Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti AB „(duomenys neskelbtini)“, išsituokusi, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. (neviešas O. T. įžeidimas), 155 str. 1 d. (viešas O. T. įžeidimas), 155 str. 2 d. (neviešas S. M. įžeidimas), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. neviešai raštu įžeidė O. T.: iš savo mobilaus ryšio telefono, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į O. T. mobilaus ryšio telefoną NOKIA C3, serija Nr. (duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, turėdama tikslą įžeisti ir pažeminti, atsiuntė 7 užgaulias O. T. garbę bei orumą įžeidžiančias ir ją žeminančias žinutes, kuriose: 2012-10-09 16:59:04 val. pavadino ją „paleistuve“; 2012-12-27 12:17:17 val. pavadino ją „išgama“; 2012-12-27 12:21:47 val. pavadino ją „auka“, kad „pirma dėl pinigų buvo, o dabar matyt dėl „bybio“; 2012-12-27 12:45:41 val. pavadino ją „kale“, kad „kale gimė, kale nudvės“; 2012-12-27 13:17:27 pavadino ją „nupešiota višta“; 2012-12-27 13:24:11 val. pavadino ją „paškustva, o ne motina“; 2012-12-30 21:39:01 val. pavadino ją „vėpla“.

A. M. viešai įžeidė O. T.: 2012 m. gruodžio 30 d. apie 23 val. kartu su L. Č. O. T. atvažiavus į nuosavą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., netrukus kartu su sugyventiniu R. T. atvažiavusi A. M. tyčia, turėdama tikslą įžeisti ir pažeminti, viešai įžeidinėjo ją bjauriais necenzūriniais žodžiais, žemindama ją, jos garbę bei orumą, tuo ją įžeisdama ir pažemindama viešai: „Ką tu kalė gali padaryti? Valkata paskutinė, blet, nusivalkiojus, suka... Nusipisus, nusidrožus, kurva su kaliniu kažkokiu... dar ji drįsta man kokį žodį sakyti...Vaikus tuos daužo. Pažiūrėk, kaip I. verkia atvažiavus pas tave, motina kalė paskutinė...“

S. M. skundas buvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinant A. M. tuo, kad ji neviešai įžeidė S. M.: 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesių laikotarpyje į S. M. mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo mobilaus ryšio telefono, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, turėdama tikslą įžeisti ir pažeminti, atsiuntė tokio pobūdžio jo garbę bei orumą įžeidžiančias, jį žeminančias žinutes: „tai tu čia ožys“; „tai tave papis Lukiškėse greit ožy; „ane, pažiūrėk į save, lopiny, ar neteks teisme jo atsiprašinėt“; „ačiū kalakute, vėl vaikas buvo paliktas, nes kitai kalei vietos reikėjo, nu ne tėvas esi“; „manau ir tavo finalas artėja, jau Lukoilas mėginius pasiėmė, susitarti neišėjo, tai matysim kiek laiko poilsiausi, pasirodo nesi toks erelis, koksai vaidini o – gaidys iš Babėnų, negalėjo tai tą šavalką pasiėmei“; „nespręsk pagal save, kaliny, girdėjau neišėjo su Lukoilu susitarti, bet gal Pravieniškėse tavęs labai neskriaus jei grybukais“; „bijai, gaidy, važiuot vienas, patiko lentos, pagulėsi dar ant jų, tik šį kartą ilgiau, kalinį kitą atsivežei galvojai padės“; „prisivirei, gaidy, košės juodai“; „įsitrink galvą, asile. O „fakus“ išmokė matyt Šiaulių kalėjime rodyt, tai ką išmoks, kai ilgesniam laikui pasodins“; „nu, kalinys yra kalinys, nieko nesikeiti. Kas bus kai pasėdėsi ilgiau „vapsė („voobšče“, o verčiama „bendrai“ iš rusų kalbos) sulaukėsi“.

