Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal LR BK 180 str. 1d. (plėšimas D. J. atžvilgiu) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams; pagal LR BK 180 str. 1d. (plėšimas L. J. atžvilgiu) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str.1d. 4d. bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas G. A., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. pagal LR BK 180 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis 2005-06-02 apie 03 val., statybvietėje, esančioje už buitinės technikos parduotuvės (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, t.y. suduodamas nukentėjusiajam D. J. ne mažiau dviejų smūgių į krūtinę bei ne mažiau dviejų smūgių į ranką, tuo D. J. sukeldamas fizinį skausmą, pagrobė svetimą-D. J. priklausantį turtą-mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 6230” 800 Lt vertės, piniginę 30 Lt vertės ir joje buvusius pinigus- 30 litų bei “Hansa bankas” atsiskaitymo kortelę, neturinčią turtinės vertės, tuo nukentėjusiajam D. J. padarydamas bendrą 860 Lt turtinę žalą.

Be to, A. L. nuteistas pagal LR BK 180 str. 1d. už tai, kad jis su G. A., 2006-07-08 apie 21³⁰ val. netoli “Statoil” degalinės, esančios Žemaičių - Baltijos g. sankirtoje, Kaune, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, o būtent: A. L. sudavus nukentėjusiajam nepilnamečiui L. J. vieną kartą kumščiu į pilvą, o G. A. nuplėšus L. J. nuo kaklo, pagrobė svetimą-nukentėjusiajam V. J. priklausantį turtą- mobiliojo ryšio telefoną “Philips 355” 500 Lt.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija kaltės dėl LR BK 180 str. 1d. numatytų nusikaltimų, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančias bei sunkinančias atsakomybę aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, vaidmenį bendrininkų veikoje.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų atsižvelgė į tai, kad A. L. padaryti nusikaltimai tyčiniai, turtiniai, be to ir smurtiniai, priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nors A. L. praeityje neteistas, tačiau antrąją nusikalstamą veiką padarė nepraėjus metams po to, kai dėl pirmosios analogiškos nusikalstamos veikos byla buvo nutraukta nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, kas rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro, rodo jo cinišką požiūrį į svetimą nuosavybę, asmens sveikatą. Todėl darytina išvada, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti, kad asmuo būtų nubaustas bei atlikęs bausmę nebedarytų naujų teisės pažeidimų, būtų apribota galimybė nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai.

Nustatydamas bausmės dydį už kiekvieną nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti analogiški tyčiniai, turtiniai smurtiniai nusikaltimai, jie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, baigti. A. L. baustas administracinėmis nuobaudomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę švelninančia aplinkybe laikė tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl plėšimo L. J. atžvilgiu pagrįstai laikė tai, kad nusikalto bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apylinkės teismas įvertino visas šias aplinkybes, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir skyrė pagal LR BK 180 str. 1d. (plėšimas D. J. atžvilgiu) laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams; pagal LR BK 180 str. 1d. (plėšimas L. J. atžvilgiu) laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

LR BK 180 str. 1d. numatyta, kad už šį nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Nuteistajam A. L. abi paskirtos bausmės yra mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis LR BK 61 str. 4 dalimi, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, t.y. ne didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis skiriama bausmė tik jei nėra nei vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir yra bent viena, tačiau būtina, atsakomybę lengvinanti aplinkybė- prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Pirmosios instancijos tesimas abiem atvejais nuteistajam skyrė mažesnes nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nors antruoju atveju nustatytos net dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Įvertinus nusikaltimų pavojingumą ir pačio nuteistojo pavojingumą išvadai, kad nuteistajam paskirta per griežta bausmė, pagrindo nėra.

Subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu skirtas bausmes, bausmių subendrinimo taisyklių teismas nepažeidė, pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 1d., 4d., bausmes subendrino taikant dalinį bausmių sudėjimą ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis antrą nusikaltimą padarė nepraėjus nei metams po to kai dėl pirmojo baudžiamoji byla buvo nutraukta nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, nusikaltimai tyčiniai, apysunkiai, baigti, antrasis įvykdytas dar ir apsvaigus nuo alkoholio bei bendrininkų grupėje, tačiau paskirtos bausmės pagal abu nusikaltimus yra mažesnės už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė taip pat ir į tai, kad nuteistasis atlygino nusikaltimais padarytą žalą.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, bausmės tiek kiekviena atskirai už padarytus nusikaltimus, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nei savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra adekvati padarytų nusikaltimų ir nuteistojo pavojingumui ir būtina realizuoti bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą. Bausmė nuteistajam paskirta teisingai. Teisinio pagrindo ją švelninti nėra. Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.