Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2012-08-10 · Byla Nr. A2.6.-2143-369/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-08-10
Bylos Nr.
A2.6.-2143-369/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
R. Z.
Advokatai
Vladislav Latušinskij
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-2143-369/2012Proceso Nr. 4-02-3-01939-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Jurgai Dringelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Z.,advokatui Vladislav Latušinskij,vertėjaujant Viorelui Visockui, Natalijai Reut,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z., 2012-04-15 apie 20.19 val. (duomenys neskelbtini), teritorijoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Nissan Primera, v/n (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį Mazda 121, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadinęs abu automobilius iš įvykio vietos pasišalino. Savo veiksmais R. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 132, 234 p. reikalavimus ir įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apklaustas teismo posėdyje R. Z. neneigė, kad 2012-04-15, apie 20.19 val., vairuodamas automobilį Nissan Primera, atvyko prie savo namų. Norėdamas automobilį pastatyti šalia namo esančioje aikštelėje, važiuodamas, kliudė stovintį automobilį Mazda 121. Nuėjęs ieškoti automobilio savininko, į įvykio vietą sugrįžo po 20 minučių kartu su žmona. Prie automobilio Mazda 121 stovėjo moteris, kuri pasakė, kad tai jos automobilis. Jis pabandė su ja susitarti, tačiau pastaroji atsakė, kad jau iškvietė policijos pareigūnus. Kadangi tą dieną buvo labai pavargęs, todėl nutarė atvykstančių policijos pareigūnų palaukti namuose. Po kurio laiko pažvelgęs pro langą pastebėjo, kad nebėra jo automobilio. Į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų nepastebėjo ir nematė, kaip jo automobilis buvo išgabentas. Tą vakarą į jo buto duris niekas neskambino ir policijos pareigūnai jo neieškojo. Automobilį vairavo blaivus.

Apklausta teisme liudytoja A. S. paaiškino, kad 2012-04-15 vakare, kaimynas jai pasakė, kad kitas automobilis kliudė jos automobilį Mazda 121. Atėjusi prie savo automobilio pastebėjo apgadinimo žymes bei netoliese stovintį kitą automobilį, kurio galinis žibintas buvo išdaužtas. Ji suprato, kad tai šio automobilio vairuotojas apgadino jos mašiną. Netrukus prie jos priėjo, jos nuomone akivaizdžiai neblaivus vyriškis, (R. Z.), kuris neneigė, kad kliudė jos automobilį ir pasiūlė tartis. R. Z. neturėjo jokių dokumentų, todėl nebuvo galimybės užpildyti draudimo įvykio deklaracijos ir ji iškvietė policijos pareigūnus. Atėjusi prie automobilio R. Z. sutuoktinė, kuri taip pat buvo neblaivi ir visiškai nesuvokdama situacijos (A. S.) atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. R. Z. pagrasino, kad jeigu ji nenori tartis, tai bus blogiau ir užrakinęs savo automobilį kartu su žmona pasišalino iš įvykio vietos. Atvykę policijos pareigūnai sužinojo R. Z. namų adresą ir buvo nuėję prie jo buto, tačiau jų į vidų niekas neįleido. Tada atvažiavo tralas ir išgabeno R. Z. automobilį.

Apklausta teisme liudytoja Z. L. paaiškino, kad 2012-04-15 vakare, kartu su vyru – R. Z., automobiliu atvyko prie savo namų. Jai nuėjus į namus, vyras pasiliko kieme. Netrukus sugrįžęs vyras pasakė, kad kliudė kitą automobilį. Tada jie kartu išėjo į kiemą ir priėjo prie kliudyto automobilio, šalia kurio stovėjo moters. Pastaroji pasakė, kad susitarti jau negalima nes ji iškvietė policijos pareigūnus. Kartu su vyru sugrįžo į namus ir nutarė ten palaukti atvykstančių policijos pareigūnų. Tačiau jie nepastebėjo kaip jie atvyko ir išgabeno jų automobilį. Tą vakarą į buto duris niekas neskambino ir jų neieškojo. Liudytoja neneigė, kad tą vakarą buvo neblaivi ir vartojo necenzūrinius žodžius kliudyto automobilio savininkės adresu, tačiau teigė, kad jos vyras – R. Z. buvo blaivus.

Apklausti teisme liudytojai policijos pareigūnai D. Č. bei A. D. patvirtino, kad pagal gautą pranešimą atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko automobilio Mazda 121 vairuotoja, kuri jiems paaiškino, kad kito automobilio vairuotojas pasišalino. Nustačius minėto asmens pavardę bei gyvenamąją vietą, buvo bandyta patekti į jo butą, tačiau buto durų niekas neatidarė.

R. Z. kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d. neneigė, tačiau nepripažino, jog įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. Nors R. Z. pripažino padaręs tik vieną teisės pažeidimą, tačiau jo kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuoti automobilių Nissan Primera bei Mazda 121 apgadinimai (b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 5), liudytojos A. S. ir iš dalies paties R. Z. bei liudytojos Z. L. parodymais duotais nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme.

Šie išdėstyti ir aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad R. Z. 2012-04-15 vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį dėl ko buvo apgadintas jo ir nukentėjusios automobilis. Be to, įvykus eismo įvykiui R. Z. iš eismo įvykio vietos pasišalino ir apie įvykį policijai nepranešė.

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Pagal KET 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 119 punktas nustato, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Be to, KET 232 punktas numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Nors nustatyta, kad iš karto po eismo įvykio R. Z. neginčijo savo kaltės, tačiau nesutarus su nukentėjusiąja ir neužpildžius eismo įvykio deklaracijos, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir daugiau nebepasirodė. Dėl to negalima pripažinti, kad R. Z. laikėsi Kelių eismo taisyklių 232 p. reikalavimų. Pažymėtina, kad atvykus policijos pareigūnams, pastarieji bandė patekti į R. Z. butą, tačiau niekas jų neįleido. Kadangi R. Z. iš eismo įvykio vietos pasitraukė neužpildžius eismo įvykio deklaracijos bei savo iniciatyva apie įvykį neinformavo policijos pareigūnų ir jų nekvietė, pripažintina, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktika šios kategorijos administracinio teisės pažeidimo bylose, tokias situacijas vertinama, kaip pažeidėjo tyčinį pasišalinimą iš įvykio vietos (administracinės bylos Nr. A2.6-2204-639/2012, Nr. A 2.6-59-784/2012).

ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje sakoma, kad administracinės teisės pažeidimas yra vairuotojų transporto priemonių vairavimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. Pagal ATPK 130 str. 1 d. administraciniu teisės pažeidimu yra laikomas pasitraukiamas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Taigi R. Z. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR ATPK 127 str. 2 d., ir 130 str. 1 d.

Teismas nenustatė R. Z. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir daro išvadą, kad už įvykdytus administracinės teisės pažeidimus R. Z. skirtinos minimalios LR ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str.1 d. numatytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos su LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytu minimaliu terminu atimti teisę vairuoti transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,

nutarė:

R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir jį nubausti 100 Lt (vieno šimto) litų bauda.

R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir jį nubausti 3000 Lt (trijų tūkstančių) litų bauda su 3 (trijų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. RYŠARD ZAPASNIK paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su 3 (trijų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Išaiškinti R. Z., kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas