- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- PK-119-188/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Civilinis ieškovas
- O. T., S. M.
- Nukentėjusysis
- O. T.
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Antanas Jarašius, Aušra Bartninkienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti AB „(duomenys neskelbtini)“, išsituokusi, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. (neviešas O. T. įžeidimas), 155 str. 1 d. (viešas O. T. įžeidimas), 155 str. 2 d. (neviešas S. M. įžeidimas), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. neviešai raštu įžeidė O. T.: iš savo mobilaus ryšio telefono, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į O. T. mobilaus ryšio telefoną NOKIA C3, serija Nr. (duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, turėdama tikslą įžeisti ir pažeminti, atsiuntė 7 užgaulias O. T. garbę bei orumą įžeidžiančias ir ją žeminančias žinutes, kuriose: 2012-10-09 16:59:04 val. pavadino ją „paleistuve“; 2012-12-27 12:17:17 val. pavadino ją „išgama“; 2012-12-27 12:21:47 val. pavadino ją „auka“, kad „pirma dėl pinigų buvo, o dabar matyt dėl „bybio“; 2012-12-27 12:45:41 val. pavadino ją „kale“, kad „kale gimė, kale nudvės“; 2012-12-27 13:17:27 pavadino ją „nupešiota višta“; 2012-12-27 13:24:11 val. pavadino ją „paškustva, o ne motina“; 2012-12-30 21:39:01 val. pavadino ją „vėpla“.
A. M. viešai įžeidė O. T.: 2012 m. gruodžio 30 d. apie 23 val. kartu su L. Č. O. T. atvažiavus į nuosavą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., netrukus kartu su sugyventiniu R. T. atvažiavusi A. M. tyčia, turėdama tikslą įžeisti ir pažeminti, viešai įžeidinėjo ją bjauriais necenzūriniais žodžiais, žemindama ją, jos garbę bei orumą, tuo ją įžeisdama ir pažemindama viešai: „Ką tu kalė gali padaryti? Valkata paskutinė, blet, nusivalkiojus, suka... Nusipisus, nusidrožus, kurva su kaliniu kažkokiu... dar ji drįsta man kokį žodį sakyti...Vaikus tuos daužo. Pažiūrėk, kaip I. verkia atvažiavus pas tave, motina kalė paskutinė...“
S. M. skundas buvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinant A. M. tuo, kad ji neviešai įžeidė S. M.: 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesių laikotarpyje į S. M. mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo mobilaus ryšio telefono, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, turėdama tikslą įžeisti ir pažeminti, atsiuntė tokio pobūdžio jo garbę bei orumą įžeidžiančias, jį žeminančias žinutes: „tai tu čia ožys“; „tai tave papis Lukiškėse greit ožy; „ane, pažiūrėk į save, lopiny, ar neteks teisme jo atsiprašinėt“; „ačiū kalakute, vėl vaikas buvo paliktas, nes kitai kalei vietos reikėjo, nu ne tėvas esi“; „manau ir tavo finalas artėja, jau Lukoilas mėginius pasiėmė, susitarti neišėjo, tai matysim kiek laiko poilsiausi, pasirodo nesi toks erelis, koksai vaidini o – gaidys iš Babėnų, negalėjo tai tą šavalką pasiėmei“; „nespręsk pagal save, kaliny, girdėjau neišėjo su Lukoilu susitarti, bet gal Pravieniškėse tavęs labai neskriaus jei grybukais“; „bijai, gaidy, važiuot vienas, patiko lentos, pagulėsi dar ant jų, tik šį kartą ilgiau, kalinį kitą atsivežei galvojai padės“; „prisivirei, gaidy, košės juodai“; „įsitrink galvą, asile. O „fakus“ išmokė matyt Šiaulių kalėjime rodyt, tai ką išmoks, kai ilgesniam laikui pasodins“; „nu, kalinys yra kalinys, nieko nesikeiti. Kas bus kai pasėdėsi ilgiau „vapsė („voobšče“, o verčiama „bendrai“ iš rusų kalbos) sulaukėsi“.
