Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1102/2011

Teisėjas Olegas Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03222-2008-4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu patenkintas nukentėjusiojo A. Ž. civilinis ieškinys ir jam iš nuteistojo A. P. priteista 700 Lt padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2008-10-29 apie 17 val., važiavo 2 – jo maršruto autobusu, nedavažiavus stotelės „Ž(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo R. Ž. striukės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną Nokia N70, 700 Lt vertės, po ko stotelėje „Ž(duomenys neskelbtini)“ išlipo iš autobuso, nubėgo prie Neries upės, ir pamatęs, kad jį vejasi policijos pareigūnai, į Neries upę išmetė pagrobtą telefoną, padarydamas nukentėjusiajam 700 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą patenkinti ir A. P. išteisinti.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo A. P. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas – priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Savo forma ir turiniu pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, A. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką nukentėjusiojo R. Ž. atžvilgiu, grindžiama nukentėjusiojo R. Ž., liudytojų – policijos pareigūnų A. K., V. D., V. Z. parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė nuosekliais ir pagrįstai jais vadovavosi.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo R. Ž. parodymų, jis patvirtino, jog jam bevažiuojant autobusu, stotelėje jį pažadino žmonių šauksmai, kad šalia jo sėdėjęs vaikinas pavogė telefoną, jis patikrinęs savo kišenes, suprato, kad iš jo pavogė telefoną Nokia N70. Jo mobilųjį telefoną pavogęs asmuo iššoko iš autobuso, nukentėjusysis iš paskos, ir pagavo šį asmenį, kuris prašė nekviesti policijos, žadėjo grąžinti telefoną. Kuomet nukentėjusysis paprašė žmonių iškviesti policiją, kaltinamasis sudavė jam per rankas ir nubėgo link upės. Nukentėjusysis su kitais vaikinais jį vijosi, matė, kaip jis paupiu perbėgo į kitą pusę, kur jį sulaikė du vaikinai, kurie prisistatė policijos pareigūnais.

Liudytojas A. K. parodė, kad kartu su kolegomis patruliais važiuodamas 2 maršruto autobusu, pastebėjo iš matymo pažįstamą kišenvagį A. P., jis sėdėjo autobuso gale šalia miegančio žmogaus. Tuomet liudytojas su kitais pareigūnais pradėjo A. P. stebėti. Tarp stotelių „O(duomenys neskelbtini)“ ir „Ž(duomenys neskelbtini)“ A. P. ištraukė iš miegančio asmens dešinės pusės striukės kišenės daiktą, panašų į mobiliojo ryšio telefoną. Tuo metu autobusas privažiavo prie stotelės „Ž(duomenys neskelbtini)“ ir A. P. išlipinėjo iš autobuso, o miegantis vyriškis pabudo, pastebėjo, kad nėra telefono ir pradėjo vytis A. P.. A. P. pastebėjo, kad tas žmogus prabudo ir pradėjo bėgti prie upės. Tuomet jie, liudytojai – policijos pareigūnai pradėjo vytis A. P.. Jis nubėgo prie upės ir tuo momentu jie pastebėjo, kad A. P. kažką išmetą į upę, bėga toliau, kitoje gatvės pusėje bando įsėsti į troleibusą, o liudytojo kolegos V. D. ir V. Z. įlipo į troleibusą ir A. P. sulaikė.

Kitų liudytojų V. D. ir V. Z. parodymai analogiški liudytojo A. K. parodymams.

Taigi, nors nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiojo ir liudytojo A. K. parodymai visiškai nesutampa, kolegijos nuomone, tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nelaikytini pagrįstais. Tiek nukentėjusiojo R. Ž., tiek ir liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti tiek nukentėjusiojo, tiek ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais, o A. P. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą veiką.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojai – policijos pareigūnai A. K., V. D. ir V. Z. nuteistąjį A. P. jau anksčiau pažinojo kaip kišenvagį, todėl, pamatę jį autobuse, jį stebėjo. Būtent tuo metu A. P. ir pagrobė iš nukentėjusiojo R. Ž. mobilaus ryšio telefoną.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo teismo pravesti tardymo eksperimentą, tikslu nustatyti, ar įmanoma pamatyti nuo antrų durų ilgame autobuse per piko valandą, kaip iš žmogaus, sėdinčio gale autobuso, prie lango, iš dešinės pusės, ištraukiamas mobilaus ryšio telefonas.

Kolegija sprendžia, kad toks nuteistojo skunde išdėstytas prašymas visiškai nepagrįstas, kadangi byloje esančių faktinių duomenų visumos pilnai pakako pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog būtent A. P. pagrobė iš nukentėjusiojo R. Ž. kišenės mobilaus ryšio telefoną, telefono pagrobimo faktą tiesiogiai matė ir patvirtino trys liudytojai, todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti priešingą išvadą, jog A. P. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir jį išteisinti.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais – liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, jog A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant įrodymus teismas buvo šališkas arba pažeidė BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl kolegija konstatuoja, kad naikinti teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Taigi, nors nuteistasis A. P. prašė jį išteisinti nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo kaltė yra visiškai įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Kolegija, padariusi išvadą, kad A. P. pagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., išnagrinėjus pagrindinius apeliacinio skundo argumentus, sutinkamai su teismine praktika, laiko netikslinga aptarinėti kiekvieną neesminį A. P. apeliacinio skundo motyvą, neturintį reikšmės sprendžiant apelianto kaltės ir kitus su tuo susijusius klausimus.

Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į jo prašymą, jog nukentėjusysis R. Ž. pateiktų savo mobiliojo ryšio telefono dokumentus, iš kurių būtų matyti, ar R. Ž. iš tikrųjų turėjo su savimi mobilaus ryšio telefoną.

Toks nuteistojo prašymas nelaikytinas pagrįstu, kadangi net nukentėjusiajam ir nepateikus telefono dokumentų, nebūtų pagrindas konstatuoti, kad R. Ž. telefono aparato Nokia 70 neturėjo, o kaltinamąjį A. P. apkalba, juo labiau, kad telefono pagrobimo faktą patvirtino ir nešališki, nesuinteresuoti bylos baigtimi liudytojai. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. Ž. parodymais dėl jo pagrobto telefono aparato ir to telefono vertės.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu jau 12 kartų buvo nuteistas už įvairių savanaudiškų nusikaltimų padarymą, išvadų nepadaro, piktybiškai nenori pasitaisyti, apylinkės teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl pagrįstai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo A. P. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kadangi bylos faktiniais duomenimis nustatyta, jog dėl A. P. nusikalstamų veikų nukentėjusysis dėl iš jo pagrobto telefono Nokia N70 patyrė turtinės žalos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino nukentėjusiojo R. Ž. civilinį ieškinį ir priteisė iš nuteistojo A. P. 700 Lt padarytai žalai atlyginti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.