- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-21
- Bylos Nr.
- ATP-207-81/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00373-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Cemnolonskienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Regina Cemnolonskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) Kelių policijos poskyrio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. G. už tai, kad jis 2011 m. balandžio 25 apie 00.17 val. (duomenys neskelbtini), Jurbarko mieste, vairavo transporto priemonę – automobilį BMW 320 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį M. G., neturėdamas teisės vairuoti ir nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, uniformuotam policijos pareigūnui, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 17 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutarimu R. G. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. ir skyrė jam 4500 litų baudą bei konfiskavo automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vin. Kodas (duomenys neskelbtini), registruotą M. G. vardu. Teismas nustatė, jog R. G. dėl padaryto pažeidimo prisipažino iš dalies bei nurodė, kas automobilį davė savininkas nuvažiuoti nusipirkti cigarečių. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Šalies argumentai
Konfiskuoto automobilio savininkė M. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarimu paskirtą, jai priklausančio automobilio konfiskavimą. Skunde nurodo, jog R. G. automobilio nedavė. Ji nepastebėjo kaip R. G. be jos žinos paėmė automobilį. Apie tai, jog paimtas jos automobilis sužinojo vėliau. Nuvykus prie (duomenys neskelbtini), gatvių sankryžos rado savo automobilį ir policijos pareigūnus, kuries nurodė, jog automobilį nuveš į saugojamą aikštelę, kol bus surastas jį vairavęs asmuo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.
Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nors ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, bet teismų praktikoje vadovaujamasi įstatymo analogija ir teisės principais. Efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikiant galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba, todėl asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Pirmosios instancijos teismas turėjo duomenų, kam nuosavybės teise priklauso automobilis, su kuriuo padarytas administracinio teisės pažeidimo protokole R. G. inkriminuotas pažeidimas, tačiau transporto priemonės savininkė M. G. apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą informuota nebuvo, taip apribojant jos galimybę pateikti savo argumentus bei įrodymus dėl minėto automobilio buvimo R. G. žinioje teisėtumo. Šios aplinkybės privalėjo būti išsiaiškintos, tačiau dėl pirmosios instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo, tai yra savininkės neinformavimo apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, jos liko tinkamai neįvertintos.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ATPK 283 str. numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo posėdžio protokole (ATPK 285 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.
Nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti skundžiamo nutarimo pagrįstumo. Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje yra policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas (b. l. 5), tačiau nei policijos pareigūnas, fiksavęs įvykio aplinkybes, nei automobilio savininkė M. G., pirmosios instancijos teismo nebuvo apklausti. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais policijos pareigūno, asmens, kuriam nuosavybės teise priklauso automobilis, su kuriuo padarytas administracinio teisės pažeidimo protokole R. G. inkriminuotas pažeidimas, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.
Atsižvelgiant į nurodytus procesinius pažeidimus, konfiskuoto automobilio savininkės M. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėja
nutaria:
- M. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies;
- Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.