Kaltinamoji A. M. kalta neprisipažino. Parodė, kad neneigia rašiusi žinutes O. T., O. rašė jai, o ji – O., vyko dialogas. Nebuvo taip, kad ji viena rašė žinutes, o O. jai neatrašinėjo. Ji nesistengė įžeisti žinutėmis. Konfliktai prasidėjo po jos ir M skyrybų. O. T. apkaltino, kad ji iš jos namų pavogė drabužius, nors ji jos drabužių neturėjo ir neturi. Dėl O. T. komentarų po straipsniu, publikuotu „Lietuvos rytas“ internetiniame puslapyje, jai teko palikti darbą „Čili pica“, kur dirbo 5 metus. Po O. T. su savo bendradarbe apsilankymo „Čili pica“ prasidėjo skundų jos adresu rašinėjimai, komentarai, rašyti iš „Topo centro“, kur ji buvo kaltinama, kad vagia padažus, spjaudo į maistą, apie tai direktorė ją klausinėjo. Gavusi žinutę iš O. T. dėl drabužių, atrašė jai, kad jos drabužių neėmė. O. T. žinutėse vadino ją visokiais žodžiais: „kale, stora karve, valkata“. O. T. kaltino ją, kad išardė jos šeimą, nors ji dar gyveno su M., kai vyras paliko O. T. su dviem vaikais. O. T. kaltina, kad jie ją persekioja, gąsdina, iš trečiųjų asmenų yra girdėjusi, kad T. labai norėjusi kažką jai padaryti, gal pasamdyti kažką, kad ją apramintų, kad vakare kas nors pagautų. 2012 m. gruodžio 30 d. su R. T. ir draugais buvo išvykę į Vilnių, grįžo namo apie 22.30 val. Tuo metu dar nebuvo padalintas turtas tarp T., todėl vieną kambarį buvo užsirakinusi O. T., kitą kambarį užsirakino ji su R. T., o vaikų kambarys buvo bendro naudojimo. Prieš tai O. T. visus savo vaikų daiktus buvo susinešusi į savo užrakintą kambarį, o jie į vaikų kambarį buvo atvežę jos sūnaus lovą, kambaryje buvo sudėti jos vaikų daiktai. Minėtą vakarą jie rado vaikų kambarį užrakintą, buvo įdėta spyna, jos vaikų daiktai, kuprinės, knygos sąsiuviniai buvo išmėtyti koridoriuje, išnešta vaiko lova. O. T. į vaikų kambarį buvo sunešusi savo vaikų daiktus. Supykęs R. išlaužė vaikų kambario duris, jie O. T. daiktus sudėjo prie jos kambario durų, o jos vaikų daiktus sunešė atgal į vaikų kambarį. Daiktus sunešti padėjo draugas M. L., kurį po to jie parvežė į namus. Jiems vėl grįžus į namus, kieme prie kito namo automobilyje sėdėjo S. M., o viršuje laukė T. su Č.. Jiems išlipus iš lifto, laiptinės durys buvo iki galo atidarytos, Č., įjungusi filmavimo kamerą, stovėjo koridoriuje. T. stovėjo prie lango ir laukė policijos pareigūnų, kuriuos buvo išsikvietusi. Ji su R. nuėjo į savo kambarį ir buvo jame. Č. stovėjo prie kambario durų ir visaip provokavo, siekė, kad ji jai atsikirstų. Atvažiavus jų draugui G., ji išėjo iš kambario, o tuo metu Č. įkyriai kišo jai prie veido telefono aparatą, ją provokuodama kalbėti. Ji sudavė Č. per ranką, o Č. įsikabino jai į plaukus, jos susistumdė. Nurodė, jog pripažįsta sakiusi visus kaltinime nurodytus žodžius, tačiau ji buvo provokuojama, įžeisti nenorėjo. Kai T. į butą atvykdavo viena, ji įeidavo į savo kambarį, pasidarydavo, kas reikia ir išeidavo, o kai atvažiuodavo į butą su liudininkais, ji ištisai buvo provokuojama, klausiama, ką ji čia veikia, buvo vadinama „stora karve“, buvo sakoma, kad ji nesirūpina vaikais, kad jie apleisti. Dėl S. M. kaltinimų parodė, kad jos santykiai su S. M. tiek po skyrybų, tiek iki jų buvo labai įtempti, konfliktiški, bendraujant būdavo vartojami necenzūriniai žodžiai. S. M. pavadino „kaliniu, ožiu“ ne norėdama jį įžeisti, bet žinodama, kad jo laukia teistumas byloje dėl kuro iš „Lukoil“ vagystės, kur jis yra kaltinamasis. Kai 2012 m. rugsėjo mėn. S. M. buvo sulaikytas dėl kuro vagystės, jis ir T. kaltino, kad ji jį išdavė, teigė, kad ji jį seka. S. M. kalbėjo, jog ateityje sieks nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo, dar iki skyrybų sūnų buvo pasiėmęs pas save. Jos santykiai su seserimi L. Č. labai prasti, ji ją užgaulioja, jos nebendrauja. 2012 m. gruodžio 30 d. įvykius filmavo L. Č., kuri skatina O.ą, kad tie įvykiai tęstųsi, o O.a skatina S.. Su L. Č. jos buvo susipešusios, ji ją buvo sužalojusi, gal ir ji buvo sužalojusi L. Č..