Kaltinamoji A. M. neneigia rašiusi telefonu kaltinime nurodyto turinio trumpąsias žinutes O. T., tačiau nurodo, kad jomis įžeisti O. T. nesistengė, tarp jos ir O. T. vyko abipusis susirašinėjimas negatyvaus pobūdžio žinutėmis, kuris prasidėjo jai gavus O. T. žinutę, kurioje ji buvo kaltinama pavogusi O. T. drabužius, nors ji jų nebuvo ėmusi. Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus bei juos įvertinęs, daro išvadą, kad kaltinamoji A. M. neviešai įžeidė nukentėjusiąją O. T. į jos mobiliojo ryšio telefoną atsiųstomis 7 trumposiomis žinutėmis, kuriose: 2012-10-09 16:59:04 val. pavadino ją „paleistuve“; 2012-12-27 12:17:17 val. pavadino ją „išgama“; 2012-12-27 12:21:47 val. pavadino ją „auka“, kad „pirma dėl pinigų buvo, o dabar matyt dėl „bybio“; 2012-12-27 12:45:41 val. pavadino ją „kale“, kad „kale gimė, kale nudvės“; 2012-12-27 13:17:27 pavadino ją „nupešiota višta“; 2012-12-27 13:24:11 val. pavadino ją „paškustva, o ne motina“; 2012-12-30 21:39:01 val. pavadino ją „vėpla“. Lietuvių kalbos žodyne /www.lkz.lt/ pateikiamos dvi žodžio „paleistuvis, -ė“ reikšmės: 1) kas ištvirkęs, pasileidęs, nedoras; 2) išdykęs, neklaužada, nenaudėlis, dvi žodžio „išgama“ reikšmės:1) išsigimėlis; 2) liežuvininkė; nerimta moteris, dvi žodžio „kalė“ reikšmės: 1) šunų patelė; 2) liežuvininkė; nerimta moteris, dvi žodžio „višta“ reikšmės: 1) naminis paukštis; 2) žioplas, kvailokas žmogus (ppr. moteris), dvi žodžio „paskustva“ reikšmės: 1) bjaurus dalykas, šlykštynė; 2) blogas, netikęs žmogus, dvi žodžio „vėpla“ reikšmės: 1) menkos nuovokos žmogus, išsiblaškėlis, žioplys; 2) išvėpęs, žioplas. Minėtų žodžių reikšmės nenurodo teigiamo apibūdinimo, todėl tokie išsireiškimai, kreipimaisi į asmenį laikytini užgauliais ir įžeidžiančiais. Šią aplinkybę kaltinamoji suprato, suvokė, jog tokiais žodžiais kreipdamasi į nukentėjusiąją, ją pažemins, įžeis, užgaus, ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Tačiau teismo nuomone, A. M. iš kaltinimo turi būti pašalinta, jog ji neviešai raštu įžeidė O. T. atsiuntusi į O. T. mobiliojo ryšio telefoną trumpąsias žinutes, kuriose ji nukentėjusiąją pavadino: „vapse“, „auka, kurią paliko vyras“ (2012-11-14 18:16:11 val.), „gyvenančia su kaliniu“ (2012-12-27 12:11:17 val.), du kartus pavadino ją „auka“, „o gal jau išeities neturi, tai tenka prie to vagies laikytis“ (2012-12-27 12.21.47 val.), pavadino „kaimo našlaite“, kad „vaikus maitina nukainotomis prekėmis“ (2012-12-27 12:41:27 val.), kad „jos šeimoje įprasta „pasikabinti“ (2012-12-27 12:45:41 val.), pavadino „ plekšne“ (2012- 12-27 13:09:35 val.), pavadino ją „auka“ (2012-12-27 13:17:27 val.), kadangi teismas daro išvadą, jog nurodytų žodžių turinys nėra įžeidžiančio pobūdžio Baudžiamojo kodekso prasme, kai kuriose minėtose trumposiose žinutėse A. M. išreiškė ne tiek savo neigiamą nuomonę apie O. T., kiek apie savo buvusį sutuoktinį S. M., gyvenantį su O. T., nukentėjusioji kai kurių trumposiomis žinutėmis jai siųstų žodžių prasmės, bei kuo jie ją įžeidė, paaiškinti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad kaltinamoji A. M. neviešai įžeidė nukentėjusiąją O. T., į jos mobiliojo ryšio telefoną atsiuntusi trumpąsias žinutes, kuriose: 2012-10-09 16:59:04 val. pavadino