilio, šalia privažiavo kitas automobilis su dviem iš matymo pažįstamais asmenimis. Jį pamatęs vienas jų, pavarde K., išlipęs pradėjo vadinti jį necenzūriniais žodžiais. Pastebėjęs, kad asmuo yra agresyvus ir, norėdamas išvengti konflikto, jį atstūmė nuo savęs, tačiau šis vis tiek jį puolė bei du kartus trenkė kumščiu į veidą, tuo sukėlė jam fizinį skausmą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Pasitraukęs nuo jo jis nuėjo į minėtą parduotuvę nusipirkti cigarečių. Išėjęs iš parduotuvės jis to asmens paklausė, už ką šis jam trenkė, tačiau jis nieko neatsakė. Tada pamatė iš automobilio išlipantį kitą iš matymo pažįstamą, pavarde K.. Pastarasis priėjo ir, nieko nesakęs, kumščiu trenkė jam į krūtinę. Tuomet pamatė iš automobilio galo išlipantį trečią asmenį. Nežino, kiek iš viso jų ten buvo, kadangi automobilio langai gale buvo tamsinti. Išsigandęs jis įlipo į savo automobilį ir su žmona išvažiavo namo. Grįžęs namo išsikvietė policijos pareigūnus (b. l. 17).
Papildomai nukentėjusysis A. B. parodė, kad anksčiau jis dirbo geležinkeliuose, V. su E. K.. Jį kursuose pakėlė, o E. K. ne. Nuo tada prasidėjo jų nesutarimai. Dėl jam nesuprantamų priežasčių E. K. pradėjo prie jo kabinėtis, tačiau neįsivaizduoja, kodėl, nes nėra jam skolingas. Jiems susitikus E. K. grasina jį sumušti. Prieš pusmetį iki šio įvykio buvo panaši situacija, kai E. K. iššoko iš automobilio ir, nieko nesakęs, jį užsipuolė. Tuo metu buvo parašęs pareiškimą, tačiau nežino, kuo tyrimas baigėsi, nes pranešimo negavo. Šitas įvykis prie parduotuvės įvyko netikėtai. Jis žmonos vairuojamu automobiliu atvyko prie parduotuvės. Žmona kartu norėjo eiti į parduotuvę, bet jis atsakė, kad greitai įbėgs cigarečių ir išeis lauk. Vos tik išlipo iš automobilio matė, kad prie parduotuvės stovi kita darbinė mašina, autobusiukas, markės ir modelio neatsimena. Vos tik išlipo iš mašinos, iš to stovinčio darbinio autobusiuko išlipo E. K., kuris greitai priėjo prie jo, nes atstumas buvo nedidelis, buvo agresyviai nusiteikęs. Kadangi jo susidūrimas su E. K. yra ne pirmas, todėl žinojo, kad nieko gero iš jo galima nelaukti. Artėdamas jo link, šis sakė „ateik čia“, tačiau jis stūmė jį nuo savęs, nelaukė, kol šis ką nors jam darys. Nustumtas E. K. jam iškart trenkė į veidą du kartus kumščiu, pradėjo bėgti kraujas. Tada norėjo suduoti jam atgal, nes labai supyko, bet E. K. pabėgo nuo jo į mašiną. Suprato, kad jis automobilyje gali būti užsirakinęs, bet netikrino. Po to iškart nuėjo į parduotuvę cigarečių. Parduotuvėje pardavėja dirbanti E. K. mama jam įėjus paklausė, kas atsitiko, nes pamatė jo kruviną nosį. Jis atsakė, kad prie parduotuvės jį sumušė jos sūnus. Pardavėja niekaip nesureagavo. Nusipirkęs cigarečių išėjo iš parduotuvės. Praeidamas pro jų automobilį, rankomis pradėjo mosuoti ir klausė, už ką šis prie jo lenda. Tada iš automobilio galo dešinėje išlipo E. K. tėvas. Jį pažįsta, ne kartą yra matęs ir tikrai žino, kas jis. Tėvas yra nedidelio ūgio, stambokas. Tada jam pasakė, kokios čia problemos ir, ko jie nori iš jo. E. K. tėvas jam nieko nesakė ir sudavė vieną smūgį kumščiu jam į krūtinę. Tada iš parduotuvės išbėgusi pardavėja pradėjo šaukti, jog nereikia muštis. Tuo metu, kai E. K. tėvas jam sudavė į krūtinę, E. K. šalia nebuvo, jis net nebuvo išlipęs iš automobilio. Pats niekam jokių smūgių nesudavė ir tikrai nepataikė į jokias minėto automobilio dalis. Po šio smūgio nuėjo į savo automobilį, nes jį pasikvietė žmona ir parvežė jį namo. Jiems išvykus, kitas automobilis liko dar stovėti, nes jie ten kalbėjosi. Žmona jų automobiliu jiems kelio ir pravažiavimo nebuvo užtvėrusi, o tiesiog nuvažiavo. Jis pats įvykio dieną savo automobilio nevairavo, nes dienos metu dirbdamas darbus pas savo tėvus, buvo išgėręs truputį alaus. Jis neatkreipė dėmesio, ar įvykį dar kas nors matė, ar buvo praeivių, nes nebuvo, kada dairytis. Jam skausmą sukėlė ir E. K. suduoti du smūgiai į veidą, ir jo tėvo suduotas vienas smūgis į krūtinę. Vaistų nuo skausmo negėrė, sudaužtą krūtinę tepė šaldančiu tepalu, nes tas smūgis buvo stiprus ir iš artimo atstumo, pataikyta į „saulės rezginį“. Nuo smūgio į veidą, jam tą pačią dieną jau buvo patinęs veidas, o iš vidinės pusės buvo prakirsta lūpa. Krūtinę skaudėjo dvi dienas, o veido patinimas atslūgo po paros. Medikų įvykio dieną neprireikė ir po įvykio jis niekur nesikreipė, į ekspertizę nevyko, nes nenorėjo. Jis tik nori, kad E. K. duotų jam ramybę ir prie jo daugiau nesikabinėtų. Pareigūnus jis iškvietė vos tik grįžęs namo, nes žmonai reikėjo į darbą, todėl pagalbos centrui įvykio vietoje neskambino. Po šitų smūgių jis Kurmiams nesakė, kad rašys pareiškimą ir kvies pareigūnus. Įvykio dieną jų automobilis buvo pilnas keleivių. Matė, kad už automobilio vairo sėdėjo vairuotojas, bet išlipęs jis nebuvo. Šalia vairuotojo matė sėdėjusį kažkokį žmogų, bet nei vairuotojo, nei šalia jo sėdėjusio asmens nepažįsta. Kaip jau minėjo, pradžioje iš automobilio išlipo E. K. ir sudavė jam smūgius, kiti asmenys nebuvo išlipę, o jam grįžus iš parduotuvės iš to automobilio išlipo tik E. K. tėvas, sudavė jam smūgį į krūtinę, daugiau iš automobilio niekas neišlipo (b. l. 36–40).
2021-02-24 nutarimu A. B. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 25).
Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. K. yra tolimas giminaitis. Tikslios dienos nepamena, po pietų jis grįžo iš miško ir sustojo A. miesto centre, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės. Jį vežė ir kartu vyko vairuotojas P. K. bei E. ir G. K.. Jis su E. K. išlipo iš automobilio ir norėjo eiti į parduotuvę, kai pamatė, kad prie tos pačios parduotuvės yra A. B.. A. B. yra jo draugas, pažįstamas. Tada A. B. pastūmė E. K. abiem rankomis į krūtinę. Po to E. K. kumščiu trenkė šiam vieną kartą į veidą ir iš nosies pasirodė kraujas. Po šio vieno smūgio A. B. puolė E. K., tačiau šis nuo jo pabėgo. A. B. bandė jį vytis, bet nepavijo. Nieko nebelaukęs nuėjo į parduotuvę apsipirkti, o išėjęs pamatė E. K. sėdintį savo senelio mašinoje, o A. B. stovintį šalia mašinos. Šis norėjo trenkti E. K., bet pataikė į mašiną, kadangi durys buvo atidarytos ir, norėdamas kumščiu suduoti E. K., pataikė kažkur į dureles. Iš automobilio išlipęs savininkas P. K. šaukė, kodėl jis daužo jo nuosavybę. Po to iš automobilio išlipo G. K. – E. K. tėvas. Iki tol lauke daugiau nieko nebuvo. G. K. su A. B. apsižodžiavo ir viskas, jokių smūgių niekas nesudavė. Išvažiuoti iš ten jie savo automobiliu negalėjo, nes A. B. mašina buvo užtvėrusi jiems kelią, ji taip stovėjo nuo pradžių. Įvykio dieną A. B. jam atrodė akivaizdžiai neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas ir kalba buvo nerišli. Kadangi pats alkoholio nevartoja jau 5 metus, todėl matė ir juto alkoholio kvapą. Įvykio dieną automobilį vairavo A. B. žmona, ji net nebuvo išlipusi iš automobilio, į vyrų konfliktą ji nesikišo ir savo vyro raminti nebandė. Trenkęs į jų automobilio dalį, dar truputį pašūkavęs A. B. sėdo į savo mašiną ir išvažiavo. Liudytojo nuomone, konfliktas tarp E. K. ir A. B. kilo dėl ankstesnių nesutarimų, todėl vienas kitą pamatę jie ir susipyko. Jo žiniomis, A. B. žadėjo E. K. papjauti ar kažkas panašaus, bet jis nežino, kas tarp jų yra ir dėl ko tie nesutarimai vyksta, bet mano, kad tai yra seni jų reikalai ar nesutarimai. E. K. asmeniškai jam nieko nepasakojo apie savo nesutarimus su A. B.. Minėto konflikto metu įvykio vietoje nebuvo jokių kitų į parduotuvę ateinančių ar išeinančių pašalinių asmenų, galėjusių matyti įvykį (b. l. 44–46).
Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-02-24, apie 16 val. su savo vyru važiavo pasiimti vaiko iš darželio. Automobilį vairavo ji pati. Pasiėmę vaiką sustojo kelkraštyje, prie A. centre esančios parduotuvės, nes jos vyras A. B. norėjo nusipirkti cigarečių. Jam išlipus iš automobilio, iš kito stovėjusio automobilio išlipo vyras. Vyriškis, pamatęs jos vyrą, prie jo priėjo. Abu susitiko prie parduotuvės įėjimo. Buvo tik dviese, nors mašinoje, matėsi, sėdėjo daugiau asmenų, gal trys. Ji matė, kad tiedu apie kažką kalbėjosi, bet negirdėjo apie ką. Atstumas tarp jos ir dviejų vyriškių galėjo būti gal 1-2 metrai. Tada pamatė, kad minėtas vyriškis – E. K. sudavė kumščiu A. B. į veidą, pataikė į nosį. Po to E. K. pabėgo į savo automobilį ir atsisėdo. Iš pradžių jos vyras lyg ir bandė jį vytis, bet pamatęs, kad šis įsėdo į mašiną, jo nebesivijo ir nuėjo į parduotuvę. Ji pati visą tą laiką sėdėjo mašinoje, niekur nelipo iš jo, nes mašinoje buvo jų nepilnametis vaikas. Neilgai trukus iš parduotuvės išėjo jos vyras ir ėjo link savo automobilio, kai iš kito automobilio išlipo kitas vyras – E. K. tėvas, jo vardo nežino. A. B. kalbėjosi su juo, jiedu apsižodžiavo ir tėvas trenkė jos vyrui vieną kartą lyg ir kumščiu į pilvą. Matė, kaip buvo suduotas smūgis jos vyrui, tik vėliau jai vyras pasakė tų asmenų vardus ir pavardes. Tiek pirmu atveju, kai A. B. smūgį sudavė sūnus, tiek antru kartu, kai smūgiavo E. K. tėvo, A. B. nė vieno jų nestumdė ir jokių smūgių nesudavė. Gal žodžiais jiems kažką ir pasakė, bet ji nemano, kad už pasakytus žodžius reikia iškart mušti žmogų. Jai buvo netikėta tokia situacija, tokie K. veiksmai sukėlė pasipiktinimą, ji nesitikėjo tokio jų elgesio, todėl tie smūgiai jai atrodė netikėti. Jos nuomone, tėvas A. B. į pilvą sudavė užstodamas ar gindamas savo sūnų, o galbūt iš keršto, kad įvyko konfliktas su jo sūnumi. Nuo smūgio į pilvą, jos vyras lyg ir pradėjo kalbėti apie kameras, kad ta miesto teritorija yra filmuojama, todėl ji mano, kad E. K. tėvas smūgių daugiau ir nesudavė. Paskui ji pati pašaukė savo vyrą į mašiną, nes jai reikėjo grįžti į darbą. Pati nežino, niekada neklausė ir nesigilino, ar jos vyras turi kokių nors nesutarimų su K. šeima. Vyras apie tai nėra pasakojęs. Jis nėra anksčiau naudojęs smurto prieš K. ir šiaip nėra iš tų, kurie pradėtų konfliktą ir pultų tuoj pat muštis. Tokia situacija ją išbalansavo. Kitų asmenų, galėjusių matyti šitą įvykį ji nematė, tuo metu į parduotuvę klientai nėjo. Toje parduotuvėje, prie kurios jie buvo sustoję, dirba K. mama, ji buvo išėjusi iš parduotuvės. Liudytoja parodė negalinti pasakyti, ar iš K. automobilio dar buvo išlipusių asmenų, bet mano, kad buvo, lyg ir ėjo kažkas į parduotuvę iš jų automobilio, tik negali tiksliai įvardinti, ar tai buvo E. K. tėvas ar kitas asmuo. E. K. tėvui sudavus smūgį jos vyrui, tiedu buvo tik dviese, daugiau iš automobilio, kaip jai atrodo, niekas išlipęs nebuvo. Ji įsitikinusi ir matė, kad pirmą kartą jos vyrą užsipuolė sūnus, o antrą kartą – tėvas, t. y. smūgius sudavė ne tas pats asmuo. Ji juos abu pažįsta ir atpažįsta, tik pradžioje nežinojo jų vardų (b. l. 49–51).
G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-02-24, apie 16 val. jis su tėvu P. K., sūnumi E. K., giminaičiu A. D. vyko iš darbų miške į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Savo automobilį Toyota, pilkos spalvos vairavo jo tėvas. Privažiavę prie minėtos parduotuvės, pamatė pažįstamą A. B., jį žino tik iš matymo, jokio konflikto tarp jo ir A. B. nėra buvę, tik sūnus minėjo, kad A. B. kažkada sūnui grasino susidoroti (papjauti). A. B. prie minėtos parduotuvės buvo atvykęs taip pat automobiliu (džipu) su žmona. Išlipęs iš automobilio jo sūnus pradėjo žodžiu konfliktuoti su A. B., girdėjo sūnų sakant: „tai pjauk dabar mane, kaip žadėjai“. Po šių žodžių A. B. pirmas pradėjo jo sūnų stumdyti, dėl ko jo sūnus vieną kartą trenkė kumščiu A. B. į veido sritį. Po to vėl abu stumdėsi. Jo sūnus bėgo nuo A. B., šis jį vijosi, bet nepagavęs nuėjo į parduotuvę. Jie jau ketino važiuoti, nes A. D. grįžo apsipirkęs, visi buvo mašinoje, kai išėjęs iš parduotuvės A. B. įsėdo į žmonos vairuojamą automobilį, automobilis pavažiavo metrą ir taip užstatė jiems kelią. Po to iš savo automobilio išlipęs A. B. atidarė jų automobilio priekines keleivio duris, kur sėdėjo jo sūnus E. K., ir bandė jam trenkti kumščiu į veidą, bet nepataikė, o kliuvo į automobilio staktą. Išsigandęs dėl sūnaus jis išlipo iš automobilio galo ir puolė prie A. B., klausdamas, kodėl šis puola jo sūnų? Tuo pačiu patraukė jį į šoną nuo savo sūnaus, kad daugiau nebepultų jo. A. B. pradėjo jiems grasinti policija. Šis jam atsakė kviesti policiją, nes pats pirmas pradėjo konfliktą ir jiems dar mašiną gadino. Jo tėvas taip pat buvo išlipęs iš automobilio. Tuomet A. B. atsitraukė ir nuėjo link savo automobilio. Abu automobiliai išvažiavo. Liudytojas parodė, kad tiek jis, tiek jo sūnus įvykio metu buvo blaivūs, bet grįžę namo su sūnumi gėrė deginės ir brendžio, iki policijai atvykstant spėjo išgerti dviese 0,7 l. Paaiškino, kad A. B. nuo E. K. atitraukė nestipriai, todėl negalėjo jam sukelti fizinio skausmo. Kas daugiau galėjo matyti šį įvykį nežino, matė tuo metu praeinančią tik vieną nepažįstamą moterį (b. l. 68–71).