Neviešas O. T. įžeidimas
Šalies argumentai
Nukentėjusioji O. T. parodė, kad kreipėsi į teismą neapsikentusi A. M. užgauliojimų ir įžeidinėjimų. A. M. sako netiesą, kad neišskyrė jos šeimos. 2012 m. sausio 1 d. jos vyras pasakė, kad išeina iš namų, o su A. M. jis bendravo jau nuo 2011 m. lapkričio mėnesio. Yra pokalbių išklotinės, kurios buvo pateiktos vykstant skyrybų procesui. Ji pati su S. M. susipažino 2012 m. kovo mėnesį, tada ir prasidėjo tie užgauliojimai, žinučių rašymai, persekiojimai. Kadangi jų bendras su T. butas dar nebuvo padalintas, T. turėjo raktus, bet kada ateidavo su M., gerdavo su draugais kavą, visur landžiodavo, todėl dingo jos daiktai. Ji dėl to niekur nesikreipė, galvojo tai išspręsti gražiuoju. Nėra įrodyta, kad komentarus iš „Topo centro“ rašė ji, ten prieigą prie bevielio interneto turi bet kas, tų komentarų buvo begalė. Su savo bendradarbe buvo nuėjusi į kaltinamosios darbovietę, nes M. iš M. buvo gavęs žinutę, kad „visas Topo centras yra pro ją praėjęs“, ją tai įžeidė, todėl norėjo pakalbėti su direktore, kad M. neskleistų tokių paskalų. M. nekenčia jos vaikų, vadina juos pavainikiais, „benkartais“, linki jiems mirties. Žinutes M. parašydavo pirma, ji į jas atrašinėdavo, gal kelis kartus ir „kale“ pavadino, nes viskas buvo tada, kai M. lankėsi bute. Nors ji apie savo buvusį vyrą nieko nekalbėjo, M. vis tiek ją kaltindavo, kad ji ją ar buvusį vyrą kažkaip išvadino. Nurodė, jog negali paaiškinti, kodėl 2012-11-14 18.16 val. žinutės tekste parašytą žodį „vapse“ laiko įžeidžiamu. 2012-12-17 12.41 val. žinutė, kurioje ji vadinama „kaimo našlaite“, ją įžeidė, nes ji turi tėvus ir nėra našlaitė, taip pat nurodė, jog žodis „paškustva“, kuriuo ji pavadinta žinutėje, yra kažkoks negražus ir įžeidus žodis. Kaltinamosios rašytos žinutės ją užgauna, įžeidžia, kaltinamoji norėjo ją įžeisti, paniekinti. Žinučių tekstą žinojo tik M. ir jos mama, daugiau ji niekam to nerodė.
Liudytojas R. T. parodė, kad gyvena kartu su kaltinamąja. Su nukentėjusiaisiais nebendrauja, „kariauja“ teismuose. Jam žinoma tik tiek, kad M. ir T. rašė žinutes, ką rašė, nesigilino. Nukentėjusieji kaltina M., kad ji juos įžeidinėja, tačiau iš jų pusės taip pat rašomos tokios žinutės, jose A. išvadinta įvairiausiais negražiais necenzūriniais žodžiais. Žinutes jam parodydavo A. M..
Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. baudžiamas tas, kas neviešai įžeidė žmogų. Minėtos teisės normos prasme įžeidimas yra neviešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Baudžiamosios teisės doktrinoje aiškinama, kad užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiukščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas.
Kaltinamoji A. M. neneigia rašiusi telefonu kaltinime nurodyto turinio trumpąsias žinutes O. T., tačiau nurodo, kad jomis įžeisti O. T. nesistengė, tarp jos ir O. T. vyko abipusis susirašinėjimas negatyvaus pobūdžio žinutėmis, kuris prasidėjo jai gavus O. T. žinutę, kurioje ji buvo kaltinama pavogusi O. T. drabužius, nors ji jų nebuvo ėmusi. Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus bei juos įvertinęs, daro išvadą, kad kaltinamoji A. M. neviešai įžeidė nukentėjusiąją O. T. į jos mobiliojo ryšio telefoną atsiųstomis 7 trumposiomis žinutėmis, kuriose: 2012-10-09 16:59:04 val. pavadino ją „paleistuve“; 2012-12-27 12:17:17 val. pavadino ją „išgama“; 2012-12-27 12:21:47 val. pavadino ją „auka“, kad „pirma dėl pinigų buvo, o dabar matyt dėl „bybio“; 2012-12-27 12:45:41 val. pavadino ją „kale“, kad „kale gimė, kale nudvės“; 2012-12-27 13:17:27 pavadino ją „nupešiota višta“; 2012-12-27 13:24:11 val. pavadino ją „paškustva, o ne motina“; 2012-12-30 21:39:01 val. pavadino ją „vėpla“. Lietuvių kalbos žodyne /www.lkz.lt/ pateikiamos dvi žodžio „paleistuvis, -ė“ reikšmės: 1) kas ištvirkęs, pasileidęs, nedoras; 2) išdykęs, neklaužada, nenaudėlis, dvi žodžio „išgama“ reikšmės:1) išsigimėlis; 2) liežuvininkė; nerimta moteris, dvi žodžio „kalė“ reikšmės: 1) šunų patelė; 2) liežuvininkė; nerimta moteris, dvi žodžio „višta“ reikšmės: 1) naminis paukštis; 2) žioplas, kvailokas žmogus (ppr. moteris), dvi žodžio „paskustva“ reikšmės: 1) bjaurus dalykas, šlykštynė; 2) blogas, netikęs žmogus, dvi žodžio „vėpla“ reikšmės: 1) menkos nuovokos žmogus, išsiblaškėlis, žioplys; 2) išvėpęs, žioplas. Minėtų žodžių reikšmės nenurodo teigiamo apibūdinimo, todėl tokie išsireiškimai, kreipimaisi į asmenį laikytini užgauliais ir įžeidžiančiais. Šią aplinkybę kaltinamoji suprato, suvokė, jog tokiais žodžiais kreipdamasi į nukentėjusiąją, ją pažemins, įžeis, užgaus, ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.
