Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ str., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, teista, bausta administracine tvarka, gyv. . (duomenys neskelbtini)nustatė :

Aprašomoji dalis

Z. B. 2016 m. balandžio 29 d. buvo surašytas protokolas dėl to, jog ji, 2016 m. balandžio 3 d., apie 23.53 val., . (duomenys neskelbtini)., paskambinusi mobiliuoju telefonu namuose buvusiam V. R., grasino išdaužyti langus, o vėliau atėjusi prie pastarojo bei jo sugyventinei R. B. priklausančio gyvenamojo namo, tyčia išdaužė gretimai stovėjusio J. Š. priklausančio automobilio „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio lango stiklą, tuo jai padarydama 100 eurų materialinę žalą. Tokiais savo veiksmais Z. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 50³ str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Z. B. kalta neprisipažino ir parodė, jog 2016 m. balandžio 3 d. . (duomenys neskelbtini)., pas kaimynus R. B. ir V. R., kur vyko balius, nuėjo jos sūnus V. B. su draugu A. A.. Apie 23:30 val. paskambino sūnui, tačiau pastarasis neatsiliepė, todėl paskambino V. R. ir paklausė, ar yra sūnus Valdas. V. R. pasakė, kad sūnus jau išėjo. Praėjo gal pusvalandis po jos skambučio ir jai paskambino V. R., kuris pranešė, kad J. Š. automobiliui išdaužė langus. Jie tą vakarą su vyru žiūrėjo televizorių ir niekur iš namų išėję nebuvo. Ryte atsikėlė ir nuėjo pas V. R. ir R. B. bei pamatė, jog kieme stovėjusio automobilio išdaužtas langas. Ji V. R. telefonu nesakė, kad išdaužys langus.

Nukentėjusioji J. Š. parodė, jog 2016 m. balandžio 3 d. visą dieną R. P., E. K., V. R., O. R. vežė malkas, o paskui vakarieniavo, išgėrė. Ji susirašė žinutėmis su A. A. ir pakvietė ateiti pas juos. A. A. atėjo su draugu V. B.. Po kiek laiko V. B. išėjo namo. Tuomet V. R. paskambino Z. B.. Ji sėdėjo šalia V. R. ir girdėjo pokalbį. Z. B. klausė, kur yra jos sūnus V. B.. V. R. pasakė, kad pastarasis jau išėjo. Z. B. liepė nemeluoti ir pasakyti, kur yra jos sūnus, o jeigu ne, tai ateis ir išdaužys langus. Jie galvojo, kad trobos langai bus išdaužyti. Po pokalbio po kokių 10-15 minučių ji išėjo į lauką ir pamatė, kad jai priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) virš bagažinės išdaužtas langas. Langą įvertina 100 eurų ir prašo šią sumą priteisti. Ji paskambino į policiją. Pastoviai Z. B. kabinėjasi prie jos, šneka negražiai. Pati nematė ir nei vienas iš liudytojų nematė, kad Z. B. išdaužė automobilio langą, nes visi buvo kambaryje. Z. B. išgėrusi būna agresyvi. Mano, kad Z. B. išdaužė automobilio langą, nes telefonu V. R. sakė, kad išdaužys langus. Tą vakarą su Z. B. nebendravo.

Liudytoja R. B. parodė, jog Z. B. yra jos kaimynė. Apie 2016 m. balandžio mėnesio įvykį, kuomet buvo išdaužtas J. Š. priklausančio automobilio langas gali paaiškinti, jog tą vakarą po talkos jos namuose buvo vakarienė, kurios metu buvo vartojamas alkoholis. Ji girdėjo, kaip V. R. paskambino telefonu Z. B.. Pokalbio negirdėjo, jai pats V. R. sakė, kad Z. B. telefonu sakiusi, kad išdaužys langus. Tą vakarą Z. B. nematė. Ryte matė išdaužtą automobilio langą.

Liudytojas R. P. parodė, jog 2016 m. balandžio 3 d. vežė medžius ir po talkos vakarieniavo. Jis girdėjo, kaip V. R. skambino Z. B. ir grasino, kad išdaužys langus. Jis sėdėjo šalia V. R.. Tą vakarą Z. B. nematė. Ryte matė išdaužtą automobilio langą.

Liudytojas V. R. parodė, jog 2016 m. balandžio 3 d. parvažiavo iš miško ir buvo visi pas R. B. namuose: jis, R. B., V. B., J. Š., A., K., P., kur po talkos šventė. Vakare jam paskambino Z. B. ir klausė, ar pas juos yra sūnus V. B.. Jis pasakė, kad V. B. buvo, bet ką tik išėjo. Tuo metu visi sėdėjo prie stalo ir po pokalbio su Z. B., jis visiems pasakė, kad skambino Z. B. ir sakė, kad išdaužys langus, jeigu ras V. B.. Z. B. ieškojo sūnaus, nes galvojo, kad jie sūnų girdo alkoholiu. V. B. jau buvo išėjęs, kai skambino Z. B.. Tą vakarą Z. B. nematė. Tačiau ji atėjo ryte, nes norėjo telefoną pasikrauti. Vakare po pokalbio telefonu su Z. B., praėjus gal pusvalandžiui, J. Š. išėjo alaus parnešti ir pamatė išdaužtą automobilio langą. Jis nežino, kas išdaužė langą.

Liudytojas V. B. parodė, jog 2016 m. balandžio 3 d. vakarą buvo su draugu A. A., su kuriuo išgėrė butelį degtinės, alaus. A. A. susirašinėjo su J. Š., kuri buvo R. B. namuose. Jie taip pat išėjo pas juos. Kiek pabuvęs, šiek tiek išgėręs, išėjo į lauką. Būdamas lauke išgirdo, kad jo tėvai ateina, nes garsiai šnekėjosi. Jis patraukė tiesiai link savo namų, nes pagalvojo, kad ateis tėvai ir pradės kelti triukšmą. Jį pamatė mama Z. B. su tėvu ir klausė, kur jis eina. Jis apsilenkė su savo tėvais ir išėjo tiesiai į namus, o tėvai ėjo iš paskos jo, liepė palaukti. Tą vakarą sutiko abu tėvus ir jie abu ėjo jam iš paskos. Kitą rytą sutiko A. A., kuris jam pranešė apie išdaužtą langą.

Liudytojas V. B. parodė, jog 2016 m. balandžio 3 d. su žmona Z. B. buvo namuose . (duomenys neskelbtini)., žiūrėjo televizorių ir nuėjo miegoti. Pamena, kad žmona dar tą patį vakarą jį žadino ir sakė, kad jai skambino V. R. ir kaltino žmoną, jog pastaroji išdaužė J. Š. priklausančio automobilio langą. Tą vakarą nei jis, nei jo žmona Z. B. iš namų nebuvo niekur išėję ir žmona niekam jokių langų nedaužė. Negirdėjo, kad Z. B. būtų skambinusi telefonu ir gąsdinusi langų daužymu. Mano, kad sūnus V. B. meluoja teismui, jog tą vakarą buvo juos sutikęs.

Tarnybiniais pranešimais nustatyta, jog E. K. ir A. A. į teismo posėdį atvesdinti nepavyko, nes pastarieji yra išvykę dirbti į užsienį ir neaišku, kada grįš į Lietuvą (b. l. 60-64).

Iš A. A. paaiškinimo nustatyta, jog 2016 m. balandžio 3 d. su draugu V. B. vartojo alkoholį, kai jį pakvietė J. Š. ateiti į R. B. sodybą, kur kompanija po dienos talkos šventė. Būnant ten, jis girdėjo, kaip Z. B. skambino V. R. ir grasino, kad išdaužys langus. Jis tą vakarą matė dar prieš ateinant pas R. B., kad Z. B. savo namuose buvo stipriai neblaivi. V. B. netrukus išėjo, o po kokio pusvalandžio iš lauko grįžusi J. Š. pasakė, kad išdaužtas jos automobilio lango stiklas. Visi nusprendė, kad tai padarė Z. B.. V. R. dar skambino Z. B. aiškintis, tačiau, kaip suprato, Z. B. neprisipažino. Kitą rytą susitiko V. B., kuris papasakojo, jog buvo sutikęs savo tėvus netoli R. B. namų, jog tėvas V. B. nuėjo į namus, o Z. B. pasuko link R. B. namų (b. l. 13-14).

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių bei kitas aplinkybes turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Iš aukščiau byloje aptartų įrodymų visumos nustatyta, jog įrodymų šioje byloje, kad Z. B. padarė jai inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą, nesurinkta. Pati Z. B. savo kaltės nepripažino teigdama, jog minėtą vakarą buvo su vyru liudytoju V. B. namuose ir niekur išėję nebuvo. Liudytojas V. B. patvirtino šią aplinkybę. Tiek nukentėjusioji J. Š., tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. B., V. R., R. P., V. B. galėjo nurodyti tik tą faktą, jog Z. B. skambino V. R. ir grasino, kad ateis ir išdaužys langus. Tačiau visi aukščiau paminėti asmenys, išskyrus liudytoją V. B., tą vakarą nematė pačios Z. B., kaip nematė ir to, kad, būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Z. B. išdaužė J. Š. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. . (duomenys neskelbtini), galinio lango stiklą. Liudytojas V. B. tik nurodė, jog 2016 m. balandžio 4 d. naktį matė savo tėvus Z. B. ir V. B. netoli R. B. namų, tačiau jam pasakius, kad tėvai eitų namo, pastarieji taip ir padarė. Nors liudytojas V. B. ir nurodė, kad buvo sutikęs tą vakarą savo tėvus Z. B. ir V. B. netoli R. B. sodybos, tačiau jis taip pat nematė, kad Z. B. būtų išdaužusi automobilio lango stiklą. Iš liudytojo A. A. paaiškinimo matyti, kad kitą rytą po įvykio liudytojas V. B. pasakojo, jog buvo sutikęs savo tėvus netoli R. B. namų ir nurodė, jog liudytojas V. B. nuėjo į namus, o Z. B. pasuko link R. B. namų, tačiau liudytojas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog abu tėvai ėjo jam iš paskos. Todėl teismas remiasi tais parodymais, kurie ištirti teismo posėdžio metu. Be to, jeigu ir daryti prielaidą, jog Z. B. ir buvo nuėjusi link R. B. sodybos, tačiau tai nepatvirtina to fakto, jog Z. B. išdaužė J. Š. priklausančio automobilio langą. Tokiu būdu darytina išvada, jog jokių tiesioginių įrodymų, kurie įrodytų, kad Z. B., 2016 m. balandžio 3 d., apie 23.53 val., . (duomenys neskelbtini)., tyčia išdaužė J. Š. priklausančio automobilio „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio lango stiklą, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Z. B. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veikoje ATPK 50³ straipsnio sudėtyje numatytų požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnį Z. B. atžvilgiu nutraukti, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.