ją „paleistuve“; 2012-12-27 12:17:17 val. pavadino ją „išgama“; 2012-12-27 12:21:47 val. pavadino ją „auka“, kad „pirma dėl pinigų buvo, o dabar matyt dėl „bybio“; 2012-12-27 12 val. pavadino ją „kale“, kad „kale gimė, kale nudvės“; 2012-12-27 13:17:27 pavadino ją „nupešiota višta“; 2012-12-27 13:24:11 val. pavadino ją „paškustva, o ne motina“; 2012-12-30 21:39:01 val. pavadino ją „vėpla“. Kaltinamosios A. M. kaltė įrodyta nukentėjusiosios O. T., pačios kaltinamosios A. M. parodymais, byloje esančiu antstolės R. M. 2013-01-09 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0064/13/46/1 (b.l.77-9).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. įžeidimas yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Sąvoka „viešai“ neturėtų būti tapatinama su viešos vietos samprata, kuri suvokiama kaip vieta, visuomenės naudojama lengvai prie jos prieinant. Iš kaltinamosios A. M., nukentėjusiosios O. T. parodymų matyti, kad 2012 m. gruodžio 30 d. įvykio metu po O. T. ir R. T. santuokos nutraukimo santuokoje įgytas butas dar nebuvo realiai padalintas, todėl O. T. naudojosi vienu kambariu, R. T. - kitu kambariu, į kurį atsivesdavo ir sugyventinę A. M., trečias kambarys buvo bendras. Akivaizdu, kad į minėtą butą turėjo galimybę ateiti tiek O. T., tiek R. T. draugai bei pažįstami. Šiuo atveju A. M. apie nukentėjusiąją O. T. pasakytus žodžius girdėjo ir juos įrašė tuo metu bute, esančiame Kėdainių m., (duomenys neskelbtini), buvusi L. Č., bute lankėsi ir R. T. draugas M. L.. Pažymėtina, kad įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Baudžiamosios atsakomybės prasme įžeidimo būtinas objektyvusis požymis yra užgaulumas, jei asmuo tai suvokia kaip savo paties įžeidimą. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiukščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, tai yra siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Teisiamajame posėdyje išklausytame garso įraše girdimi A. M. pasakyti žodžiai „Ką tu kalė gali padaryti? Valkata paskutinė, blet, nusivalkiojus, suka... Nusipisus, nusidrožus, kurva su kaliniu kažkokiu... dar ji drįsta man kokį žodį sakyti...Vaikus tuos daužo. Pažiūrėk, kaip Iveta verkia atvažiavus pas tave, motina kalė paskutinė...“, kurie buvo skirti būtent O. T., ko nepaneigė ir pati kaltinamoji, vertintini kaip akivaizdžiai užgaulūs, žeminantys nukentėjusiąją. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas, nepadoriai apibūdindamas asmenį, suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Liudytoja l. Č.ė parodė, kad A. M. matė, kad yra filmuojama, iš kaltinamosios A. M. parodymų taip pat matyti, jog ji matė, kad kartu su O. T. į pastarosios butą atvykusi L. Č. yra įjungusi filmavimo kamerą, matė netoliese prie lango stovinčią O. T., tačiau tai nesustabdė jos nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, ji išsakė O. T. skirtus užgaulius ir ją žeminančius žodžius, kurie vertintini kaip įžeidžiantys, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Atsižvelgiant į nustatytą įžeidžiantį A. M. žodžių pobūdį, į tai, kad žodžiai buvo pasakyti girdint pašaliniams asmenims, teismas daro išvadą, jog kaltinamosios A. M. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Dėl neviešo S. M. įžeidimo