Tačiau teismo nuomone, A. M. iš kaltinimo turi būti pašalinta, jog ji neviešai raštu įžeidė O. T. atsiuntusi į O. T. mobiliojo ryšio telefoną trumpąsias žinutes, kuriose ji nukentėjusiąją pavadino: „vapse“, „auka, kurią paliko vyras“ (2012-11-14 18:16:11 val.), „gyvenančia su kaliniu“ (2012-12-27 12:11:17 val.), du kartus pavadino ją „auka“, „o gal jau išeities neturi, tai tenka prie to vagies laikytis“ (2012-12-27 12.21.47 val.), pavadino „kaimo našlaite“, kad „vaikus maitina nukainotomis prekėmis“ (2012-12-27 12:41:27 val.), kad „jos šeimoje įprasta „pasikabinti“ (2012-12-27 12:45:41 val.), pavadino „ plekšne“ (2012- 12-27 13:09:35 val.), pavadino ją „auka“ (2012-12-27 13:17:27 val.), kadangi teismas daro išvadą, jog nurodytų žodžių turinys nėra įžeidžiančio pobūdžio Baudžiamojo kodekso prasme, kai kuriose minėtose trumposiose žinutėse A. M. išreiškė ne tiek savo neigiamą nuomonę apie O. T., kiek apie savo buvusį sutuoktinį S. M., gyvenantį su O. T., nukentėjusioji kai kurių trumposiomis žinutėmis jai siųstų žodžių prasmės, bei kuo jie ją įžeidė, paaiškinti negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad kaltinamoji A. M. neviešai įžeidė nukentėjusiąją O. T., į jos mobiliojo ryšio telefoną atsiuntusi trumpąsias žinutes, kuriose: 2012-10-09 16:59:04 val. pavadino ją „paleistuve“; 2012-12-27 12:17:17 val. pavadino ją „išgama“; 2012-12-27 12:21:47 val. pavadino ją „auka“, kad „pirma dėl pinigų buvo, o dabar matyt dėl „bybio“; 2012-12-27 12 val. pavadino ją „kale“, kad „kale gimė, kale nudvės“; 2012-12-27 13:17:27 pavadino ją „nupešiota višta“; 2012-12-27 13:24:11 val. pavadino ją „paškustva, o ne motina“; 2012-12-30 21:39:01 val. pavadino ją „vėpla“. Kaltinamosios A. M. kaltė įrodyta nukentėjusiosios O. T., pačios kaltinamosios A. M. parodymais, byloje esančiu antstolės R. M. 2013-01-09 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0064/13/46/1 (b.l.77-9).
Kaltinamosios A. M. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d.
Viešas O. T. įžeidimas
Nukentėjusioji O. T. dėl 2012 m. gruodžio 30 d. įvykių parodė, kad iki jos ir R. T. turto padalijimo, vaikų kambaryje buvo jos vaikų daiktai. Nenorėdama, kad vaikų daiktus kas nors laužytų, ji tą kambarį užrakino. Tos dienos vakare T. parašė jai žinutę, kad išplėšė vaikų kambario duris, po to parašė, kad ji ateitų pasiimti savo daiktų nuo mašinos. Tuo metu ji gyveno Josvainių g. Kėdainių m., matė, kaip išbėgusi A. M. ant jos automobilio sumetė apie tris maišus rūbų. Tada ji paskambino L. Č., paprašė jos, kad važiuotų kartu kaip liudininkė, nes jai taip daryti patardavo advokatė. Kai su L. Č. apie 23.30 val. nuvažiavo į butą, nerado nei T., nei M., daiktai buvo išmėtyti. Ji iškvietė policiją. Grįžę T. su M., kaip visada, plūdo necenzūriniais
žodžiais, po to užsidarė savo kambaryje. Atvažiavus policijai, surašė pareiškimą. Tada L. Č. ir nufilmavo, kaip M.enė ją plūdo, yra pateiktas įrašas. Ji M.enės tikrai neprovokavo. Kaltinamosios sesuo L. Č. palaiko teisingąją pusę, ji nepabijojo liudyti. Ji žinojo, kad Č.ė konfliktuoja su A. M..
