Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovės pagal įstatymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, jog 2019-10-03 buvo gautas Utenos AVPK Visagino PK pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą. Pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą gaunamas jau nebe pirmą kartą. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Visagino mieste 2019-10-15 gautas Visagino socialinių paslaugų centro raštas Nr. 8GD-5225 „Dėl V. Š. šeimos“, kuriame nurodyta, kad moteris paskutiniu metu nuolat vartoja alkoholį, jos namuose nuolat lankosi pašaliniai asmenys, kartojasi smurto atvejai pačios įstatyminės atstovės atžvilgiu, tokiu būdu neužtikrinamas nepilnamečio vaiko saugumas.

Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis V. S. šeima iki 2018-07-01 buvo įtraukta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018-07-01 darbas su šeima tęsiamas pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-03-29 įsakymu Nr. Al-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Atvejo vadybos aprašą. Siekiant apginti nepilnamečio vaiko teises ir užtikrinti teisėtus jo interesus, 2019-10-18 buvo atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas. Nepilnametei V. Š. nustatytas antras grėsmės lygis, nes motina dėl priklausomybės alkoholiui negeba tinkamai rūpintis vaiku ir nepilnametis vaikas liko be įstatyminio atstovo. Konstatavus antrąjį grėsmės vaikui lygį, 2019-10-18 nepilnametė V. Š. laikinai apgyvendinta vaiko močiutės T. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje. Kitų asmenų, galinčių pasirūpinti likusia be motinos globos nepilnamete, nėra. Pažymėjo, kad nepilnametės V. Š. laikinas apgyvendinimas T. D. šeimoje, iki bus priimtas sprendimas grąžinti vaiką motinai ar nustatyti vaikui laikinąją globą, visiškai atitinka jos geriausius interesus susidariusioje situacijoje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.2541 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

Iš teismui pateikto prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, jog V. Š. neužtikrina savo nepilnametės dukros V. Š. saugumo. Visagino socialinių paslaugų centro žiniomis vaiko motina turi ilgalaikę problemą dėl alkoholio vartojimo, jos namuose nuolat lankosi pašaliniai asmenys, vartojamas alkoholis, konfliktuojama, kartojasi smurto atvejai V. Š. atžvilgiu. Vaikui, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis, nėra sudarytų tinkamų sąlygų augti. Šeimos pagalbos plane numatytos priemonės gydytis nuo alkoholio priklausomybės reabilitacijos centre, įstatyminė atstovė kategoriškai atsisakė. 2018 m. gruodžio mėnesį V. Š. savarankiškai užsikodavo Latvijoje, tačiau 2019 m. vasario 1 d. buvo gautas policijos pranešimas dėl V. Š. neblaivumo ir konfliktinės situacijos namuose. Įstatyminė atstovė kartu su sugyventiniu piktnaudžiauja alkoholiu, neužtikrindama dukrai tinkamos priežiūros, sukeldama grėsmę nepilnametės saugumui. Tarp V. Š. ir jos sugyventinio V. I. periodiškai vyksta konfliktai. 2019-05-10 Utenos AVPK budėtojas spec. telefonu pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. VTAS specialistai nuvykę nurodytu adresu namuose rado neblaivią motiną V. S., kuriai nustatytas 2,99 promilių girtumo laipsnis. Įstatyminės atstovės neįgali nepilnametė dukra buvo viename kambaryje su neblaiviu V. Š. buvusiu sugyventiniu L. P., kuriam nustatytas 2,91 promilių girtumo laipsnis. Prie laiptinės durų stovėjo dabartinis V. Š. draugas V. I., kuriam nustatytas 3,53 promilių girtumo laipsnis. Vaikas laikinai apgyvendintas pas močiutę T. D.. 2019-10-02 socialinė darbuotoja, nuvykusi pas rizikos šeimą rado neblaivų asmenį šeimoje. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Vaiko motinai V. Š. nustatytas 2,63 prom. neblaivumo laipsnis. Konflikto metu, namuose nepilnametės nebuvo, ji buvo pas močiutę, kol neblaivi motina išsiblaivys.

Įstatyminės atstovės sugyventinis V. I. yra anksčiau smurtavęs prieš V. Š., tačiau šiuo metu jie ir toliau artimai bendrauja. Vaikas patiria smurtą, gyvendamas aplinkoje, kur dažnai girtaujama, konfliktuojama ir smurtaujama.

Visagino socialinių paslaugų centro duomenimis V. Š. vengia bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju, ne visada įsileidžia į namus, neatsiliepia į skambučius. Paskutiniuose organizuojamose posėdžiuose dalyvavo apsvaigusi nuo alkoholio, elgėsi agresyviai, melavo, manipuliavo. Moteris pagalbos plane numatytas pagalbos priemones vykdo iš dalies: pas sveikatos priežiūros specialistus, psichologą, priklausomybių konsultantą lankėsi neblaivi, elgėsi neadekvačiai. V. Š. nerodo iniciatyvos ugdant ir auklėjant dukrą V. Š.. Moteris nesidomi mergaitės pasiekimais mokykloje, nepalydi ir nepasiima iš ugdymo įstaigos. Dėl motinos negalėjimo girtavimo laikotarpiais tinkamai pasirūpinti savo dukra, V. Š. ne kartą buvo perduota močiutei T. D..

Be to, V. Š. bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Siekiant užtikrinti mažamečiam vaikui buvimą saugioje aplinkoje, kuri nekelia pavojaus jo saugumui, sveikatai ir gyvybei, 2019-10-18 Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akto Nr. 8VLA-46 pagrindu nepilnametė V. Š. perduota vaiko močiutės T. D. priežiūrai. 2019-10-18 grėsmės lygio vaikui nustatymo anketos Nr. 8GL-1547 duomenys patvirtina, kad nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis. Močiutės namuose gyvenimo/buities sąlygos iš dalies tinkamos, iš dalies atitinkančios nepilnametės poreikius.

Byloje esantys duomenis patvirtina, jog nuo grėsmės vaikui lygio nustatymo momento iki kreipimosi į teismą su prašymu dėl leidimo išdavimo paimti vaiką iš įstatyminės atstovės, situacija nepasikeitė: vaikas gyvena su močiute, motina vaiku nesirūpina, nes esamais duomenimis beveik kiekvieną dieną vartoja alkoholį, todėl teismas sprendžia, kad esant tokioms aplinkybėms vaikas šiuo metu negali grįžti į biologinę šeimą.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, sprendžia, kad vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos bei grėsmės lygio nustatymo vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko sveikatai ir (ar) gyvybei, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaiką V. Š. iš jos įstatyminės atstovės V. Š. (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnis).

Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovės pagal įstatymą vykdytina skubiai (CPK 582 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Leisti paimti vaiką V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos atstovės pagal įstatymą – motinos V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis per 7 (septynis) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.