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikalstamos veikos sudėtis kaltininko veikoje. Nagrinėjama byla pagal S. M. skundą, kuriame A. M. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. neviešu S. M. įžeidimu, iš esmės yra apie buvusių sutuoktinių tarpusavio santykius. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2012 m. kovo 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovo S. M. ieškinys atsakovei A. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, 2012-04-26 teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria santuoka tarp šalių nutraukta, nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir jų išlaikymas, bendravimo su vaikais klausimai, padalintas santuokoje įgytas turtas. 2012-09-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi, išnagrinėjus S. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, bendravimo su vaikais tvarka buvo pakeista. Nukentėjusysis S. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jo ir A. M. santykiai blogi, jie nesutaria dėl vaikų lankymo. Teismo nuomone, tokioje situacijoje, kurią atspindi nagrinėjama privataus kaltinimo byla, kai nesutaria buvę sutuoktiniai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, o iš kaltinamosios A. M. parodymų matyti, jog S. M. yra sakęs, jog ateityje sieks sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo, A. M. ir S. M. santykiai yra įtempti. Esant konfliktinėms situacijoms, nesutarimų šalys viena kitos elgesį vertina itin subjektyviai ir savo elgesio variantą dažniausiai renkasi vadovaujantis ne racionalia logika, bet ne visada adekvačiomis emocijomis. Be to iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b.l.76) matyti, kad 2012-07-31 S. M. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 66-1-00801-12 pagal BK 178 str. 3 d., 2012-09-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi jam skirtas suėmimas, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus jis paleistas 2012-10-06 (šiuo metu baudžiamoji byla LITEKO duomenimis yra Kėdainių rajono apylinkės teisme), todėl kaltinamosios A. M. išreikšti teiginiai apie S. M. negali būti vertinami kaip visiškai nauja informacija, konstatuojamojo pobūdžio žinios apie tikrai neegzistuojančius faktus ir vertintina kaip kaltinamosios nuomonė, spėjamas manymas ar įsitikinimas, tai yra jos turimos informacijos apie S. M. vertinimas. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus konkrečią situaciją ir konflikto dalyvių tarpusavio santykius, 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesių laikotarpyje į S. M. mobilaus ryšio telefoną A. M. atsiųstose trumposiose žinutėse nurodytų žodžių ir išsireiškimų: „tai tu čia ožys“; „tai tave papis Lukiškėse greit ožy; „ane, pažiūrėk į save, lopiny, ar neteks teisme jo atsiprašinėt“; „ačiū kalakute, vėl vaikas buvo paliktas, nes kitai kalei vietos reikėjo, nu ne tėvas esi“; „manau ir tavo finalas artėja, jau Lukoilas mėginius pasiėmė, susitarti neišėjo, tai matysim kiek laiko poilsiausi, pasirodo nesi toks erelis, koksai vaidini o – gaidys iš Babėnų, negalėjo tai tą šavalką pasiėmei“; „nespręsk pagal save, kaliny, girdėjau neišėjo su Lukoilu susitarti, bet gal Pravieniškėse tavęs labai neskriaus jei grybukais“; „bijai, gaidy, važiuot vienas, patiko lentos, pagulėsi dar ant jų, tik šį kartą ilgiau, kalinį kitą atsivežei galvojai padės“; „prisivirei, gaidy, košės juodai“; „įsitrink galvą, asile. O „fakus“ išmokė matyt Šiaulių kalėjime rodyt, tai ką išmoks, kai ilgesniam laikui pasodins“; „nu, kalinys yra kalinys, nieko nesikeiti. Kas bus kai pasėdėsi ilgiau „vapsė („voobšče“, o verčiama „bendrai“ iš rusų kalbos) sulaukėsi“, negalima laikyti įžeidžiančiais, o A. M. veiksmus S. M. atžvilgiu vertinti kaip nusikalstamus. Esminę reikšmę dažnai turi ne semantinė atskirų žodžių prasmė, o kontekstas, t.y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant tai, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatą, ar ne. Tai konstatuota ir LAT nutartyje Nr. 2K-2878/2011.