Liudytoja L. Č. parodė, kad kaltinamoji yra jos sesuo, jos santykiai su ja prasti nuo seno, nes kaltinamoji nuo mažens buvo labai sunkaus būdo, pikta, pagiežinga. Parodė, kad M.enė, gyvendama su M.umi, turėjo ne vieną draugą, buvo M.ui neištikima. Iki santuokos nutraukimo tarp M.ų ginčų nebuvo, M.enė nėra jai sakiusi, kad M.us prieš ją smurtauja. Kai M.ai išsituokė, porą mėnesių buvo ramu, kol M.enė sužinojo, kad M.us susipažino su T.ene. M.enė viešai skelbė apie M.ų ir T.enę, tai buvo galima viešai skaityti. Dėl to kilo konfliktai. M.enės nereikia provokuoti, kai ji pamato ją, M.ų, T.enę, vyksta pykčio proveržiai. Nesupranta, kodėl M. kaltina T.enę, kad dėl jos komentarų internete ji neteko darbo, kadangi policija nustatė, kad tą komentarą parašė ne T.enė, o ji. Jos telefone yra filmuota medžiaga, kur M. T. vadina „nuvalkiota visų Kėdainių“, „drožta“ ir kitais žodžiais. M.enė viešai įžeidinėja T.enės vaikus, nesigėdina to daryti parduotuvėje. Dėl 2013-12-30 konflikto parodė, kad apie 23 val. jai paskambinusi O. T. pasakė, kad jos asmeniniai daiktai sudėti ant jos automobilio, stovinčio prie namų, ir paprašė ją palydėti į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jai sutikus ir joms atvykus į butą, jame rado netvarką: buvo iškeltos kambario durys, kambaryje ir koridoriuje išmėtyti daiktai. Jos iškvietė policiją. Netrukus grįžo M.enė su T.umi. Jos sulaukė, kol atvažiavo policija, vyko apklausa. Ji viską filmavo. M.enė kelis kartus buvo išėjusi iš kambario, gal norėjo jas išprovokuoti. Grįždama atgal, praeidama pro ją, M.enė ranka trenkė per filmavimo kamerą. Jos koridoriuje susistumdė. Iš kambario išėjo pareigūnė, T.us ir kažkoks jai nežinomas draugas ir jas išskyrė. M.enė sakė T.enei „valkata, visų Kėdainių nupista“. T.enė nesakė nė pusės žodžio, neprovokavo, ji pati taip pat neprovokavo M.enės, kuri matė, kad filmuojama. 2013-04-10, padedant O. T. išsikraustyti iš buto, tarp M.enės ir jos kilo ginčas, kurio metu M.enė puolė nagais draskyti jai veidą, ji M.enę atstūmė. Dėl M.enės padaryto sužalojimo ji turi eksperto išvadą.
Liudytojas R. T. parodė, kad 2012 m. gruodžio 30 d. su M.ene grįžę iš Vilniaus į namus, rado užrakintas vaikų kambario duris ir koridoriuje sudėtus iš to kambario išneštus daiktus. Jis tas duris atidarė, sugadindamas spyną. Iš koridoriuje esančios spintos jis sudėjo O. T. drabužius į maišelius, nuvežė į (duomenys neskelbtini) g. ir padėjęs ant O. T. mašinos, parašė jai, kad pasiimtų daiktus. Grįžus namo ir išėjus iš lifto, jis su A. M. pamatė bute stovinčias O. T. ir L. Č., kuri filmavo. Jam paklausus O. T., kodėl iš kambario išnešti baldai, ji atsakė, kad rašys pareiškimą, atvažiuos tyrėja. Jis pasakė M.enei nieko nesakyti, eiti į kambarį ir laukti tyrėjos. Atvažiavusi tyrėja iš pradžių pabendravo su O. T., po to užėjo pas juos. O. T. į butą atvažiuodavo ne viena, o su L. Č., kuri už O. T. kalbėdavo, jį įžeidinėdavo. Negirdėjo, ar A. M. sakė įgarsintus ir kaltinime nurodytus žodžius.