Akistatos tarp G. K. ir A. B. metu, pastarasis parodė, kad E. K. jam sudavė kumščiu du kartus į nosį, o jam išėjus iš parduotuvės įvyko susistumdymas prie automobilio, kur buvo E. K. ir jo tėvas – G. K.. Kaip nurodė nukentėjusysis, G. K. jį stumtelėjo, bet skausmo nesukėlė, jis nieko nesusitrenkė ir jokio smūgio nesudavė, dėl ko jam būtų sukeltas skausmas. Nukentėjusysis paaiškino, kad su G. K. buvo susitikę dviese, viską išsiaiškino, todėl patikslino, kad du smūgius įvykio dieną jam sudavė tik E. K., o ne G. K. (b. l. 56–59).
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2021-05-13 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05814-21 G. K. atžvilgiu nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) (b. l. 75–79).
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2021-02-24, 17 val. 57 min. E. K. nustatytas 2,64 promilės girtumas, 17 val. 59 min. G. K. – 0,48 promilės girtumas, 17 val. 26 min. A. B. – 1,16 promilės girtumas (b. l. 31–32).
Iš 2021-01-02 įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad įvykio vieta yra ties įėjimu į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvės įėjimas iš šiaurės rytų pusės, parduotuvė pažymėta skaičiumi Nr. (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į parduotuvę yra betoninė pakyla, prie kurios yra šaligatvis, ant šaligatvio suledėjęs, sutryptas, šlapias sniegas. Šalia parduotuvės, iš kairės – įvažiavimas į kiemą, iš dešinės – namas, pažymėtas skaičiumi Nr. 32 (b. l. 16–21).
Iš 2021-02-24 asmens apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad nukentėjusiojo A. B. veide apžiūros metu užfiksuoti sužalojimai: nežymi hematoma bei patinimas nosies dešinėje pusėje (b. l. 26–28).
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, pripažįsta, kad šie duomenys yra pakankami teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog 2021-02-24, apie 16 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), lauke prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) kilusio žodinio konflikto metu E. K. sudavė vieną kartą kumščiu A. B. į veido sritį ir vieną kartą kumščiu į krūtinės sritį, sukeldamas A. B. fizinį skausmą. E. K. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2021-05-24 kaltinamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, suprato teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarką ir pasekmes, pritarė proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).
E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis E. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta. E. K. anksčiau neteistas, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros 2019-11-25 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, nutrauktas kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnio 1 dalis, BPK 212 straipsnio 5 dalis). Administracine tvarka kaltinamasis nėra baustas. E. K. nuo 2020-10-26 dirba (duomenys neskelbtini), kelio darbininku. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo terminą nustačius mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį. Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo elgesį teigiamai įtakos įpareigojimas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudus vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; bendrauti su A. B. (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 2, 4 punktai, 6 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. K. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
2021-02-26 Telšių AVPK Akmenės r. PK nutarimu E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (b. l. 112–113).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.
Nukentėjusysis 2021-05-24 pranešimu informuotas apie kreipimąsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 126).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu: vartoti alkoholį, kitas psichiką veikiančias medžiagas; bendrauti su A. B..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu: vartoti alkoholį, kitas psichiką veikiančias medžiagas; bendrauti su A. B..
2021 m. vasario 26 d. nutarimu E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Išaiškinti E. K., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis);
3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.