A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. dėl neviešo S. M. įžeidimo išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamosios A. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas baudžiamasis nusižengimas ir nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d., 12 str.), nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos, nukreiptos prieš asmens garbę ir orumą, atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – ji teisiama pirmą kartą (b.l.58), galiojančių administracinių nuobaudų nėra (b.l.56-57), dirba AB Lietuvos draudimas (b.l.89), augina du nepilnamečius vaikus (b.l.46,47), daugiau ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Teismas mano, kad siekiant įgyvendinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, vadovaujantis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, kaltinamajai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d., skirtina laisvės apribojimo bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 2 d., skirtina sankcijoje numatyta bausmė - bauda, bausmės skiriamos vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į tai, kad nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios O. T..

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d. paskirtos bausmės subendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusiosios O. T. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo pagrįstas (b.l.5), tenkintinas pilnai, ir iš kaltinamosios A. M. nukentėjusiajai O. T. priteistina 332,00 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose. Nukentėjusioji O. T. nurodė, kad dėl A. M. nusikalstamų veiksmų patyrė daug įžeidinėjimų, anksčiau niekada nebuvo įžeista, paniekinta ar pažeminta, ji buvo persekiojama, kai važiuodavo automobiliu. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų patyrė sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl jos prašymas tenkinti ieškinį yra pagrįstas. Sprendžiant priteistinos sumos dydžio klausimą, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji konkrečiai neargumentavo, iš ko susideda jos prašoma priteisti būtent tokio dydžio neturtinė žala. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamosios turtinę padėtį (ji dirba, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog uždirba apie 1400 Lt per mėnesį, augina du nepilnamečius vaikus), į nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, jų padarymo pobūdį (įžeidžianti informacija buvo paskleista neplačiam asmenų ratui), Teismas mano, kad prašoma priteisti 5000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl iš kaltinamosios A. M. nukentėjusiajai O. T. priteistina 1000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškinys dalyje dėl 4000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo atmestinas (CK 6.250 str. 2 d., BPK 115 str. 1 d.).

Iš kaltinamosios A. M. nukentėjusiajai O. T. priteistina dalis - 1175,00 Lt, advokato atstovavimo išlaidų, b.l. 92,117 ( BPK 103 str. 6 p., 105 str.).

Išteisinus A. M. pagal BK 155 str. 2 d. (neviešas S. M. įžeidimas) S. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d.).

Išteisinus A. M. pagal BK 155 str. 2 d. (dėl neviešo S. M. įžeidimo) A. M. iš S. M. priteistina dalis turėtų proceso išlaidų – 500,00 Lt advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, b.l.118 (BPK 105 str. 6 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos esantis kompaktinis diskas su įrašu - sunaikintinas (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 - 303 str., teismas

nusprendžia:

A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. (neviešas S. M. įžeidimas) išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. (neviešas O. T. įžeidimas), 155 str. 1 d. (viešas A. T. įžeidimas) ir nubausti:

pagal BK 155 str. 2 d. (neviešas O. T. įžeidimas) - 5 (penkių) MGL dydžio – 650,00 (šešių šimtų penkiasdešimties) litų bauda; pagal BK 155 str. 1 d. (viešas O. T. įžeidimas) - laisvės apribojimu šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant bendrauti su O. T..

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant bendrauti su O. T. ir 5 (penkių) MGL dydžio – 650,00 (šešių šimtų penkiasdešimties) litų baudą.

Išaiškinti A. M., kad per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką ji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Priteisti iš A. M. O. T. 332,00 (tris šimtus trisdešimt du) litus turtinės ir 1000,00 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimo, ieškinio dalį dėl 4000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Priteisti iš A. M. O. T. 1175,00 (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt penkis) litus advokato atstovavimo išlaidų.

S. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš S. M. A. M. 500,00 (penkis šimtus) litų advokato padėjėjos atstovavimo išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, prie bylos esantį kompaktinį diską su įrašu - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.