Liudytojas M. L. parodė, kad 2012 m. gruodžio 30 d. jam paskambinęs R. T. paprašė atvykti pas jį į namus, sakė, kad bute yra atvykusi tyrėja, O. T., L. Č., bei gali reikėti kažką paliudyti. Atvažiavus, jį R.as įleido į kambarį, ir jie kurį laiką jame buvo. A.ai einant į virtuvę pasidaryti kavos, buvo kilęs kažkoks konfliktas su L. Č.. Kažkaip prasidarius durims, jis pamatė, kad Č.ė įsikabinusi A.ai į plaukus. Jis išbėgęs bandė jas atitraukti vieną nuo kitos. Jas išskyrus, A.a grįžo į kambarį. Jis nuėjo į virtuvę paimti kavos. Č.ė pradėjo filmuoti, sakė „ko čia žiūri, ko čia vaikštai“, įterpdama rusišką keiksmažodį. Paėmęs kavą, nunešė ją A.ai į kambarį. Č.ė viską filmavo, kišo A.ai prie veido telefoną, provokavo, numesdama repliką „ko žiūri“ ar pan. O. T. tuo metu buvo su Č.e, stovėjo koridoriuje. Negirdėjo, kad A.a būtų sakiusi iš skundo pacituotus žodžius, matė tik konfliktą su Č.e.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. įžeidimas yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Sąvoka „viešai“ neturėtų būti tapatinama su viešos vietos samprata, kuri suvokiama kaip vieta, visuomenės naudojama lengvai prie jos prieinant. Iš kaltinamosios A. M., nukentėjusiosios O. T. parodymų matyti, kad 2012 m. gruodžio 30 d. įvykio metu po O. T. ir R. T. santuokos nutraukimo santuokoje įgytas butas dar nebuvo realiai padalintas, todėl O. T. naudojosi vienu kambariu, R. T. - kitu kambariu, į kurį atsivesdavo ir sugyventinę A. M., trečias kambarys buvo bendras. Akivaizdu, kad į minėtą butą turėjo galimybę ateiti tiek O. T., tiek R. T. draugai bei pažįstami. Šiuo atveju A. M. apie nukentėjusiąją O. T. pasakytus žodžius girdėjo ir juos įrašė tuo metu bute, esančiame Kėdainių m., (duomenys neskelbtini), buvusi L. Č., bute lankėsi ir R. T. draugas M. L.. Pažymėtina, kad įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Baudžiamosios atsakomybės prasme įžeidimo būtinas objektyvusis požymis yra užgaulumas, jei asmuo tai suvokia kaip savo paties įžeidimą. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiukščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, tai yra siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Teisiamajame posėdyje išklausytame garso įraše girdimi A. M. pasakyti žodžiai „Ką tu kalė gali padaryti? Valkata paskutinė, blet, nusivalkiojus, suka... Nusipisus, nusidrožus, kurva su kaliniu kažkokiu... dar ji drįsta man kokį žodį sakyti...Vaikus tuos daužo. Pažiūrėk, kaip Iveta verkia atvažiavus pas tave, motina kalė paskutinė...“, kurie buvo skirti būtent O. T., ko nepaneigė ir pati kaltinamoji, vertintini kaip akivaizdžiai užgaulūs, žeminantys nukentėjusiąją. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas, nepadoriai apibūdindamas asmenį, suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Liudytoja l. Č.ė parodė, kad A. M. matė, kad yra filmuojama, iš kaltinamosios A. M. parodymų taip pat matyti, jog ji matė, kad kartu su O. T. į pastarosios butą atvykusi L. Č. yra įjungusi filmavimo kamerą, matė netoliese prie lango stovinčią O. T., tačiau tai nesustabdė jos nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, ji išsakė O. T. skirtus užgaulius ir ją žeminančius žodžius, kurie vertintini kaip įžeidžiantys, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Atsižvelgiant į nustatytą įžeidžiantį A. M. žodžių pobūdį, į tai, kad žodžiai buvo pasakyti girdint pašaliniams asmenims, teismas daro išvadą, jog kaltinamosios A. M. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.
Dėl neviešo S. M. įžeidimo
S. M. skundas buvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinant A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. tuo, kad ji jį neviešai įžeidė, tai yra 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesių laikotarpyje į S. M. mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo mobilaus ryšio telefono, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, turėdama tikslą įžeisti ir pažeminti, atsiuntė tokio pobūdžio jo garbę bei orumą įžeidžiančias, jį žeminančias žinutes: „tai tu čia ožys“; „tai tave papis Lukiškėse greit ožy; „ane, pažiūrėk į save, lopiny, ar neteks teisme jo atsiprašinėt“; „ačiū kalakute, vėl vaikas buvo paliktas, nes kitai kalei vietos reikėjo, nu ne tėvas esi“; „manau ir tavo finalas artėja, jau Lukoilas mėginius pasiėmė, susitarti neišėjo, tai matysim kiek laiko poilsiausi, pasirodo nesi toks erelis, koksai vaidini o – gaidys iš Babėnų, negalėjo tai tą šavalką pasiėmei“; „nespręsk pagal save, kaliny, girdėjau neišėjo su Lukoilu susitarti, bet gal Pravieniškėse tavęs labai neskriaus jei grybukais“; „bijai, gaidy, važiuot vienas, patiko lentos, pagulėsi dar ant jų, tik šį kartą ilgiau, kalinį kitą atsivežei galvojai padės“; „prisivirei, gaidy, košės juodai“; „įsitrink galvą, asile. O „fakus“ išmokė matyt Šiaulių kalėjime rodyt, tai ką išmoks, kai ilgesniam laikui pasodins“; „nu, kalinys yra kalinys, nieko nesikeiti. Kas bus kai pasėdėsi ilgiau „vapsė („voobšče“, o verčiama „bendrai“ iš rusų kalbos) sulaukėsi“.
Iš kaltinamosios A. M., kuri nepripažino kaltės, parodymų matyti, jog ji parodė, kad santykiai tiek iki skyrybų, tiek po jų tarp jos ir S. M. buvo labai įtempti, konfliktiški, bendraujant tarpusavyje buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Parodė, jog ji S. M. pavadino „kaliniu, ožiu“ ne norėdama jį įžeisti, bet žinodama, kad jo laukia teistumas byloje dėl kuro iš „Lukoil“ vagystės. 2012 m. rugsėjo mėnesį dėl kuro vagystės sulaikius S. M., jis ir O. T. kaltino ją, kad ji išdavė S. M., sakė, kad ji jį seka.
Nukentėjusysis S. M. parodė, kad kaltinamoji yra jo buvusi sutuoktinė, jie kartu pragyveno 12 metų, o šiuo metu jų santykiai blogi, jie nesutaria dėl vaikų lankymo. Į teismą jis kreipėsi dėl A. M. įžeidinėjimo, nes nėra kalinys, iki to laiko nebuvo teistas, nėra ir „ožys“, nei kas kitas, kuo jį vadino. Jo šeima tvarkinga, jis yra padorus pilietis, todėl šias žinutes laiko įžeidžiančiomis, jos buvo rašomos tikslu jį pažeminti. Tokias žinutes, jo manymu, kaltinamoji jam siuntė dėl to, kad jis po to, kai kaltinamoji kelis savaitgalius neleido jam susitikti su vaikais, kreipėsi į teismą ir gavo vykdomąjį raštą, ir po to neleidus susitikti, jis kreipėsi į antstolius. Jų skyrybų priežastis buvo kaltinamosios neištikimybė. Jis su kaltinamąja šeimoje gyveno darniai ir tvarkingai, barniai tarp jų būdavo tokie, kaip ir visose šeimose. Jų šeimoje keiktis nebuvo įprasta. Jis kaltinamajai įžeidžiančių žinučių nerašė. Palaiko 3000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikalstamos veikos sudėtis kaltininko veikoje. Nagrinėjama byla pagal S. M. skundą, kuriame A. M. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. neviešu S. M. įžeidimu, iš esmės yra apie buvusių sutuoktinių tarpusavio santykius. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2012 m. kovo 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovo S. M. ieškinys atsakovei A. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, 2012-04-26 teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria santuoka tarp šalių nutraukta, nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir jų išlaikymas, bendravimo su vaikais klausimai, padalintas santuokoje įgytas turtas. 2012-09-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi, išnagrinėjus S. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, bendravimo su vaikais tvarka buvo pakeista. Nukentėjusysis S. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jo ir A. M. santykiai blogi, jie nesutaria dėl vaikų lankymo. Teismo nuomone, tokioje situacijoje, kurią atspindi nagrinėjama privataus kaltinimo byla, kai nesutaria buvę sutuoktiniai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, o iš kaltinamosios A. M. parodymų matyti, jog S. M. yra sakęs, jog ateityje sieks sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo, A. M. ir S. M. santykiai yra įtempti. Esant konfliktinėms situacijoms, nesutarimų šalys viena kitos elgesį vertina itin subjektyviai ir savo elgesio variantą dažniausiai renkasi vadovaujantis ne racionalia logika, bet ne visada adekvačiomis emocijomis. Be to iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b.l.76) matyti, kad 2012-07-31 S. M. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 66-1-00801-12 pagal BK 178 str. 3 d., 2012-09-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi jam skirtas suėmimas, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus jis paleistas 2012-10-06 (šiuo metu baudžiamoji byla LITEKO duomenimis yra Kėdainių rajono apylinkės teisme), todėl kaltinamosios A. M. išreikšti teiginiai apie S. M. negali būti vertinami kaip visiškai nauja informacija, konstatuojamojo pobūdžio žinios apie tikrai neegzistuojančius faktus ir vertintina kaip kaltinamosios nuomonė, spėjamas manymas ar įsitikinimas, tai yra jos turimos informacijos apie S. M. vertinimas. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus konkrečią situaciją ir konflikto dalyvių tarpusavio santykius, 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesių laikotarpyje į S. M. mobilaus ryšio telefoną A. M. atsiųstose trumposiose žinutėse nurodytų žodžių ir išsireiškimų: „tai tu čia ožys“; „tai tave papis Lukiškėse greit ožy; „ane, pažiūrėk į save, lopiny, ar neteks teisme jo atsiprašinėt“; „ačiū kalakute, vėl vaikas buvo paliktas, nes kitai kalei vietos reikėjo, nu ne tėvas esi“; „manau ir tavo finalas artėja, jau Lukoilas mėginius pasiėmė, susitarti neišėjo, tai matysim kiek laiko poilsiausi, pasirodo nesi toks erelis, koksai vaidini o – gaidys iš Babėnų, negalėjo tai tą šavalką pasiėmei“; „nespręsk pagal save, kaliny, girdėjau neišėjo su Lukoilu susitarti, bet gal Pravieniškėse tavęs labai neskriaus jei grybukais“; „bijai, gaidy, važiuot vienas, patiko lentos, pagulėsi dar ant jų, tik šį kartą ilgiau, kalinį kitą atsivežei galvojai padės“; „prisivirei, gaidy, košės juodai“; „įsitrink galvą, asile. O „fakus“ išmokė matyt Šiaulių kalėjime rodyt, tai ką išmoks, kai ilgesniam laikui pasodins“; „nu, kalinys yra kalinys, nieko nesikeiti. Kas bus kai pasėdėsi ilgiau „vapsė („voobšče“, o verčiama „bendrai“ iš rusų kalbos) sulaukėsi“, negalima laikyti įžeidžiančiais, o A. M. veiksmus S. M. atžvilgiu vertinti kaip nusikalstamus. Esminę reikšmę dažnai turi ne semantinė atskirų žodžių prasmė, o kontekstas, t.y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant tai, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatą, ar ne. Tai konstatuota ir LAT nutartyje Nr. 2K-2878/2011.
A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. dėl neviešo S. M. įžeidimo išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Kaltinamosios A. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas baudžiamasis nusižengimas ir nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d., 12 str.), nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos, nukreiptos prieš asmens garbę ir orumą, atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – ji teisiama pirmą kartą (b.l.58), galiojančių administracinių nuobaudų nėra (b.l.56-57), dirba AB Lietuvos draudimas (b.l.89), augina du nepilnamečius vaikus (b.l.46,47), daugiau ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Teismas mano, kad siekiant įgyvendinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, vadovaujantis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, kaltinamajai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d., skirtina laisvės apribojimo bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 2 d., skirtina sankcijoje numatyta bausmė - bauda, bausmės skiriamos vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į tai, kad nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios O. T..
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d. paskirtos bausmės subendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji O. T. pareiškė 332 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai (išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą) ir 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios O. T. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo pagrįstas (b.l.5), tenkintinas pilnai, ir iš kaltinamosios A. M. nukentėjusiajai O. T. priteistina 332,00 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose. Nukentėjusioji O. T. nurodė, kad dėl A. M. nusikalstamų veiksmų patyrė daug įžeidinėjimų, anksčiau niekada nebuvo įžeista, paniekinta ar pažeminta, ji buvo persekiojama, kai važiuodavo automobiliu. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų patyrė sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl jos prašymas tenkinti ieškinį yra pagrįstas. Sprendžiant priteistinos sumos dydžio klausimą, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji konkrečiai neargumentavo, iš ko susideda jos prašoma priteisti būtent tokio dydžio neturtinė žala. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamosios turtinę padėtį (ji dirba, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog uždirba apie 1400 Lt per mėnesį, augina du nepilnamečius vaikus), į nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, jų padarymo pobūdį (įžeidžianti informacija buvo paskleista neplačiam asmenų ratui), Teismas mano, kad prašoma priteisti 5000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl iš kaltinamosios A. M. nukentėjusiajai O. T. priteistina 1000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškinys dalyje dėl 4000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo atmestinas (CK 6.250 str. 2 d., BPK 115 str. 1 d.).
Iš kaltinamosios A. M. nukentėjusiajai O. T. priteistina dalis - 1175,00 Lt, advokato atstovavimo išlaidų, b.l. 92,117 ( BPK 103 str. 6 p., 105 str.).
Išteisinus A. M. pagal BK 155 str. 2 d. (neviešas S. M. įžeidimas) S. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d.).
Išteisinus A. M. pagal BK 155 str. 2 d. (dėl neviešo S. M. įžeidimo) A. M. iš S. M. priteistina dalis turėtų proceso išlaidų – 500,00 Lt advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, b.l.118 (BPK 105 str. 6 d.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos esantis kompaktinis diskas su įrašu - sunaikintinas (BPK 94 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 - 303 str., teismas
nusprendžia:
A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. (neviešas S. M. įžeidimas) išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. (neviešas O. T. įžeidimas), 155 str. 1 d. (viešas A. T. įžeidimas) ir nubausti:
pagal BK 155 str. 2 d. (neviešas O. T. įžeidimas) - 5 (penkių) MGL dydžio – 650,00 (šešių šimtų penkiasdešimties) litų bauda; pagal BK 155 str. 1 d. (viešas O. T. įžeidimas) - laisvės apribojimu šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant bendrauti su O. T..
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant bendrauti su O. T. ir 5 (penkių) MGL dydžio – 650,00 (šešių šimtų penkiasdešimties) litų baudą.
Išaiškinti A. M., kad per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką ji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.
Priteisti iš A. M. O. T. 332,00 (tris šimtus trisdešimt du) litus turtinės ir 1000,00 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimo, ieškinio dalį dėl 4000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Priteisti iš A. M. O. T. 1175,00 (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt penkis) litus advokato atstovavimo išlaidų.
S. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš S. M. A. M. 500,00 (penkis šimtus) litų advokato padėjėjos atstovavimo išlaidų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, prie bylos esantį kompaktinį diską su įrašu - sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.